Mirė Silvio Berlusconi, buvęs Italijos ministras pirmininkas

Ilgametis Italijos ministras pirmininkas, milijardierius, žiniasklaidos magnatas, buvęs „A. C. Milan“ futbolo klubo savininkas S. Berlusconi pirmą kartą į valdžią atėjo 1994-aisiais ir iki 2011 m. vadovavo keturioms vyriausybėms. 

Dešiniosios partijos „Pirmyn, Italija“ (it. Forza Italia) „Forza Italia“ lyderiui ir žiniasklaidos įmonės „Mediaset“ įkūrėjui buvo 86-eri metai.

Leukemija sergantis S. Berlusconi praėjusią savaitę buvo paguldytas į Milano San Rafaelės ligoninę atlikti įprastų patikrinimų. 

Balandį S. Berlusconi buvo skubiai nugabentas į tą pačią ligoninę dėl plaučių infekcijos ir pusantros savaitės praleido intensyviosios terapijos skyriuje. Tuomet gydytojai pirmą kartą nustatė, kad jis serga leukemija, tačiau tvirtino, kad ji nėra ūmi. Senatorius, dešimtmečius dominavęs Italijos politikoje, ligoninėje praleido šešias savaites, o gegužės 19 d. buvo išrašytas iš ligoninės. 

2020 m. rugsėjį S. Berlusconi 11 dienų gulėjo ligoninėje dėl COVID-19 sukelto plaučių uždegimo, kai užsikrėtė virusu atostogaudamas Sardinijoje. Jis tai apibūdino kaip galbūt sunkiausią išbandymą gyvenime.

„Pirmyn, Italija“ priklauso premjerės Giorgios Meloni koalicinei vyriausybei. Nors S. Berlusconi tebebuvo partijos pirmininkas, pastaruoju metu jis retai pasirodydavo viešumoje, o jo sveikata jau seniai kėlė susirūpinimą. 

Politinę partiją S. Berlusconi įkūrė prieš 30 metų, 199-aisiais, ir po metų atėjo į valdžią. Išpažindamas neblėstančią meilę fitbolui, savo partiją jis pavadino pagal sirgalių skanduotę „Forza Italia“ ("Pirmyn, Italija“). Tais metais kilus skandalui, paveikusiam Italijos centro dešiniųjų partiją, susidarė valdžios vakuumas, ir S. Berlusconi pasiūlė tiems rinkėjams alternatyvą, kuri nebuvo kairioji.

Masinė reklaminė kampanija jo paties televizijos kanaluose padėjo jam iškovoti pergalę 1994 m. rinkimuose.

Italijai S. Berlusconi vadovavo 1994–2011 m.,, tačiau viešajame gyvenime dominavo kur kas ilgiau – kaip verslininkas, žiniasklaidos magnatas ir futbolo klubo „AC Milan“ savininkas. Jo karjerą temdė skandalai ir teisinės problemos, susijusios su jo liūdnai pagarsėjusiais „bunga bunga“ sekso vakarėliais.  S. Berlusconi asmenybė buvo tokia spalvinga, jog garsų režisierių Paolo Sorrentino įkvėpė sukurti apie jį vaidybinį kino filmą „Silvio / Loro 1“.  

Milano magnatas 

S. Berlusconi gimė viduriniosios klasės šeimoje Milane 1936 m. rugsėjo 29 d., o Antrojo pasaulinio karo metais augo kaime už miesto. 

Pasak BBC, nuo pat studijų laikų jis rodė gebėjimą uždirbti pinigų. Studijuodamas teisę universitete, grojo kontrabosu studentų grupėje – įgijo neblogo dainininko reputaciją, dirbo naktiniuose klubuose ir kruiziniuose laivuose.

Įgimtą charizmą jis pabandė panaudoti versle – pardavinėdamas dulkių siurblius ir bendramoksliams studentams parašytus rašinius.

Baigęs studijas, jis įkūrė savo įmonę „Edilnord“ ir Milano pakraštyje pastatė didžiulį daugiabučių kompleksą, nors šio projekto finansavimo šaltinis buvo paslaptis.

1973 m. verslininkas įkūrė vietinę kabelinės televizijos bendrovę „Telemilano“, kad savo nekilnojamojo turto objektams galėtų tiekti televiziją. Po ketverių metų jam priklausė dar dvi stotys ir centrinė Milano studija. Dešimtmečio pabaigoje, siekdamas valdyti savo spėriai besiplečiantį verslą, S. Berlusconi įsteigė holdingo bendrovę „Fininvest". 

Ilgainiui jai priklausė didžiausia Italijos žiniasklaidos imperija „Mediaset“, kuri po savo spanu globė didžiausias privačias šalies radijo stotis ir didžiausią Italijos leidyklą „Mondadori“.

Iki mirties S. Berlusconi buvo vienas turtingiausių Italijos žmonių, o jo šeimos turtas siekė milijardus dolerių. Jo vaikai – Marina, Barbara, Pieras Silvio, Eleonora ir Luigi – visi dalyvavo valdant jo verslo imperiją. Šio turto buvo naudojama S. Berlusconi asmeniniams interesams tenkinti, įskaitant gimtojo miesto futbolo klubo „AC Milan“ išgelbėjimą nuo bankroto 1986-aisiais. 

Tiesa, investicijos atsipirko po trijų dešimtmečių – 2017 m. jis pardavė klubą Kinijos investuotojams už 740 mln. Eur. Vėliau S. Berlusconi įsigijo „Monza“ futbolo klubą, kuris – pirmą kartą savo istorijoje – pakilo į aukščiausią „Serie A“ lygą. 

Skandalai ir korupcija 

S. Berlusconi sugebėjo išlaikyti savo populiarumą politikoje, nors ne kartą stojo prieš teismą – jis dažnai skundėsi, kad jį persekioja prokurorai, ypač jo gimtajame Milane, ir kartą pareiškė, kad per 20 metų dalyvavo 2.500 teismo posėdžių 106 bylose.

Pasak BBC, per daugelį metų jam buvo pateikti kaltinimai dėl turto pasisavinimo, sukčiavimo mokesčių srityje, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir bandymo papirkti teisėjus. Keletą kartų jis buvo išteisintas arba nuosprendžiai panaikinti.

S. Berlusconi kontroversijos buvo labai viešos ir sudarė nuolatinį foną per visą jo politinę karjerą. Tik 2023 m. vasarį jis buvo galutinai išteisintas dėl liudytojų papirkinėjimo, kad šie meluotų apie liūdnai pagarsėjusius „bunga bunga“ vakarėlius, kuriuos jis, būdamas ministras pirmininkas, rengdavo savo viloje.