Kalėdų stalas kitaip

Publikuota: 2016-12-10
„Kartais net sunku atskirti, kurias kulinarijos tradicijas žydai perėmė iš lietuvių ir kurias – lietuviai iš jų“, – sako Nida Degutienė, penkerius metus Izraelyje gyvenusi keliautoja ir rašytoja, knygos „Izraelio skoniai. Šventės ir kasdiena“ autorė. 
Viganto Ovadnevo („15min“) nuotr.
„Kartais net sunku atskirti, kurias kulinarijos tradicijas žydai perėmė iš lietuvių ir kurias – lietuviai iš jų“, – sako Nida Degutienė, penkerius metus Izraelyje gyvenusi keliautoja ir rašytoja, knygos „Izraelio skoniai. Šventės ir kasdiena“ autorė. Viganto Ovadnevo („15min“) nuotr.

Gražiausios metų šventės jau visai čia pat. Jų laukdama įmonė „IDS Borjomi Europe“ sumanė kulinarinį projektą „Borjomi Kalėdų stalai“. Jo esmė – pristatyti penkių šalių Kalėdų patiekalų ir taip – idėjomis – praturtinti lietuviškąjį švenčių stalą. Žinoma, ir užgerti tuos patiekalus mineraliniu vandeniu „Borjomi“, nes jis – kitos dienos rėmėjas.

Tatjana Rudienė, „IDS Borjomi Europe“ rinkodaros vadovė, VŽ pasakojo, kad projektas radosi natūraliai: artėjant šventėms dažna šeimininkė pagalvoja, kokiais patiekalais galėtų nustebinti šeimą ir bičiulius. Taigi buvo sumanyta pasikviesti žmonių, susijusių su penkiomis šalimis – Gruzija, Vokietija, Italija, Izraeliu ir Argentina, ir su penkių Vilniaus restoranų – „La Storia“, „Steakhouse Hazienda“, „Kulinarijos studija“, „Paralelė 39“ ir „Panama Food Garden“ – virtuvių šefais paruošti tų šalių patiekalų.

Kodėl Izraelis?

Dėl Vokietijos klausimų man nekilo – Kalėdos ten švenčiamos seniai, net yra versija, jog Kalėdų eglutė kilusi būtent iš Vokietijos. Juolab dėl Italijos ir Argentinos, senų tradicijų katalikiškų šalių. Dėl Gruzijos susimoviau. Išgirdusi klausimą, kodėl pasirinktas būtent Gruzijos Kalėdų stalas, p. Tatjana negalėjo nuslėpti nuostabos, o Nida Degutienė, Izraelio patiekalams skirto stalo konsultantė, tyliai šnipštelėjo: „Juk „Borjomi“ iš Gruzijos.“ Klausimas, kodėl lietuvišką Kalėdų stalą reiktų paįvairinti žydų patiekalais, nors šie, turėdami savo šventes, nešvenčia nei Kalėdų, nei Naujųjų metų, kažkodėl nekilo. Gal todėl, kad šių šalių virtuvių tradicijos, dar pridėjus lenkiškąsias, glaudžiai susipynusios. „Tikrai, – sako p. Nida, penkerius metus Izraelyje gyvenusi keliautoja ir rašytoja, knygos „Izraelio skoniai. Šventės ir kasdiena“ autorė. – Kartais net sunku atskirti, kurias kulinarijos tradicijas žydai perėmė iš lietuvių ir kurias – lietuviai iš jų.“

Izraelio patiekalus restorane „Paralelė 39“ pristatė šefas Martynas Žymantas ir p. Nida. Anot jos, stalas žydų šeimoje yra altorius, prie kurio jie palaimina vaikus, gimines, artimuosius, o per šventes gaminamų patiekalų receptus kruopščiai saugo ir perduoda iš kartos į kartą.

„Ruošdami savo šventinį stalą mes stengėmės tas ilgus metus puoselėjamas tradicijas supinti su modernumu. Patiekaluose jungėme lietuviškas sudedamąsias dalis ir Artimųjų Rytų aromatus. Nuo mūsų stalo alkani nepakils nei mėsėdžiai, nei vegetarai“, – sako p. Nida.

Pasak p. Nidos, per šventes ant žydų stalo „privalomi turėti“ patiekalai yra chala – tradicinė duona, kepama apvalios formos, o kol prie stalo laiminamas vynas, duona laikoma uždengta, kad neįsižeistų.

Šventėms privaloma patiekti ir vištienos sultinio, būtinai – patiekalų iš vištienos ir jautienos, taip pat saldžiųjų patiekalų. Tradicinis saldėsis – obuolys, pamirkytas į medų.

Anot p. Nidos, tikru šventiniu delikatesu žydai laiko jautienos troškinį. Kiekviena šeima turi unikalų jo receptą, kurį perduoda iš kartos į kartą.

Izraelio Kalėdų stalo šefai – p. Nida ir p. Martynas – pasiūlė troškinį iš jaučio žando su daržovėmis ir su kumino sėklomis keptomis ratte bulvytėmis. Jaučio žandą p. Martynas troškino 14 valandų 86 laipsnių temperatūroje. Ar bereikia sakyti, kad toks patiekalas būtų kiekvieno Kalėdų stalo puošmena ir staigmena.

Nevalgantiems mėsos, o ir advento meto puikus žydiškas patiekalas – kopūstų ir savojinių kopūstų lapų apkepas su įvairių kruopų įdaru. Be šių patiekalų, šefas paruošė silkės matje, keptą kalafiorą, grūdėtąja varške įdarytą batatą ir burokėlių tartaro su medumi ir riešutais.

„Izraelyje šventės tiesiog neįsivaizduojamos be patiekalų iš saldžiųjų daržovių. Artimuosiuose Rytuose itin populiarios lietuviams kiek mažiau pažįstamos saldžiosios bulvės, arba batatai.

Saldžioji bulvė, įdaryta lietuviška grūdėtąja varške ir šalavijais, gali tapti tikra šventinio stalo žvaigžde“, – sako p. Nida.

Vokiškos Kalėdos – su žąsimi

Vokišką virtuvę ir jos tradicijas restorane „Steakhouse Hazienda“ pristatė šefė Rima Remeikienė ir verslininkė Rasa Martens su vyru Johannu.

Pasak virtuvės šefės, vokiečių virtuvė yra gana riebi ir soti, tad lietuviams ji tikrai turėtų patikti.

Anot p. Martens, pagrindine vokiško kalėdinio stalo puošmena vis dėlto tampa kepta žąsis su raudonaisiais troškintais kopūstais ir bulvių kukulaičiais – be šio paukščio šventės tiesiog neįsivaizduojamos.

„Kiekviena šeima žąsį gamina savaip, tačiau dažniausiai ji įdaroma slyvomis, apelsinais, figomis ar obuoliais. Privalomas garnyras – troškinti raudonieji kopūstai. Bulvių kukulaičiai kiek primena mūsų cepelinus ir dažnai patiekiami prie žąsies“, – pasakojo p. Martens.

Italams svarbiausia šventė

Anot „Kulinarijos studijos“ šefo Gian Luca Demarco, Kalėdos Italijoje – svarbiausia metų šventė, o itališkos virtuvės išskirtinumas – jos subtilumas. Todėl ir per Kalėdas vengiama įmantrių patiekalų iš ne kiekvienam prieinamų sudedamųjų dalių. Per šventes stengiamasi pabrėžti itališkos virtuvės kasdienį nepaprastumą. „Kulinarijos studijos“ šefas „itališkoms ir lietuviškoms Kalėdoms“ ruošė papriką su ančiuvių padažu, kepė antį ir jautieną, ruošė midijas ir daugiaryžį, o desertui pasiūlė „Pan di Natale“ pyrago.

„Ančiuvių padažas yra vienas kalėdiškiausių patiekalų Šiaurės Italijoje, tai būtinas itališko Kalėdų stalo akcentas. Jo skonis labai subtilus, jis tiesiog idealiai dera prie šiek tiek pakeptų, italų itin mėgstamų ankštpipirių“, – pasakojo p. Luca. Jam pačiam su Kalėdomis labiausiai asocijuojasi apelsinų kvapas.

„Kai mintimis nuklystu į vaikystę, atsimenu antį, keptą baltojo vyno ir apelsinų padaže“, – šypsosi „Kulinarijos studijos“ šefas.

Visų šalių gamintų patiekalų receptai skelbiami svetainėje www.kaledos.borjomi.lt.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Restoranai gręžiasi į pusryčiautojus – pajamos iš pusryčių išaugo dvigubai Premium 5

Lietuvoje daugėja pusryčiaujančiųjų ne namie, teigia restoranų ir kavinių valdytojai. Pusryčių segmentas...

Kavarsko koldūnų valgytojų daug, bet staliukų buvo ir bus 4 22

Anykščių rajone, Kavarsko miestelyje, yra nuo XVI a. legendose minimas šv. Jono šaltinis, kuris kartais...

Geriausio restorano šefas M. Praškevičius: pirmą kartą sėdžiu savo rogėse 3

Martynui Praškevičiui, Vilniuje veikiančių restoranų „Stebuklas“ ir „Džiaugsmas“ bendraturčiui, dainos...

Laisvalaikis
2018.07.04
Lietuvos virtuvės meistrės iš Honkongo grįžo su bronza

Iš Honkonge vykusio tarptautinio kulinarijos konkurso „Hot Chef Challange“ Lietuvos virtuvės meistrės Aldona...

Laisvalaikis
2018.07.03
Prancūzijos mėsininkai vyriausybei skundžiasi dėl veganų išpuolių 17

Prancūzų mėsininkai savo šalies vyriausybei parašė laišką, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl dažnėjančių...

Laisvalaikis
2018.07.01
Paskelbtas 30-ies geriausių Lietuvos restoranų sąrašas 8

Pirmoji vieta 30-ies geriausių Lietuvos restoranų sąraše šiemet atiteko virtuvės šefo Martyno Praškevičiaus...

Laisvalaikis
2018.06.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau