Nacionalinis dailės muziejus praturtėjo A. Hollerio darbų rinkiniu

Devyniolika A. Hollerio kūrinių šių metų pavasarį buvo eksponuojami LNMD padalinio – Nacionalinės dailės galerijos (NDG) parodoje „Svetimšalio žvilgsnis į Vilnių“, jo darbų savo kolekcijoje turi LIetuvos meno pažinimo centras „Tartle“. 

Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui neterminuotai paskolintų 19-a darbų – tai Belgijos vokiečiakalbių bendruomenei priklausiusio dailininko A. Hollerio kūriniai, kuriuos jis nutapė 1916–1918 m. gyvendamas Vilniuje. Juose – svetimšalio akimis pamatytas Vilniaus senamiestis, miesto kultūros paminklai, pranešė Kultūros ministerija.

Eupene Lietuvai buvo perduotas ir vienas ypatingas kūrinys – A. Hollerio nutapyta Vilniaus sinagoga, šis darbas paklius į nuolatinę NDG ekspoziciją.  

Pasak menotyros dr. Laimos Laučkaitės, Pirmojo pasaulinio karo metais su vokiečių kariuomene į Vilnių atvyko ir dailininkų. Miestas jiems tapo netikėtu atradimu ir įkvėpimo šaltiniu. A. Holleris po studijų Diuseldorfo ir Karlsrūhės dailės akademijose atvyko į Vilnių kaip karo dailininkas. 

Čia jis užfiksavo vėliau išnykusias miesto vietas ir, neišmanydamas kanoninių vaizdų, rado netikėtų rakursų, mėgo žydų kvartalo kampelius. A. Holleris, kaip ir Paulas Monty, žvelgė į senamiestį emocingai, subjektyviai, žavėjosi žiemos stichija mieste. 1917 m. jo piešiniai išleisti atskiru aplanku „Vilnius. 12 spalvotų vaizdų“, atspaustu Magdeburge. 

Mėgstamiausi A. Hollerio vaizdavimo objektai buvo minėtasis žydų kvartalas – senamiesčio gatvelės su arkomis, Didžioji sinagoga – bei Šnipiškių žydų kapinės. Pastarieji du objektai per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo buvo sunaikinti, taigi A. Hollerio paveikslai turi didžiulę istorinę vertę ir yra vertingas ikonografinis Vilniaus praeities liudijimas.

Perduodant paveikslus, Lietuvai ir Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui pagal įgaliojimą atstovavo Vida Gražienė – kultūros, audiovizualinių reikalų ir autorių teisių atašė Europos Sąjungoje.