R. Valiūnas. Nacionalinės skolos galios atskleidimas: Anglijos karališkojo laivyno pamokos

Jungtinės Karalystės valstybės raida yra neįsivaizduojama be Britų imperijos galybės instrumento ir simbolio – laivyno. Pastarojo istorija stebina ne tik karinėmis pergalėmis, bet ir šią istoriją kūrusių žmonių išradingumu. Pavyzdžiui, kaip tik su britų laivynu siejamas ir pirmosios pasaulyje nacionalinės skolos atsiradimas.

1690 m. Didžiosios Britanijos jūrų galybei buvo suduotas triuškinamas smūgis, kai britų ir olandų laivynas pralaimėjo prancūzams mūšyje ties Biči Hedu. Iškilo ir būtinybė skubiai stiprinti karališkąjį laivyną, ir klausimas, kur tam rasti pinigų? Karaliai jau seniai turėjo labai prastus kredito reitingus, todėl jiems buvo taikomos didelės palūkanų normos, o žmonės nenorėjo skolinti vyriausybei.

Kaip tik anuomet ir pasiūlyta įkurti nacionalinį banką kaip priemonę viešiesiems finansams telkti. „Bank of England“ nutarta įsteigti kaip privačią korporaciją, kuri pirkdama valstybės obligacijas vyriausybei skolintų lėšas už 8% metinių palūkanų. Vėliau valstybės obligacijų, pavadintų „Navy bills“, buvo pasiūlyta įsigyti ir gyventojams per akcijų biržą. Obligacijų išleidimas dar labiau demokratizavo prieigą prie investavimo galimybių, sustiprino visuomenės patriotizmą ir padėjo sutelkti kapitalą laivynui stiprinti.

Šį sumanymą lydėjo stulbinama sėkmė: vos per 12 dienų buvo surinkta 1,2 mln. svarų sterlingų, kurių pusė buvo skirta Karališkojo laivyno plėtrai. Dauguma pradinių investuotojų buvo prekybininkai iš Londono, vidutiniškai įnešę po mažiau negu 1.000 svarų sterlingų. Tuo tarpu karališkoji šeima bendrai investavo 10.000 svarų– didžiausią leistiną sumą.

Tokiu būdu sutelktomis lėšomis išplėstas ir sustiprintas laivynas padėjo britams įsitvirtinti kaip dominuojančiai pasaulio karinei, politinei ir ekonominei jėgai. Būtent bankas ir nacionalinė skola pavertė Didžiąją Britaniją supervalstybe.

Kodėl šią istoriją verta prisiminti būtent dabar? Ogi todėl, kad ir Lietuvai vertėtų pasekti panašiu pavyzdžiu savo gynybai stiprinti. Verslui ir visuomenei raginant politikus ieškoti būdų padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 4%, vienu iš augančio finansavimo šaltinių galėtų tapti gynybos obligacijų platinimas. Neabejoju, kad nemaža dalis gyventojų noriai savo lėšomis prisidėtų prie krašto apsaugos, taip suteikdami postūmį ir ekonomikai, ir patriotiškumui.