J. Tymošenko. Ką Ukraina duoda NATO
Nors kone visi ukrainiečiai svajoja apie narystę NATO, žiaurios kovos, į kurias buvome priversti įsitraukti po to, kai Rusija beveik prieš 18 mėnesių įsiveržė į mūsų šalį, išmokė mus sunkių realizmo pamokų. Todėl puikiai suprantame, kad mūsų svajonę apie NATO paversti realybe bus nelengva. Aš tikrai tai žinau, nes 2008 m. kartu su kitais pasirašiau Ukrainos prašymą priimti į NATO generaliniam sekretoriui. Tačiau Ukraina liko už Aljanso ribų – ir tai turėjo pražūtingų pasekmių.
Niekas nesitiki, kad Ukrainai bus pasiūlyta narystė NATO, kai mūsų teritorijoje siaučia karas. Juk tai priverstų Aljansą pagal jo steigimo sutarties 5-ąjį straipsnį įsikišti. Visapusiško karo tarp NATO ir Rusijos – branduolinį ginklą turinčios šalies, kuri jau pademonstravo nusikalstamą neatsargumą – idėja niekam, įskaitant ukrainiečius, nepatinka.
Tačiau dabartinis karas netruks amžinai. Tai užtikrins mūsų karių įgūdžiai ir drąsa, taip pat mūsų sąjungininkų ir draugų – ne tik NATO narių, bet ir dešimčių kitų šalių iki pat Japonijos – įsipareigojimas aprūpinti mus priemonėmis, kurių reikia Rusijai išvyti iš mūsų teritorijos. Taigi, Ukrainos narystė NATO yra susijusi su tuo, ko reikės pasibaigus karui. Tai susiję su taikos Europoje atkūrimu ir palaikymu, taigi ir su svarbiausio NATO tikslo įgyvendinimu.
Tačiau Aljanse yra abejonių, ar protinga mums suteikti narystę. Pabandysiu kai kurias iš jų išsklaidyti.
Kai kas, atrodo, nerimauja, kad Ukraina taps savotišku pakeleiviu, kuris nepasiūlys NATO nieko išskyrus galvos skausmą. Tačiau yra priešingai, ir tam nėra geresnio įrodymo, nei mūsų veiksmingas pasipriešinimas Rusijai ir jos akivaizdus pralaimėjimas mūšio lauke. Tiesą sakant, mūsų mūšiuose išbandyta – itin pasitikinti savo jėgomis kariuomenė bus pagrindinis transatlantinio saugumo privalumas ateinančiais dešimtmečiais.
Ukrainos mūšio laukuose gimė kitokio tipo karas, ir būtent Ukrainos, o ne Rusijos kariai, sukūrė naują ir išradingą taktiką. Beveik visos NATO narės turi mažai patirties, kaip kariauti didelio masto karus XXI amžiuje, o Ukrainos kariuomenė – nuo naujokų iki generalinio štabo – supranta, kad ateinančiais dešimtmečiais karinę sėkmę lems technologijos ir individualūs sprendimai iki pat būrio lygmens. Mūsų kariuomenė yra naujasis kariuomenės modelis, kurį europiečiai norės imituoti mokymuose, taktikoje ir deleguojant atsakomybę kiekvienam kariui.
Tiesa yra ta, kad Ukrainos kariuomenė yra geriausia kovinė jėga, kokią artimiausiu metu bus galima rasti Europoje. Ir NATO gali būti tikra, kad ji visada bus maksimalios parengties. Už tai, kad buvome nepasirengę karui, mes brangiai sumokėjome 2014 m., kai Rusija pirmą kartą įsiveržė į mūsų teritoriją ir užgrobė Krymą. Daugiau tai nepasikartos. Būsime sąjungininkais, pasirengusiais ir galinčiais ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą nuo pat pirmos mūsų narystės dienos.
Esu tikra, kad Ukraina laikysis šio iškilmingo įsipareigojimo ginti savo sąjungininkus. NATO narės turėtų prisiminti, kad prasidėjus karui mes buvome „vieni“, panašiai 1940 m. pavasarį Jungtinę Karalystę matė ir Vinstonas Čerčilis. Tačiau mes nedvejodami stojome į kovą. Mūsų vienybė, atkaklumas ir tvirtumas tomis tamsiomis valandomis, dienomis ir savaitėmis turėtų kelti visų NATO narių pagarbą. Mūsų tauta yra tauta, kuri kovos už laisvę, kad ir kokie būtų sunkumai.
Kalbant apie branduolinę grėsmę, būtent Ukrainos, kaip ne NATO narės, statusas sudarė sąlygas Kremliui vykdyti branduolinį sabotažą. Iki 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, dešimtmečius Europoje nebuvo girdėti jokių branduolinių grasinimų. Tačiau dėl to, kad Ukraina nėra NATO narė, Rusijos vadovybė ne kartą grasino panaudoti taktinį branduolinį ginklą šio konflikto metu.
Yra dar viena priežastis, kodėl Ukraina bus naudinga NATO: kai karas baigsis, Rusija vis dar bus šalia. Neturiu krištolinio rutulio, negaliu spėlioti, kas tuo metu valdys Rusiją. Tačiau žinau, kad paprasti rusai, dešimtmečius kentę despotizmą ir dabar per nesėkmingą agresijos karą praradę 100.000 ar daugiau savo sūnų, ieškos visuomenės, kurios norėtų patys, pavyzdžio.
Klestinti Ukrainos demokratija, visiškai integruota į NATO ir Europos Sąjungą, gali ir turi būti tas puikus pavyzdys. Mes sumokėjome per didelę kainą, kad galėtume sutikti su kuo nors mažesniu.
Julija Tymošenko yra buvusi Ukrainos ministrė pirmininkė.
Autorinės teisės: Project Syndicate, 2023 m.
