Opcionai galvosūkių labirinte
„Ankstesnis VMI opcionų lengvatos komentaras smarkiai ribojo lengvatos taikymą. Ir startuolių bendrovės, ir mus konsultavę teisininkai, mokesčių ekspertai tai lygino su minų lauku – kai visiškai neaišku, kaip opcionas turi būti suformuotas ir dokumentuotas, kad VMI laikytų, jog gali būti taikoma įstatyme numatyta lengvata“, – sako Inga Langaitė, asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė.
Liepą išleistą atnaujintą – papildytą ir kai kur pakeistą – VMI komentarą ji vertina kaip nemenką pasiekimą, suteikusį gerokai daugiau aiškumo startuolių bendruomenei, kuri daugiausia ir naudojasi opcionų priemone darbuotojams paskatinti.
Tačiau, pasak I. Langaitės, keistinų vietų opcionų reguliavimo srityje liko ne viena ir ne dvi. Verslininkai dalyvavo diskusijoje: siuntė VMI pavyzdžių, kokias mato realias opcionų situacijas, inspekcija, savo ruožtu, dalijosi nuogąstavimais, kur įžvelgia rizikų, kad verslai gali piktnaudžiauti lengvata.
Kaip dažnai pasitaiko: mėgstama a priori įžvelgti verslo nesąžiningumą.
O verslas paprasčiausiai paprašė VMI išaiškinimo be pilkųjų zonų – kad neliktų vietos interpretacijoms ir mokestinių peržiūrų rezultatai nepriklausytų nuo vieno ar kito VMI darbuotojo subjektyvios nuomonės. O tai, beje, irgi neretai pasitaiko.
VŽ rašė, kad mokesčių lengvatos pasirinkimo sandoriams (opcionams) buvo įteisintos 2020 m., išplėtus Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo 17 str., – tada prie neapmokestinamųjų pajamų buvo priskirta „darbuotojo pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio ar su juo susijusio asmens nauda, gauta įsigijus akcijų neatlygintinai ar už lengvatinę kainą, jei akcijos įsigyjamos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo“.
Opcionų lengvata atleidžia darbuotojus nuo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, o GPM sumokėjimas atidedamas iki gautų akcijų realizavimo momento.
Pirmosios akcijos, jau naudojantis mokesčio lengvata, darbuotojams galėjo būti teikiamos nuo 2023 m. vasario 2 d.
„Šiais, ir ypač kitais metais aiškiai pasimatys, kiek šiuo klausimu sutampa ir kiek skiriasi mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojų matymas bei supratimas“, – sako Mindaugas Lukas, advokatų kontoros „Walless“ partneris, advokatas.
Jo nuomone, VMI komentaro turinys rodo, kad ne viskas, kas rinkai atrodo įprasta ir normalu, VMI nuomone, nusipelno mokesčių lengvatos.
Anot I. Langaitės, startuolių bendruomenė viliasi, kad ateityje lengvatos galimybė apims įvairesnes opcionų formas. Be to, kol kas išlieka ir verslui sunkiai suprantamų apribojimų, kai įvykdžius įmonės reorganizaciją opcionams realizuoti įstatyme numatyti 3 metai pradedami skaičiuoti iš naujo.
Vienas Vyriausybės jau pasiūlytas pagerinimas – šiuo metu Seime pradėtame svarstyti mokesčių reformos pakete yra projektas, kad opcionų lengvata būtų palikta ir pasibaigus darbo santykiams, t. y. ji galiotų ir tuo atveju, jei lengvatine tvarka akcijų opciono pagrindu asmeniui suteiktų buvęs jo darbdavys. Tačiau sąlyga, kad darbo santykiai su darbdaviu turi trukti ne trumpiau nei 3 metus išlieka, nors verslas ir ekspertai siūlė terminą trumpinti iki 1 metų, kaip padaryta Latvijoje.
Teisininkai teigia, kad po naujojo VMI išaiškinimo neatsakytų klausimų liko daugiau nei atsakytų, o VMI daugelį situacijų traktuoja griežčiau nei GPM įstatymo nuostatos.
VMI komentare, anot M. Luko iš „Walless“, išlieka nuostata, kad akcijų pasirinkimo sandoris būtų tokiu pripažintas tik tuomet, jei asmuo turi pasirinkimą, jau sudaręs pasirinkimo sandorį, jo atsisakyti – t. y. akcijų nepirkti ar neimti. Tai nepagrįstas ribojimas, sukuriantis papildomų reikalavimų ar ribojimų verslui, norinčiam pasinaudoti opcionų lengvata, pavyzdžiui, užkertantis galimybę taikyti lengvatą kitoms akcijų suteikimu grįstoms priemonėms, kurių esmė visai tokia pati kaip opcionų, tik šiek tiek skiriasi akcijų suteikimo mechanizmas.
VMI komentare, be kita ko, nurodo, kad, įmonių grupei nusprendus pertvarkyti taikytą opciono modelį (pavyzdžiui, įvykus verslo reorganizacijai) ir darbuotojams vietoj vienos įmonės akcijų suteikti kitos įmonės iš tos pačios grupės akcijų, į pradinį opcionų galiojimo laiką būtų neatsižvelgiama, todėl 3 metų terminą reikėtų skaičiuoti iš naujo.
„Toks formalistinis požiūris nenuoseklus ir nelogiškas. Tol, kol išpildomos įstatyme opcionui keliamos sąlygos, darbuotojo atžvilgiu tai yra ta pati jam darbdavio suteikta motyvavimo priemonė, ja pasiekiamas įstatymų leidėjo tikslas“, – aiškina M. Lukas.
Kaip rodo opcionų teikimo ir lengvatos taikymo praktika, neaiškumų kilo nemažai – pirmasis VMI išaiškinimas paliko daug klaustukų ir pavojingų „duobių“. Keista, kad ne visas jas pavyko užpildyti – inspekcija, pateikusi antrąjį išaiškinimą, regis, sukūrė naujų galvosūkių. Verslui belieka tikėtis, kad susidūrus su neišaiškintais neaiškumais ar mokestinėmis peržiūromis neteks nukentėti dėl vieno ar kito VMI darbuotojo subjektyvios nuomonės ar nepalankios interpretacijos.
