Galvosūkis finansininkams
Direktyva remiasi 2021 m. spalio pabaigoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pasiektu susitarimu dėl tarptautinės mokesčių reformos, taip pat dėl išsamaus jos įgyvendinimo plano.
Jos esmė: bendrovės, priklausančios grupėms, kurių konsoliduota pasaulinė apyvarta viršija 750 mln. Eur, gali būti apmokestinamos papildomai, jei bendrovių efektyvusis pelno mokesčio (PM) tarifas kurioje nors valstybėje nesiekia 15%.
Regis, atrodytų, skaičiai gana solidūs, tad galbūt mūsų šalies ši direktyva „neužkabins“. Tačiau ne: daliai verslų ji vis dėlto būtų pritaikyta, jei Lietuvoje veikia stambios pasaulinės grupės bendrovė, kuri naudojasi lietuviškame PM įstatyme nustatyta lengvata ir dėl to jos efektyvusis mokesčių tarifas siekia ne 15%, o 12%, ji gali būti apmokestinta papildomu PM.
Donatas Kapitanovas, profesinių paslaugų bendrovės EY mokesčių praktikos partneris, aiškina: tokio masto grupes patronuojančių bendrovių Lietuvoje nėra labai daug – nauji reikalavimai tiesiogiai palies apie 10–15 verslų, pavyzdžiui, „Ignitis“, „Sanitex“, „Vilniaus prekybos grupę“, „Achemos grupę“.
Tačiau, pasak jo, šis klausimas bus aktualus ir pavienėms Lietuvos įmonėms, kurios priklauso stambioms tarptautinėms grupėms. Tai – didieji bankai, draudimo bendrovės, kai kurie mažmeninės ir didmeninės prekybos atstovai, paslaugų centrai ir pan.
Naujos taisyklės taip pat suteiks teisę Lietuvai papildomai apmokestinti mūsų šalyje įsikūrusią bendrovę, jei jos grupės įmonė kitoje valstybėje apmokestinama nepakankamai. D. Kapitanovas bendrovėms Lietuvoje pataria pirmiausia įsivertinti, ar įmonių grupė, kuriai jos priklauso, patenka į direktyvos taikymo sritį, t. y. ar konsoliduotos grupės metinės pajamos siekia 750 mln. Eur.
Mokesčių ekspertas pataria atkreipti dėmesį, kad papildomas mokestis bus skaičiuojamas nebe bendrovės lygiu, kaip šiuo metu yra įpratęs verslas, o valstybės lygiu, t. y. teks atlikti tam tikrą konsolidaciją.
„Pavyzdžiui, jei užsienio grupė Lietuvoje turi mažmeninės prekybos įmonę, taip pat kokią nors baldų gamyklą, o dar kur nors struktūroje – dar ir NT verslą, visi šie verslai turės būti „susumuoti į vieną krūvą“ ir efektyvusis PM tarifas bus skaičiuojamas bendrai. Nepaisant to, kad tai trys visiškai savarankiškos grupės šakos, kurios viena apie kitą nedaug žino“, – aiškina D. Kapitanovas.
Paskui tą papildomą mokestį dar reikės atitinkamai padalinti tarp tų grupės įmonių, nepriklausomai nuo to, kiek kiekviena jų atskirai sumoka mokesčių.
Pasak jo, nemaža dalis bendrovių vienokia ar kitokia apimtimi jau pradeda ruoštis įgyvendinti direktyvos nuostatas. Tačiau nemažai įmonių apie jas išgirsta pirmą kartą, ir nenuostabu: mat įstatymų projektai, kuriais įgyvendinamos direktyvos nuostatos, dar nepaskelbti, mažai yra viešos informacijos.
Iki 2023 m. pabaigos šios taisyklės privalo būti įtrauktos į ES šalių teisės aktus ir pradės galioti nuo 2024 m. sausio 1 d. Direktyva numato išimtį: netaikyti taisyklių ateinančius 6 metus toms valstybėms, kuriose yra ne daugiau kaip 12 didelę grupę patronuojančių bendrovių. Baltijos šalys atitinka šią išimtį.
Finansų ministerija tikina, kad dar nėra apsisprendusi, ar atidės direktyvos nuostatų įgyvendinimą: žada rugsėjo pradžioje kviesti verslo atstovus į diskusiją, vėliau visuomenė bus informuota apie priimtus sprendimus.
Tiesa, D. Kapitanovas perspėja: net jei Lietuva nukels direktyvos įgyvendinimą, tai neatleis tarptautinėms grupėms priklausančių lietuviškų bendrovių nuo prievolės skaičiuoti efektyvųjį PM ir šia informacija dalintis su kitų šalių mokesčių administratoriais, o Lietuvoje nesumokėtas mokestis vis tiek turės būti sumokėtas kitose valstybėse, kurios direktyvos taisykles įgyvendins.
Todėl įmonėms našta išliks, tik pajamas gaus ne Lietuvos, o kurios nors kitos valstybės biudžetas – naujoji sistema sukurta taip, kad valstybės būtų suinteresuotos taisykles įgyvendinti nuo pradžių, priešingu atveju jos laisva valia atsisakytų mokestinių pajamų kitų valstybių naudai.
EBPO skaičiuoja, jog siūlomas visuotinis minimalus 15% PM turėtų užtikrinti, kad metinės pasaulinės pajamos padidėtų maždaug 220 mlrd. USD, arba 9% pasaulinių įplaukų iš pelno mokesčio. Lietuvai įgyvendinus minėtą direktyvą, kažkokia dalis naujų pajamų įplauktų ir į mūsų šalies biudžetą.
Tačiau, VŽ nuomone, derėtų priminti, kad ryškėja ir kita medalio pusė, apie kurią finansų vadovai jau dabar turi žinoti ir ruoštis naujiems iššūkiams, – kai kurių iš jų laukia gana sudėtingi mokesčių labirintai, nors ir dabartiniuose neretai būna gerokai klaidu.
Naujovė papildomai sukurs didžiulių administracinių kaštų tiek valstybei, tiek į taisyklių apimtį patenkančioms bendrovėms – joms teks skaičiuoti grupės įmonių efektyviuosius PM tarifus skirtingose jurisdikcijose. Kaip teigia EY partneris, papildomas iššūkis bus tai, kad efektyviojo pelno mokesčio skaičiavimai turės būti atliekami vadovaujantis detaliomis direktyvoje pateiktomis taisyklėmis, kurios daugeliu atvejų nesutampa su įprastomis PM skaičiavimo nuostatomis.
