Apie socialinę žiniasklaidą, smegenų puvimą ir lėtą skaitymo mirtį

Mia Levitin, britų kultūros ir literatūros kritikė, „Financial Times“ (FT) pasakoja, kad anksčiau jos, kaip knygų kritikės, darbas „kokteilių vakarėliuose žmonėms keldavo pavydą ir jie fantazuodavo apie gyvenimą, leidžiamą skaitant knygas“.

„Dabar labiau tikėtina, kad vakarėlių dalyviai nesmagiai prisipažins, jog neskaito tiek, kiek norėtų – tarsi ketinčiau netikėtai jų paklausinėti apie Mobį Diką“, – sako M. Levitin. Anot jos, seniai praėjo tie laikai, kai Jameso Joyce „Ulisą“ skaitė ir vyrai, o jos pačios knygų lentynoje puikavosi Davido Fosterio Wallace’o tūkstančio puslapių „Begalinio pokšto“ egzempliorius. 

Anot šekspyrologo sero Jonathano Bate'o, dėstančio JAV ir Jungtinės Karalystės (JK) universitetuose, prieš 40 metų studentui galėjai pasakyti: „Šią savaitę – Dikensas. Perskaitykite „Didžiuosius lūkesčius“, „Deividą Koperfildą“ ir „Niūrius namus“. „Dabar vietoj trijų romanų per savaitę daugelis studentų sunkiai įveiks vieną per tris savaites“, – sakė jis „BBC Radio 4“.  

Neseniai labdaros organizacijos „Reading Agency“ atlikta apklausa parodė, kad tik pusė suaugusiųjų JK reguliariai skaito savo malonumui, o 2015 m. tokių buvo 58%. Anot FT, dar didesnį nerimą kelia tai, kad 35% iš jų, nors anksčiau mėgavosi šiuo laisvalaikio pomėgiu, nebeskaito. 

„Kokteilių vakarėlių lankytojai, tarp kurių yra ir romanų autorių, man prisipažino, kad dabar, užuot skaitę, jie verčiau, įsitaisę lovoje, naršo po socialinius tinklus. Ir kas gali juos kaltinti? Socialinė žiniasklaida yra sukurta taip, kad stimulais ir patvirtinimais užgrobtų mūsų dėmesį, ir knygos puslapio „technologijai“ su juo konkuruoti labai sunku“. 

O kas Lietuvoje

2024 m. pavasarį Kultūros ministerijos iniciatyva buvo atliktas kiekybinis tyrimas „Lietuvos gyventojų skaitymo įpročiai“ – rinkos analizės ir tyrimų grupė „RAIT“ surinko reprezentatyvių duomenų, o juos apibendrino tyrimų ir dizaino agentūra „The Critical“. Tyrimu siekta nustatyti, kokius literatūros žanrus renkasi skaitantieji, kokiais būdais gauna literatūros, ar populiarėja garsinės knygos bei elektroniniai leidiniai, kokios yra neskaitymo priežastys ir pan. 

Taigi, tyrimas parodė, kad per metus bent 1 knygą skaitė (arba klausė garsinės) 77% apklaustųjų, vadinasi, 23% neskaitė nė vienos. Vidutiniškai per metus pirmoji grupė perskaitė 9,5 tradicinės knygos, 4,5 skaitmeninės, 3,5 garsinės. 69% iš skaitančiųjų grupės per metus perskaitė 10 ir daugiau bet kurio formato knygų. Tyrimu atskleista, kad mažiausiai skaito 14–18-mečiai (4,6 knygos per metus). 

Kalbant apie priežastis, kurios trukdo skaityti, daugiau nei pusė (54%) neskaitančiųjų nurodė laiko stygių, 34% – nuovargį nuo darbo ir buities, 17% – niekas netrukdo. Jie tiesiog neskaito.

Vis tik Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) vykdomoji direktorė, knygų mirties nepranašauja. Remdamasi tyrimu ji sako, kad skaitančiųjų įpročiai Lietuvoje nesikeičia, skaitančiųjų bent jau nemažėja. Kita vertus, anot pašnekovės, „šis tyrimas per daug platus, kad kalbėdami apie knygas galėtume vien juo remtis, todėl sunku pasakyti, kiek jis iš tikrųjų atspindi tikrovę“. 

„Žmonės skaito. Ir Vilniaus knygų mugės pavyzdys rodo, kad daug žmonių domisi knygomis. Kitas dalykas, labai sudėtinga pamatuoti, kiek jų skaito nusipirktas knygas, juolab kai atsiradę kitų reiškinių, pavyzdžiui, antrinė knygų rinka“. 

„Grožinė literatūra niekur neišnyko, tik ji turi konkuruoti su kitomis masiškai prieinamomis komunikacinėmis terpėmis“, – sako ir Saulius Keturakis, Kauno technologijos universiteto Socialinių humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorius.–  Vis dėlto prie greito ir dinamiško tempo įpratę žmonės skaitydami šiandien dažnai trokšta tikslios ir naudingos informacijos: iškalbingų faktų, skaičių, patarimų ar tam tikrų įrodymų. Taip grožinė literatūra neretai nustumiama į šalį. Jau nekalbant apie alternatyvas, kurias pateikia socialinės medijos.“

Anot R. Elijošaitytės-Kaikarės, dalyvaujančios Europos leidėjų asociacijos susitikimuose, problemos visur daugmaž tos pačios, – vienose šalyse skaitoma daugiau, kitose – mažiau, pavyzdžiui, Skandinavija visus lenkia garsinių knygų populiarumu. Kita vertus, „pastaraisiais metais, bent jau taip stebime centrinėje Europos dalyje, žmonės po truputį grįžta į knygynus. Bet ir patys knygynai yra šiek tiek pasikeitę. Matome, kad ir Lietuvos knygynuose šalia knygų atsiranda kitų prekių.“

Išnaudoti smegenis 

Mokslo įrodyta, kad knygų skaitymas padeda sumažinti stresą, didina gebėjimą susikaupti, lavina intelektą, gerina smegenų veiklą ir padeda išvengti demencijos bei Alzheimerio ligos vyresniame amžiuje, gerina miegą, socialinius santykius, karjeros galimybes ir kt. Kažkuria proga kunigas Ričardas Doveika yra pasakęs, kad skaitantieji knygas vadovauja tiems, kurie jų neskaito. 

Galima pridėti ir tai, kad 2014 m. atlikto tyrimo duomenimis, ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių geresnius skaitymo įgūdžius, intelekto testo rezultatai buvo aukštesni nei tų, kurių skaitymo gebėjimai silpnesni.

Anot Maryanne Wolf, knygos „Skaitytojau, grįžk namo: skaitančios smegenys skaitmeniniame pasaulyje“ („Reader, Come Home: The Reading Brain In A Digital World“) autorės, neurologės, mūsų smegenys yra pritaikytos mokytis kalbų, bet skaitymas nėra įgimtas – tai išmoktas įgūdis. 

Pasak M. Levitin, smegenų plastiškumas yra abipusis: arba naudokitės juo, arba jo netekite, ir mes vis dažniau renkamės jo netekti. Oksfordo universiteto leidyklos 2024-ųjų frazė buvo „smegenų puvimas“ (angl. brain rot), reiškiantis tiek internete randamą „žemos kokybės ir mažos vertės turinį“, tiek intelektualinį nykimą dėl pernelyg intensyvaus jo vartojimo. Ši frazė, pirmą kartą paminėta 1854 m. Henry Davido Thoreau knygoje „Voldenas“, 2024-aisiais pradėta plačiau vartoti dėl nuorodų „TikTok“ vaizdo įrašuose.

Palyginti su socialine žiniasklaida, kurios „medžioklės plotuose“ lengva gauti dopamino, skaitymas yra sunkesnis užsiėmimas. Tačiau atlygis vertas papildomų pastangų: nuolat skaitantys žmonės teigia, kad jų savijauta geresnė, jie labiau patenkinti gyvenimu, geriau miega, susikaupia, palaiko ryšius ir yra kūrybiškesni. Įrodyta, kad vos šešios minutės skaitymo sumažina streso lygį dviem trečdaliais, o gilus skaitymas suteikia papildomą kognityvinę naudą – kritinį mąstymą, empatiją ir savirefleksiją, FT pasakoja M. Levitin.

Mankštinti skaitymo raumenis

Biblioterapeutė Ella Berthoud, siūlanti asmeninius knygų „receptus“ ir kartu su savo drauge Susan Elderkin parašiusi knygą „Romano gydymas: literatūrinių priemonių sąrašas nuo A iki Z“ („The Novel Cure: An A to Z of Literary Remedies“), sako, kad klientai vis dažniau ieško patarimų, kaip įgusti daugiau skaityti. 

2008 m. moterys Londone įkūrė Biblioterapijos tarnybą prie „The School of Life“, per kurią jos ir jų komanda pasiūlė biblioterapiją tūkstančiams skaitytojų visame pasaulyje: norintiems išsiugdyti skaitymo įprotį, jos rekomenduoja išbandyti garsines knygas, susikurti skaitymo kampelį spausdintoms knygoms ir vesti skaitymo dienoraštį, nes užrašai padeda atmintyje įtvirtinti perskaitytus tekstus. Tiems, kurie nori vienu ypu įgyvendinti du naujamečius pažadus, E. Berthoud demonstruoja įspūdingą skaitymo būdą, tuo pat metu aplink liemenį sukdama lanką. 

„Jei jūsų skaitymo raumenys atrofavosi, užuot iš karto nėrus į „Ulisą“, gali būti lengviau pradėti nuo apsakymų ar novelių“, – pataria E. Berthoud. 

Marija Popova, bulgarų rašytoja ir eseistė, įkūrusi literatūros interneto svetainę „The Marginalian“, yra apibūdinusi literatūrą kaip „originalųjį internetą“, kuriame kiekviena nuoroda ir išnaša yra „hipernuoroda į kitą tekstą“. Privalumas tas, kad galima pasiklysti šiame analoginiame internete, kuriame aukštyn ir žemyn nešokinėja virusinis turinys, reikalaudamas mūsų dėmesio.

Net jei JAV bus uždraustas „TikTok“, atsiras kitų platformų, kurios jį pakeis. Tad kodėl, klausia FT, 2025-aisiais mobiliojo įrenginio nepakeitus knyga ant naktinio stalelio? Vos viena valanda per dieną, kurią išlupsite iš prie ekranų praleidžiamo laiko, sudarys galimybę perskaityti maždaug vieną knygą per savaitę ir patekti į elitinį skaitytojų procentą. 

Sukti lanką aplink liemenį skaitant neprivaloma.