Po trejų rekonstrukcijos metų atidaromas Reformatų sodas
Tuomet skelbta, jog bendra projekto vertė siekia daugiau nei 2 mln. Eur. Iš Europos regioninės plėtros fondo jam buvo skirta per 1,7 mln. Eur struktūrinių fondų lėšų. Daugiau nei 200.000 Eur – iš valstybės biudžeto lėšų, savivaldybės lėšų dalis sudarė per 500.000 Eur.
Sodo rekonstrukcija pradėjo strigti vos po kelių mėnesių, kai Vilniaus regioninė architektūros taryba nusprendė, kad paruoštas Vilniaus Reformatų skvero rekonstrukcijos projektas neatitinka architektūrinės kokybės reikalavimų, todėl reikėtų rengti naują – skelbiant architektūrinį konkursą, o prieš skelbiant jį, – atlikti išsamius istorinius, archeologinius, urbanistinius ir architektūrinius tyrimus. Projekto darbai buvo sustabdyti 2018 m. gruodį, gavus žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitą. Tuomet skelbta, jog aptikti išlikę pirmosios Reformatų medinės bažnyčios (XVII a. I p.) pamatų fragmentai, todėl reikalingi išsamūs archeologiniai tyrimai.
Pagaliau sutvarkytas
Reformatų sodo projektas buvo ne kartą keičiamas atsižvelgus į miestiečių lūkesčius. Nuspręsta išsaugoti daugiau medžių, nei buvo numatyta projekte, atsisakyta sodą aptverti, rasta tinkamiausia vieta paminklui, pakoreguota tranzitinių takų sistema ir kt.
Pasak Vilniaus savivaldybės, „rekonstrukcijos metu buvo išgirstas ir vilniečių siūlymas ne segmentuoti skverą, o siekti universalumo: nuspręsta, jog Vilniaus evangelikų reformatų sinodo pastato komplekso teritorija su sakralia zona, kurioje 1982–1983 m. buvo išgriautos kapinės, bus įamžinta ir išskirta kraštovaizdžio priemonėmis, tačiau likusių sodo erdvių funkcijos iš esmės nebus keičiamos“.
Kad ir kaip būtų, sodas jau sutvarkytas. Tiesa, jo takai ir gėlėmis apsodinti ploteliai kuria deja vu jausmą, – žiūrint tik į nuotraukas nesunku apsirikti, jog matai ne Reformatų sodo, o Sereikiškių parko vaizdus. Tačiau gerai tai, jog tvarkant sodą pažymėta svarbių reformatų bendruomenei pastatų archeologija: buvusios bažnyčia, konsistorija, dvi koplyčios bei kapinių tvora.
Sodo istorija
Reformatų parkų istorija prasidėjo prieš kelis šimtus metų, pasakojama svetainėje „www.vilniausparkai.lt“. 1582 m. Vilniaus vyskupas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis veikėjas Eustachijus Valavičius (Eustachy Wollowicz, palaidotas Vilniaus katedros Valavičių koplyčioje) šį sklypą padovanojo evangelikų reformatų špitolei ir kapinėms. Dėl nesutarimų su katalikais 1640 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislavas Vaza pasirašė dekretą, kuriuo evangelikai reformatai buvo iškelti už Vilniaus miesto sienos ribų ir anksčiau dovanotame sklype įkūrė savo kapines bei pastatė pirmąją medinę bažnytėlę.
1682 m. kapinės buvo išniekintos, o bažnytėlė sugriauta. Su Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio leidimu reformatai atstatė medinę bažnyčią ir sutvarkė kapines. Praėjus beveik šimtmečiui po kapinių įkūrimo, 1731-aisiais, reformatams buvo įsakyta iškelti kapines toliau, tačiau tai nebuvo įvykdyta ir kapinės čia veikė iki 1830 m. Dabartinė priešais Reformatų parką esanti klasicizmo stiliaus Reformatų bažnyčia buvo pastatyta 1835 m., tad iki tol kapinėse stovėjusi medinė bažnyčia buvo nugriauta.
Bene didžiausią pertvarką kapinės patyrė sovietmečiu, kai 1983-aisiais jos buvo galutinai uždarytos statant paminklą „Tarybiniams partizanams ir pogrindininkams“, dabar jis eksponuojamas Grūto parke.
Reformatų sodas iš esmės nebuvo atnaujinamas apie 35 metus. 2013–2015 m. jame buvo tik suformuotas želdynas.
Su muzika ir limonadu
Per sodo atidarymo šventę 14 d. 18 val. planuojamas Vilniaus styginių kvinteto „Intermezzo“ koncertas.
Nuo 18 val. 30 min. mažuosius džiugins muilo burbulų pūtimo dirbtuvės.
Nuo 19 val. ir 20 val. 15 min. atvirus jogos užsiėmimus ves profesionalūs treneriai. Šventės metu naujose Reformatų sodo erdvėse veiks maisto furgonėliai.
