JT ataskaita: išmetamo maisto kiekis klimato kaitai daro didesnį poveikį nei aviacijos sektorius
2022 m. pasaulyje buvo išmesta 1,05 mlrd. tonų maisto, tai reiškia, kad maždaug penktadalis maisto buvo iššvaistyta namų ūkiuose, maitinimo įstaigose, kituose maisto paslaugų tiekimo bei mažmeninės prekybos sektoriuose.
Skaičiuojama, kad maisto nuostoliai ir švaistymas pasaulio ekonomikai sudaro apie 1 trilijoną, t. y. vienetą su 12 nulių, USD nuostolių.
Ataskaitos duomenimis, 13% maisto prarandama, kol jis keliauja iš ūkių iki stalo, dar apie trečdalis maisto prarandama gamybos proceso metu – pavyzdžiui, daržovės, kurios pūva nenuimtos laukuose, arba mėsa, kuri nešaldyta sugenda.
Pasak Inger Andersen, JT Aplinkos programos (UNEP) direktorės, „paskelbtoje 2024 m. maisto atliekų indekso ataskaitoje pateikti stulbinami statistiniai duomenys verčia abejoti pasaulio gebėjimu paskirstyti pagamintą maistą“, sykiu ji pabrėžia, kad maisto atliekos skatina klimato kaitą.
„Maisto švaistymas yra pasaulinė tragedija. Milijonai žmonių šiandien badaus, nes maistas švaistomas visame pasaulyje“, – žiniasklaidos portalai cituoja I. Andersen.
Ataskaitos duomenimis, 2022 m. vien namų ūkiams tenka 60% viso išmesto kiekio, 28% atliekų – maitinimo paslaugų sektoriui, 12% – mažmeninei prekybai.
Statistinis pasaulio gyventojas kasmet išmeta 79 kilogramus maisto.
Skelbiami išmetamo maisto kiekiai yra ypač bauginantys turint galvoje, kad maždaug trečdalis pasaulio gyventojų susiduria su maisto trūkumu, o 783 mln. žmonių badauja tiesiogine žodžio prasme.
Ataskaitoje teigiama, kad net ir tokie dideli skaičiai neparodo tikrosios švaistymo padėties, o šalys kritikuojamos dėl netolygios stebėsenos.
Blogiau, negu lėktuvai
Teigiama, kad tik 21 valstybė įtraukė maisto nuostolius ir atliekas į savo nacionalinius klimato planus, nepaisant, kad išmetamas maistas sugeneruoja nuo 8% iki 10% planetą šildančio išmetamųjų teršalų kiekio – t. y. beveik penkis kartus daugiau, nei dėl aviacijos sektoriaus išmetamųjų teršalų.
Apie oro transporto paliekamą CO2 pėdsaką ir jo poveikį klimatui kalbama daug, tačiau, pastebi ataskaitos rengėjai, kasdienis maisto švaistymo poveikis klimato kaitai pamirštas. Nors maistui gaminti reikia daug išteklių – milžiniškų žemės ir vandens plotų, o maisto sistemos „atsakingos“ už maždaug trečdalį planetos šildymo emisijų.
Didžioji dalis maisto atliekų patenka į sąvartynus, o joms skylant susidaro metanas, stiprios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, šildančios planetą maždaug 80 kartų labiau, nei anglies dioksidas.
Ataskaitoje teigiama, kad maisto atliekos ne tik skatina klimato kaitą, bet ir gali ją paspartinti. Nustatyta, kad karštesnėse šalyse maisto švaistoma daugiau nei vėsesnėse, nes dėl aukštesnės temperatūros jose sudėtingiau išlaikyti ir gabenti produktus.
