Kodėl tai buvo apie mus?
Šią gamyklą valdys naujai įsteigta kompanija „European Semiconductor Manufacturing Company“, kurios 70% akcijų priklausys TSMC, likusios – lygiomis dalimis projekto partnerėms, Vokietijos pramonės milžinėms „Bosch“ ir „Infineon“ bei Nyderlandų „NXP Semiconductors“.
Įspūdingas fabrikas Dresdene gamybą turėtų pradėti 2027 m. Čia per metus bus pagaminama apie 40.000 300 mm silicio plokščių, projektas turėtų sukurti apie 2.000 tiesioginių darbo vietų. Gamyklai, kuri daugiausiai aptarnaus didžiulę Vokietijos automobilių pramonę, šalies vyriausybė skyrė net 5 mlrd. Eur subsidiją.
TSMC logika yra aiški – ši kritiškai visam pasauliui svarbi kompanija yra Kinijos ir Taivano politinės įtampos įkaitė, todėl jai reikia diversifikuoti veiklos geografiją jau dabar. Kadangi Vokietijos vyriausybė buvo pasirengusi reikšminga dalimi subsidijuoti šį projektą, statyti fabriką būtent čia, šalia vokiškos automobilių pramonės, iš taivaniečių perspektyvos tai atrodo visiškai logiškas žingsnis. Vargu ar Europoje, be Vokietijos, apskritai buvo bent viena tinkama kandidatė TSMC gamyklai. Pati kompanija aktyvias derybas su Vokietija, kaip skelbta žiniasklaidoje, vedė mažiausiai nuo 2021 m.
Tačiau Lietuvoje kažkodėl ši tema buvo paversta apie mus – ei, žiūrėkit, draugas Taivanas jus išdavė su vokiečiais.
Aišku, kad Lietuva niekada nebuvo reali pretendentė TSMC gamyklai. Tokios gamyklos kukli šalis sau leisti negali: nėra nei tiek pinigų, nei reikiamų specialistų, klausimus būtų galima kelti netgi dėl tinkamų sklypų prieinamumo. Skirtingai nei Vokietijoje, per rankos atstumą nėra ir klientų, kuriems būtų skirta produkcija. Roma nebuvo pastatyta per dieną, tad kodėl kas nors mano, kad lustų industrija, kurią Taivanas iki dabartinio lygio statė kelis dešimtmečius, pas mus atsiras per dieną?
„Dėl to, kad buvo pasirinkta konkrečiai gamyklai steigti Vokietija, reikia vertinti ir pajėgumus, ir šalių dydį, ir praktinius sumetimus, kurie tikriausiai paaiškina tokį pasirinkimą“, – praėjusią savaitę Žinių radijuje teisinosi Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo pirmininkė.
Kvaila, kad jai apskritai reikėjo tai aiškinti. Kvaila, kad TSMC fabriko klausimą kažkodėl bandome pritaikyti sau. Kai kuriose žiniasklaidos priemonėse puotavo įvairūs opozicijos politikai, kurie galimybę pasirinkti pigių politinių taškų suuodžia iš toliau, nei rykliai kraujo lašą.
Kas mes tokie, kad praleistume galimybę sukelti skandalą dėl nieko, pasakė jie, ir tėškė genialų klausimą: „Kur mūsų gamyklos? Kur mūsų investicijos?!“
Galbūt jie patys puikiai žino atsakymą į tai, bet politika nėra tiesos sakymas. Esmė – bet kokia kaina rinkėjus nuteikti prieš vertybėmis grįstą užsienio politiką, kurios pasekmė buvo garsiai skambėjusi konfrontacija su Kinija ir draugystė su Taivanu.
Į klausimą „kur mūsų investicijos“, atsakyti yra labai paprasta: paklauskite „Teltonikos“, kuri vienintelė pasaulyje gavo teisę gaminti taivanietiškus lustus ir neseniai gavo leidimą statyti 143 mln. Eur vertės aukštųjų technologijų centrą Liepkalnyje, kuriame bus gaminami taivanietiški lustai. Paklauskite lazerių gamintojų, jau gavusių investicijų ir prieigą prie Taivano lustų pramonės, dėl ko jų suvokimas ir akiratis prasiplėtė negrįžtamai.
Taivano interesai ir sprendžiami iššūkiai nėra lokalūs: atvirkščiai, jie yra globalūs. Jie čia nėra tam, kad atlieptų nereikšmingas vietos politikų rietenas. Jie ieško partnerių, kurie šiuos iššūkius padėtų spręsti. Tai, kad jie tai padaryti galinčių partnerių randa čia, Lietuvoje, yra didžiulis įvertinimas. Galų gale, Taivano patirtis vystant globalaus lygio verslus yra kritiškai svarbi ir Lietuvos startuolių ekosistemai, kuri tebėra gana jauna ir kuriai analogiškos patirties dar trūksta.
Dėl pasikeitusios politinės aplinkos Taivano dėmesys Lietuvai yra padidėjęs, tai rodo tiek „Teltonikos“, tiek kiti atvejai, visgi tai nėra tolygu labdarai, t. y. TSMC čia „į minusą“ fabriko nestatys vien dėl to, kad Lietuva Taivanui yra gera.
Jeigu Lietuvoje norime puslaidininkių industrijos, už mus jos niekas nesukurs. Tokia industrija neišsivystys per metus ar dvejus – tai yra daugybės metų ar net dešimtmečių darbas. Glaudi partnerystė su Taivanu procesą smarkiai greitina, nes nėra geresnio mokytojo už tą, kuris savo srityje yra geriausias pasaulyje.
Iš gamintojo ir inovatoriaus reikia rinktis antrąjį – būtent toks pasirinkimas buvo iš Kinijos ir Taivano. VŽ nuomone, tai, kad Lietuva nesuklydo, įrodymų per pastaruosius metus buvo apstu ir jų artimiausiais metais tik daugės. Klausimas, ar bus norinčių tai pamatyti, nes faktų interpretavimas politikoje yra selektyvus reikalas.
