P. Udra. Laisvai samdomų darbuotojų prasmės paieškos – galimybė verslui

Ir nors auga skaičius pilnu etatu dirbančių freelancerių, kurių dalis sakosi uždirbantys daugiau nei samdomame darbe, esu įsitikinęs, kad šį neapibrėžtumo kupiną kelią žmonės pirmiausia renkasi ne dėl pinigų, o prasmės ir profesinio išsipildymo. Ir būtent tai yra gera žinia verslui.

Prasmė ar pinigai?

Įprastai vyrauja nuostata, kad darbuotojus labiausiai motyvuoja atlyginimas. Kitaip tariant, dirbama, kad būtų galima užsidirbti, ir būtent uždarbis labiausiai motyvuoja atlikti paskirtas arba susikurtas užduotis. Tą patvirtina ir įvairūs tyrimai – „ADP Research Institute“  duomenimis, 6 iš 10 žmonių svarbiausias darbo aspektas yra atlygis, o atrankų ir HR kompanijos „Amston“ atliktoje apklausoje Lietuvos gyventojai atlygį nurodo kaip svarbiausią motyvacinį veiksnį darbe.

Atlygio aspektas, be jokios abejonės, labai svarbus. Ypač šiandien, kai augant nerimui dėl ateities siekiama finansinio stabilumo ir užtikrintumo. Tad sekant šią loginę minčių grandinę, galima spėti, kad ir laisvai samdomo specialisto veiklos imamasi, pirmiausia, siekiant užsidirbti papildomai greta samdomo darbo, o idealiu atveju – net ir daugiau nei pilnu etatu dirbant biure.

Vis tik darbo rinkos ekspertai sutinka, kad atlygis nėra atsakymas į visas darbuotojų problemas. Dalis jų pasitraukia dėl tobulėjimo galimybių stokos, kiti jaučiasi neįvertinti, kitiems stinga darbdavio lankstumo. Kompanijos „Prudential“ duomenimis, 3 iš 10 darbuotojų sutiko gauti mažesnį atlygį, kad turėtų geresnį darbo ir gyvenimo balansą.

Tad esu įsitikinęs, kad laisvai samdomo specialisto kelią besirenkantiems žmonėms svarbiausi taip pat ne pinigai. Tikiu, kad jiems daug svarbesnis prasmės ir profesinio išsipildymo siekis. Juk didesnio uždarbio galima siekti ir samdomame darbe, galima kurti verslą ar pardavinėti produktus internete. Galima teikti pavežėjimo paslaugas ar pristatinėti maistą į namus ir be didesnio vargo užsidirbti ne mažiau. Galiausiai, vien investuojant į akcijų fondus ilgainiui banke sukaupiamos reikšmingos sumos.

Bet būtent darbas sau leidžia įdarbinti mėgiamą ir prasmės bei pasitenkinimo jausmą teikiančią veiklą, siekti kūrybinių aspiracijų, o prie viso to – ilgainiui susikurti tokį gyvenimo ritmą, kokio norisi.

Tik visa tai padaryti nėra taip jau lengva – tai tam tikras iššūkis, reikalaujantis drąsos, pastangų, rizikos bei nesėkmių toleravimo ir net šiek tiek sėkmės. Ir būtent šis iššūkis, mano galva, yra pagrindinė priežastis, suteikianti veikti skatinantį prasmės jausmą, kurio šiandieninėje darbo rinkoje taip stinga.

Prasmės krizė darbo rinkoje

Tyrimų bendrovės „Gallup“ duomenimis, kompanijos JAV per metus nesibodi skirti ir 100 mlrd. USD darbuotojų įsitraukimui didinti, nes skaičiuojama, kad šios problemos sukelti padariniai kainuoja dar daugiau – 7,8 trilijono USD.

Psichologų teigimu, prasmės jausmo stygius gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tačiau viena svarbiausių – komfortiškas gyvenimas. Anot Maslow poreikių hierarchijos koncepcijos, įgyvendinę pamatinius fiziologinius ir saugumo poreikius, natūraliai prieiname prie subtilesnių – socialinių, savigarbos ir, galiausiai, savirealizacijos.

Ir paradoksalu, kad pastarąjį patenkinti padeda anaiptol ne patogus, laisvas ir nevaržomas kūrybinis gyvenimas, kai nereikia niekuo rūpintis ir galima kiaurą dieną tik kurti. Atvirkščiai – jam pasiekti reikalingi iššūkiai, susitvarkymas su nesėkmėmis, gebėjimas veikti neapibrėžtumo sąlygomis, naujų įgūdžių ugdymasis ir kūryba kažko reikšmingo ne tik pačiam sau, bet ir kitiems.

Esu tikras, kad šį kūrybinį iššūkį žmonės ir atranda laisvai samdomo specialisto darbe. Tą daro nuolat plėsdami kompetencijų ribas, bandydami patys rasti klientų, gyventi iš mėgstamos veiklos  ir susikurdami sau darbo vietą. Ir ne greitas bei lengvas uždarbis, bet galimybė įveikti šį iššūkį ir tuomet susikurti norimą kasdienybę yra tai, kas padrąsina rinktis šį neapibrėžtumo kupiną kelią, kuris nebūtinai žada didesnį uždarbį, ypač, jei pasirenkama tą daryti pilnu etatu.  

O tokios naudos kaip laisvas darbo grafikas ar vieta yra tik kaip malonus priedas ir papildoma nauda prie prasmės paieškų kelionės. Žinoma, šių aspektų svarba gali išaugti skirtingose gyvenimo situacijose. Pavyzdžiui, jei kenčiama nuo per didelio krūvio darbe, blogos atmosferos kolektyve, ar nesąžiningai žemo atlygio.

Vis tik ir dauguma tokių atvejų laisvai samdomo specialisto kelias pasirenkamas ne siekiant tuoj pat uždirbti daugiau, bet ilgojoje perspektyvoje norint rasti profesinį išsipildymą.

Ar visa tai įmanoma pasiekti samdomame darbe?

Kyla vienintelis klausimas – kodėl šių aspektų, nepaisant titaniškų darbdavių pastangų, nebandoma siekti samdomame darbe?

Turbūt yra žmonių, kurie prasmę atranda ir tokiomis sąlygomis. Ypač, jei darbe nestinga kūrybinių iššūkių, darbo sąlygos – priimtinos, o atmosfera – įgalinanti. Vis tik manau, kad daliai žmonių kompanijos užnugaris tampa apsauginiu tinklu (angl. safety net), saugančiu nuo skaudaus kritimo žemyn ir sukuriančiu visa apimantį saugumo pojūtį.

Šis užnugaris sukuria tarsi „smėlio dėžės“ efektą, kai darbe jaučiamasi lyg žaidžiant ir eksperimentuojant be jokių skaudesnių asmeninių pasekmių. Viena vertus tai suteikia drąsos žaisti, bet kita vertus, ilgainiui ima stigti tikro, ne butaforinio iššūkio.

Ir nors svarbu pabrėžti, kad dažnu atveju toks nepatenkintas poreikis nėra darbdavio kaltė, tikiu, kad kartais sukurdami ypač patogias sąlygas darbuotojams darbdaviai daro sau meškos paslaugą. Atmesdami tikro iššūkio galimybę mažina darbuotojų įsitraukimą.

Įsitraukimo nauda verslui

Tyrimų duomenimis, įsitraukimo jausmas padeda darbuotojų motyvacijai, produktyvumui ir pasitenkinimui darbu. Bet „Gallup State of the Global Workplace“ apžvalga rodo, jog darbe įsitraukę tik 15% darbuotojų. Būtent todėl verslai tam skiria tokį didelį dėmesį ir tiek daug resursų.

O štai laisvai samdomi specialistai savaime gerokai dažniau pasižymi didesniu įsitraukimo jausmu. Mėgiama veikla ir prasmės jausmas skatina stengtis labiau, o motyvacijos papildomai suteikia tai, kad jų darbas ir pastangos turi tiesioginę įtaką jų sėkmingai karjerai – geri rezultatai, didelės darbų apimtys yra tiesiogiai proporcingos atlygiui ir veiklos ilgaamžiškumui. Portalas „Forbes“ taip pat rašo, kad laisvai samdomi specialistai mato save kaip optimistiškesnius, lankstesnius ir atsakingesnius nei samdomi darbuotojai.

Dėl šių priežasčių ir didesnio įsitraukimo esu įsitikinęs verslo ir laisvai samdomų specialistų darbo eros sėkme. Seniai nesaugiu ir nestabiliu laikytas freelancerio kelias šiandien tampa kone naująja darbo rinkos norma, padedančia specialistams įprasminti savo profesinį gyvenimą, o kompanijoms – didinti našumą ar bent jau optimizuoti veiklą.

„Forbes“ ir kitos didžiausios žiniasklaidos priemonės šį naujosios ekonomikos pokytį vadina kūrėjų ekonomika (angl. creators economy) ir prognozuoja, kad tai tampa didžiule industrija ir naująja darbo rinkos tendencija. Šių partnerysčių tikrai matysime vis daugiau ir džiaugiuosi galėdamas būti šito ekonominio pokyčio dalimi. O ar Jūs tam pasiruošę?

Komentaro autorius –Paulius Udra, Nepriklausomas komunikacijos konsultantas