Lobis ant trijų stulpų. Tiesa, trečiasis, svarbiausias, – dar statomas
Šiandieniniame pasaulyje būtent gebėjimas monetizuoti mokslą kuria didžiausią pridėtinę vertę, nes pasaulyje valstybių, gebančių padaryti daug, greitai ir pigiai, ganėtinai daug. Konkuruoti su jomis ne tik neverta, bet ir vargu ar norėtųsi, nes tai reiškia ir mažas didžiosios gyventojų dalies pajamas.
Būtent gebėjimu padaryti tai, ko negali kiti, išsiskiria valstybės lyderės. Net santykinai nedidelio Taivano pagrindinis koziris, atlaikant Kinijos spaudimą, yra ne stipri kariuomenė, bet lyderystė lustų gamyboje – gamina tai, ko visiems reikia, bet ne visi gali pasigaminti.
Vertinant akademinės bendruomenės pasisakymus įvairiomis progomis, matyti, jog iš esmės yra trys stulpai, ant kurių stovi mokslo ir verslo bendradarbiavimas: mokymo paslaugos, konkretūs laboratoriniai tyrimai ir tas svarbiausias – mokslu paremti išradimai.
Bene daugiausia turime kuo pasigirti kalbant apie mokymo paslaugas. Kalbų, vadybos, specifinių dalykų mokymas įmonėms, studijos, kursai, seminarai vadovams. Galimybės suteikti stipendijas, susitarti dėl konkrečios profesijos rengimo. Ir taip toliau, ir panašiai. Mokymas – stiprioji universitetų pusė, bet tai ir yra pagrindinė jų veikla ir misija.
Taip pat ganėtinai stipriai atrodo teikiamų tyrimų sritis – tai paslauga, kuriai aukštosios mokyklos turi reikiamą įrangą ir kvalifikuotų žmonių. O ir studentams tai puiki praktika prieš imantis mokslinės kūrybos. Kiekvienas pagal savo specifiką gali pasiūlyti atlikti tam tikrus tyrimus – nuo sveikatos būklės iki medžiagų sudėties ar atsparumo.
O štai trečioji sritis – išradimai ir jų monetizavimas – kol kas atrodo prasčiausiai. Ir kiekvienos srities ekspertai rodo pirštais į kitą pusę. Mokslininkai kaltina verslą, kad šis neskiria pakankamai dėmesio ir lėšų, verslas mokslininkus – esą šie užsiima mokslu dėl mokslo.
Tikrai esame padarę reikšmingų atradimų – lazeriai, biotechnologijos, ta pati jau visame pasaulyje išpopuliarėjusi liofilizacija – vaisių ir uogų džiovinimas šalyje taip išsaugant naudingas medžiagas. Dar daug išradimų laukia universitetų „Išradimų bibliotekose“ – kataloguose, kuriuose pateikiami mokslininkų padaryti išradimai, reikia tik juos paimti ir sugalvoti, kaip pritaikyti, kad jie duotų pelno. Su kai kuriais jų jau taip ir nutiko, tik dažniausiai gana tyliai specifinėje srityje.
Taip pat nemažai daroma, kad verslas ir mokslas kaip nors susitiktų. Hub’ai, klasteriai, slėniai – šie žodžiai tiesiog mirga universitetų atsakymuose apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Regis, susitinka, bet bendro darbo vaisių dar mažoka.
VŽ nuomone, visgi tiesa greičiausiai slypi net ne per vidurį, o skaičiuose. ES nusistatė tikslą siekti, kad bendros verslo ir valstybės investicijos į MTEP pasiektų 3% BVP. Šiuo metu jos vidutiniškai ES siekia 2,3% BVP. Lietuvoje valstybės ir verslo investicijos į MTEP 2021 m. sudarė 1,1% BVP. Ir niekur neteko girdėti užsibrėžto strateginio tikslo bent jau pasivyti ES vidurkį.
