Tyrimas: 65% moterų jaučiasi kaltos, derindamos motinystę ir darbą 

Šį rudenį atlikti gilesni kokybiniai tyrimai parodė, jog kaltės jausmą moterims kelia visuomenės lūkestis, kad moterys turėtų dirbti taip, lyg neturėtų vaikų, ir auginti vaikus taip, lyg neturėtų darbo.

Siekdama mažinti dirbančių mamų patiriamą kaltės jausmą ir sykiu pabrėžti, kaip svarbu derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pradėjo socialinę kampaniją „Apie ką tyli dirbančios mamos?“. Pasak Birutės Sabatauskaitės, lygių galimybių kontrolierės, šia kampanija siekiama formuoti suvokimą, kad „asmeninio gyvenimo ir profesinių įsipareigojimų derinimas yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis“. Anot jos, „šiuolaikinė mama sykiu yra ir darbuotoja, kuriai reikia visuomenės palaikymo ir tinkamų sąlygų derinti darbą su motinyste“.

Margarita Jankauskaitė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė, sako, jog „derinti motinystę ir profesinius poreikius yra sunkus darbas, todėl normalu, kad kyla iššūkių, jaučiamas nerimas, įtampa, nuovargis, stresas. Kaltės jausmas neturėtų būti šių jausmų sąraše. Juk auginti vaikus ir sudaryti sąlygas tai daryti sveikoje visuomenėje yra visų atsakomybė: partnerio, šeimos narių, darbovietės, visuomenės. Visuomenė, pirmiausia darbdaviai ir kolegos, turėtų ne tik suprasti ir palaikyti dirbančias mamas, bet aktyviai prisidėti kuriant tinkamą darbo aplinką, kurioje moterys galėtų jaustis patogiai, dirbti ir atlikti darbines funkcijas joms tinkamomis ir lanksčiomis sąlygomis šiame gyvenimo ir karjeros etape“.

Darbo ir šeimos konfliktas

2020 m. atliktos visuomenės apklausos duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (51%) negalėjo teigti, kad jiems pavyksta suderinti asmeninį gyvenimą ir darbą. Ilgos darbo valandos arba viršvalandžiai moterims dažniausiai trukdo auginti vaikus ir dalyvauti jų ugdyme, tinkamai rūpintis savo sveikata, keliauti, leisti laiką su sutuoktiniu/partneriu, kitais artimaisiais ir pan.

Pasak apklausos rengėjų, vis dėlto, kai juntamas darbo ir šeimos konfliktas, moterys dažniau nei vyrai prioritetu laiko šeimą. Pavyzdžiui, 45% moterų siekdamos karjeros nebūtų pasirengusios padirbėti ilgiau, jei dėl to reikėtų atsisakyti šeimos įsipareigojimų – nenuvežti vaiko į būrelį, nenueiti į mokyklos šventę ir pan., taip manė tik 27% vyrų.

73% moterų norėtų turėti daugiau laiko su šeima (vyrų – 56%).

Siekiant detaliau išsiaiškinti, su kokiais jausmais derindamos karjerą ir vaikų auginimą susiduria moterys, papildomai buvo surengti fokus grupių tyrimai ir individualūs pokalbiai su dirbančiomis mamomis. Jie parodė, kad nepaisant to, kad absoliučiai visoms motinystė kelia daug teigiamų patirčių ir jausmų, visos būdamos vaiko priežiūros atostogose turėjo ir savirealizacijos darbe poreikį, vaiko priežiūrą norėjo derinti su darbu ar kūryba.

Pasak B. Sabatauskaitės, kalbantis su mamomis paaiškėjo, kad darbo (asmeninės savirealizacijos, karjeros, tobulėjimo profesinėje srityje) ir vaikų auginimo bei kitų šeiminių klausimų derinimas joms dažniausiai sukelia neigiamų jausmų – kaltę, nerimą, stresą, nuovargį, kartais ir paniką, gyvenimo kontrolės praradimą, t. y. jausmą, kad nebevaldai savo pačios laiko, baimę, kad nesuteiki vaikui to, kas jam yra geriausia, spaudimą būti tobula mama ir pan.

Dirbančios mamos prisipažino nuolat save graužiančios, kad nėra geros mamos, kad neatsižvelgia tik į vaiko poreikius, kad nori dirbti ir užsiimti kita veikla, nori pailsėti ir nieko neveikti, skirti laiko sau. Jos graužia save, kai dėl šeimos yra priverstos išeiti anksčiau iš darbo, darbo metu rūpintis šeimos reikalais ir pan.

Moterys išsikalbėjo jaučiančios darbo aplinkos lūkesčius, kad turi dirbti taip, lyg vaikų neturėtų. Be to, jos dažnai susiduria su išankstinėmis nuostatomis, esą vaikų turinčios moterys nebus lojalios, darbščios ir efektyvios darbuotojos, nes joms rūpės tik vaikai ir šeima. Nepaisant ir paties lygiavertiškiausio pasiskirstymo atsakomybėmis poroje, moterims tenka didžioji emocinio krūvio dalis, kuri be galo išvargina ir sustiprina kaltės jausmą.

Partneris, darbdavys, paslaugos 

Pasak tyrėjų, moterys įvardijo tris pagrindinius dalykus, kurie joms padėtų sumažinti darbo ir vaikų auginimo konfliktą, kaltės jausmą ir realiai padėtų: tai aktyvesnis partnerio įsitraukimas į vaikų auginimą, supratingas darbdavys su šeimai draugiška ir lanksčia darbo aplinka, lankstesnės ir prieinamos vaiko priežiūros paslaugos bei galimybė dirbančiai mamai pailsėti.

Panašius rezultatus parodė ir „Vilmorus“ tyrimas. Jame dalyvavusieji sakė, jog asmeninį gyvenimą ir darbą geriau suderinti padėtų: lankstus darbo grafikas (tam pritarė 59%), palankus darbdavio ir kolegų požiūris (43%), galimybė pasiimti ilgesnes atostogas, laisvas dienas pagal poreikį (39%), prieinamos vaiko priežiūros paslaugos (darželiai, lopšeliai, dienos centrai) (37%).

Lygių galimybių kontrolierė svarsto, jog „mes turėtume keisti ne moteris, o visuomenę taip, kad pačios moterys ir visuomenė (pradedant nuo artimiausios aplinkos – šeimos, vyro, giminaičių, ir darbovietės – kolegų, vadovų) suprastų, jog šeimos ir darbo derinimo procese būna visko: pavėluotai atliktų darbų, nepamatytų vaikų švenčių ir treniruočių, pasiėmimo iš darželio paskutinį, vėliau atsakytų elektroninių laiškų ir pan. Tai yra normalu ir žmogiška. Tuo pačiu, tai yra sunkus ir pilnas iššūkių darbas, kuriam reikalingas palaikymas, aktyvus tėčių įsitraukimas, palankios darbo kultūros bei priemonių, leidžiančių suderinti šeimą ir darbą žmogui patogiausiu būdu, užtikrinimas“.

Apie kampaniją

Socialinė kampanija „Apie ką tyli dirbančios mamos?“ rodo, kad šiuolaikinės mamos yra labai įvairios: kai kurios negali išlaukti, kada grįš į darbą, kitos mielai nedirbtų iki vaikai pradės eiti į mokyklą. Reklama socialiniuose tinkluose iki pat gruodžio kalbės apie tai, kad šiuolaikinė mama yra visokia: karjeristė, motiniška, socialiai aktyvi, pavargusi, darbinga, sportuojanti, ir turi teisę tokia būti be visuomenės spaudimo ir sukeliamo kaltės jausmo.

Kartu su kampanija atnaujinta interneto svetainė šeimoms, darbuotojams ir darbdaviams suteikia naudingos informacijos apie asmeninio ir profesinio gyvenimo derinimą ir balansą.