Klimato kaita kerta ir per vyno kiekį
Prognozuojama, kad 2023 m. pasaulyje bus pagaminta apie 244 mln. hektolitrų vyno, palyginti su 2022 m. pagamintais 262 mln. hektolitrų, kurie jau buvo mažesni už vidurkį.
Pagrindiniuose vyno gamybos regionuose vynuogių augintojai nukentėjo nuo įvairių veiksnių – pradedant sausromis ir potvyniais, baigiant gaisrais ir grybelinėmis ligomis. Pasak „decanter.com“, vynuogės yra labai jautrios klimato kaitai, ir augintojai jau pastebi jos poveikį vynmedžiams – keičiasi uogų augimo ciklas, dažniau pasitaiko ekstremalių orų reiškinių.
Jungtinių Tautų duomenimis, šiemet užfiksuota daugybė su klimatu susijusių rekordų – nuo karščiausios kada nors išmatuotos mėnesio temperatūros iki precedento neturinčių karščio bangų, miškų gaisrų ir liūčių.
OIV duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) vyno gamyba šiemet mažėja 7%, iki 150 mln. hektolitrų, ir tai yra trečias mažiausias kiekis šiame amžiuje.
Pietų pusrutulyje gamyba sumažės 19% – iki 45 mln. hl, o tai yra mažiausias rodiklis nuo 2003-ųjų.
Pasak Giorgio Delgrosso, OIV statistikos vadovo, vienur mažesnį derlių lėmė liūtys ir audros, kitur – sausros. Pavyzdžiui, dėl sausringų orų Ispanijoje derlius sumažėjo 14%, tuo metu Italijoje dėl pūkinės miltligės centrinėje ir pietinėje šalies dalyse – 12%.
Iš trijų didžiųjų pasaulio vyno gamintojų tik Prancūzijoje gamyba išliko palyginti stabili, nors vynuogynai pietų ir pietvakarių regionuose irgi nukentėjo nuo sausros bei miltligės. Taigi dabar Prancūzija, aplenkusi Italiją, tampa didžiausia pasaulyje vynuogių augintoja.
Anot G. Delgrosso, kalbant apie mažesnius Europos gamintojus, „ypač neramina“ padėtis Graikijoje, kur dėl vynuogių ligų ir sausros, smarkiai pakenkusių vynuogynams, produkcija sumažėjo 45%.
Čilėje, Australijoje ir Argentinoje vyno gamyba sumažėjo 20% ar daugiau. Pavyzdžiui, Čilėje, kuri yra didžiausia Pietų pusrutulio vyno gamintoja, dėl sausrų ir gaisrų derlius sumažėjo 20%.
Panaši statistika ir Australijoje – čia gamyba sumažėjo ketvirtadaliu dėl nuolatinių kritulių, neįprastai žemų temperatūrų ir potvynių, kuriuos sukėlė reiškinys La Nina, bei derliaus apribojimų siekiant sumažinti perteklinę pasiūlą.
Tuo metu JAV vyndariai trina rankas: palyginti su 2022 m., šiemet vyno gamyba valstijose išaugo 12%.
Tačiau ši lazda, pastebi BBC, turi du galus. Nors mažėjanti pasaulinė gamyba vyno pramonei apskritai yra blogai, OIV atkreipia dėmesį, kad tai gali reikšti, jog bendra rinka išliks palyginti subalansuota ir išvengs kainų kritimo.
Anot J. Delgrosso, „maža gamyba nėra gera žinia, tačiau mažesnis vartojimo lygmuo gali padėti subalansuoti kainas“.
Antai Prancūzijos vyriausybė, siekdama kainų balanso, vasaros pabaigoje pranešė skirsianti 200 mln. Eur perteklinėms vyno atsargoms sunaikinti, nes pramonė stengiasi prisitaikyti prie mažėjančios paklausos, apie tai VŽ rašė čia.
„Verslo klasės“ tekstą „Investicija į vyną – sentimentai ar pelnas?“ galima paskaityti čia.
