D. Palavenis. Reikia pinigų gynybai? Teks aktyviau dalyvauti ES iniciatyvose

Šaudmenų gamybos rėmimo įstatymas (ASAP) – ES iniciatyva, kurios tikslas padidinti amunicijos gamybos pajėgumus visoje Europoje ir padėti valstybėms narėms papildyti atsargas bei pristatyti trūkstamus šaudmenis į Ukrainą. Pagal naujai siūlomą Europos gynybos pramonės strategiją ASAP programą yra siūloma išplėsti į ją įtraukiant ne tik 155 mm šaudmenų ir raketų „žemė-žemė“ gamybos apimčių didinimą, bet ir paspartinti investicijas į kitas šiuo metu trūkstamas gynybines priemones.

Šiuo metu jau yra žinomi ASAP pirmojo 0,5 mlrd. Eur vertės kvietimo rezultatai. Kvietime, kuris buvo paskelbtas 2023 m. spalio 18 d., buvo numatytos tokios dotacijų sumos pagal sektorius: sprogmenų gamybos plėtrai – 124 mln. Eur, propelentams/parakams – 248 mln. Eur, artilerijos sviedinių korpusams – 90 mln. Eur, raketų gamybai – 50 mln. Eur, bandymams bei sertifikavimui – 2 mln. Eur. ASAP kvietimas sulaukė didelio susidomėjimo nes buvo pateikti 82 projektiniai pasiūlymai iš kurių Europos Komisija atrinko 31 projektą.

Kaip šiame ASAP kvietime sekėsi kaimyninėms valstybėms bei „Rheinmetall“ kompanijai, apie kurios gamyklos atidarymo galimybes Lietuvoje yra svarstoma puse lūpų?

Latvijos valstybinė gynybos korporacija, valdoma Latvijos gynybos ministerijos, kartu su „Nammo“, „Nexter“ ir „Simmel“ kompanijomis įgyvendins propelento, skirto artilerinėms sistemoms gamybos plėtrą, įskaitant ir naujos gamyklos statybą Latvijoje. Bendrai šiam projektui įgyvendinti konsorciumas iš ES gaus 41,3 mln. Eur dotaciją. Pagal viešus duomenis nėra aišku, kiek iš konsorciumui skirtų lėšų bus skirta Latvijos gamyklos statybai, tačiau pagal ASAP konkurso sąlygas ES yra pasirengusi dotuoti iki 40% projekto vertės. 

Šiuo atveju galime pastebėti, kad esant politinei valiai bei Latvijos gynybos ministerijos lyderystei pavyko ne tik įkurti valstybės valdomą juridinį asmenį, surasti parterius konsorciumui, bet ir sėkmingai sudalyvauti konkurse. Tokiu būdu Latvija susimažino poreikį skirti tam tikrą kiekį lėšų iš nacionalinio biudžeto gamyklos statybai.

Pagal pirmojo ASAP kvietimo rezultatus, „Rheinmetall“ kompanija pavieniui bei kartu su parteriais įgyvendins 6 projektus, iš kurių trys yra susiję su propelento gamybos pajėgumų didinimu, o kiti trys su artilerijos sviedinių korpusų gamybos plėtra. Pagrindinės gamyklos, kuriose bus didinamos gamybinės apimtys bei diegiamos naujos technologijos, yra Ispanijoje, Vokietijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje. Pagal projektų pobūdį ir aktualumą Lietuvos atvejui būtų tikslinga paminėti „Rheinmetall“ ir Rumunijos valstybinės kompanijos ROMARM projektą IPCP, kuris gavo 47 mln. Eur dotaciją, bei „Rheinmetall“ ir Vengrijos valstybės valdomos inovacijų kompanijos N7 HOLDING ZRT projektą HR SCAPE, kuris gavo 22,5 mln. Eur dotaciją. „Rheinmetall“ minėtose valstybėse jau turėjo veikiančias gamyklas, tad projektų regimas ASAP rėmuose, tikėtina, buvo sklandesnis. Kaip ir Latvijos atveju, nėra tiksliai žinoma, kokia yra bendra minėtų projektų vertė, tačiau akivaizdu, kad ES ASAP projekto dotacijos padeda sumažinti nacionalinių biudžetų išlaidas siekiant stiprinti šalyse veikiančias gynybos pramonės įmones.

Apie Lietuvos valstybinių ir privačių įmonių dalyvavimą šioje iniciatyvoje viešoje erdvėje nebuvo girdėti, tad lieka neaiškios šios iniciatyvos nepasinaudojimo priežastys. Analizuojant pastaruosius pramonininkų ir politikų pasisakymus darosi aišku, kad Lietuvoje yra bent dvi veikiančios valstybinės įmonės bei bent dvi privačios kompanijos, kurios galėjo pasinaudoti šia ES dotacija, siekiant perorientuoti gamybą ar įvesti naujo produkto gamybą. 

Taip pat nereikia atmesti, kad būtų buvusi galimybė remiantis ASAP dotacijomis paskatinti greitesnį „Rheinmetall“ kompanijos įsikūrimą Lietuvoje. Vertinant išvardintus pavyzdžius matosi, kad esant politinei valiai galima nesunkiai pritraukti reikiamas dotacijas iš ES. Belieka tikėtis, kad ASAP iniciatyva turės daugiau kvietimų, kas yra numatyta Europos gynybos pramonės strategijoje, kuriose sėkmingai sudalyvaus ir nacionalinės valstybinės institucijos bei privatūs verslai.

Europos gynybos pramonės stiprinimo per bendrą viešųjų pirkimų aktą (EDIRPA) priemonė

Europos Komisija (EK), kaip ir numatyta Europos gynybos pramonės strategijoje, skatina valstybes nares kartu įsigyti gynybos gaminius. Pagal kovo 27 d. kvietimą yra numatyta bendra 310 mln. Eur dotacijų suma bendriems valstybių narių įsigijimams trijose srityse: 1) šaudmenų įsigijimas (pvz., šaulių ginklai, prieštankinė ginkluotė, artilerijos sviediniai, raketos); 2) oro ir raketų gynybos priemonių įsigijimas; 3) senųjų sistemų bei platformų pakeitimas (pvz., tankų, šarvuočių, paramos sistemų). Pasiūlymų pateikimo terminas – 2024 m. liepos 25 d., galimi pateikėjai ES valstybių narių ginkluotę perkančiosios organizacijos arba tarptautinės organizacijos, pvz. Europos gynybos agentūra. Pagal kvietimo taisykles pirkimuose gali dalyvauti ne mažiau kaip trys ES valstybės, įskaitant Norvegiją, o nacionaliniai gamintojai gali būti įtraukti kaip subrangovai.

Reikia tikėtis, kad Lietuvos Krašto apsaugos ministerija prisijungs prie šios iniciatyvos, kas leis sutaupyti dalį nacionalinių lėšų, siekiant įsigyjant reikiamą ginkluotę. Taip pat reikia tikėtis, kad pagal galimybes Giraitės ginkluotės gamykla ir kitos nacionalinės gynybos pramonės įmonės bus įtrauktos į bendrus projektus. 

Europos gynybos fondas (EDF)

Kaip ir kiekvienais metais, EK Komisija paskelbė kvietimą teikti projektų paraiškas gynybos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektams. Šių metų bendra EDF finansuojama suma sudaro 1,1 mlrd. Eur. Paminėtina, kad 225 mln. Eur yra skirti finansuoti priemones pagal ES gynybos inovacijų schemą (EUDIS).

2024 m. EDF apima 32 kvietimus įvairiose srityse tokiose kaip: kova su hipergarsinėmis raketomis, įvairių nepilotuojamų transporto priemonių kūrimas, saugaus ryšio kosmose užtikrinimas. Kvietimuose gali dalyvauti konsorciumai, kuriuos sudaro bent trys kompanijos, įsteigtos dviejose valstybėse. Taip pat yra specialus kvietimas mažoms ir vidutinėms įmonėms. Konsorciumai savo projektus turi pateikti iki lapkričio 5 d.

EK kartu su valstybėmis narėmis yra nustačiusi prioritetines technologines MTEP gynybos kryptis, tad nėra poreikio nacionalinėms gynybos ministerijoms įvesti savo prioritetų, kurie iš principo riboja konkurenciją bei MTEP kompetencijų augimą. Europos gynybos pramonės strategijoje užsimenama, kad bus sukurtas atskiras fondas, teiksiantis dotacijas sukurtų prototipų EDF programos rėmuose pervedimo į masinę gamybą procesui. Šis faktas turėtų veikti kaip argumentas ministerijos atstovams pasirašant pritarimo projektams raštus visiems dalyviams, norintiems sudalyvauti atrankoje. 

Nacionalinių dalyvių sugebėjimas dalyvauti EDF projektuose leis jiems aktyviau įsilieti į ES ginkluotės tiekimo grandines, užsirekomenduoti patikimais tiekėjais. Juk pagal Europos gynybos pramonės strategijos siekinius yra aišku, kad ateityje ginkluotės pirkimai ES turės būti vykdomi iš Bendrijos tiekėjų, o įsigijimus vykdys kelios valstybės kartu – tad nacionalinių kompanijų įsitvirtinimas per EDF leis tikėtis, kad ateityje visuose ginkluotės sistemose, gaminamose ES, bus galima rasti ir Lietuvoje gaminamų komponentų.

Komentaro autorius – Donatas Palavenis, BPTI jaunesnysis mokslo darbuotojas