A. Kuusvekas, W. Hoyeris. Būtina sąlyga Europos energetikos problemoms išspręsti

Energijos vartojimo efektyvumas – tiek pramonėje, tiek namuose – taip pat atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba turi proporcingai augti. Pramonės sektoriuje jau pavyko greičiau nei tikėtasi sumažinti dujų suvartojimą, o daugelis šalių turi parengusios ilgus atsinaujinančios energetikos ir energijos jungčių projektų sąrašus – tik ir laukiama, kol šie projektai bus pradėti įgyvendinti. Kuo daugiau investuosime į švarią energiją šiandien, tuo mažiau kaitinsime planetą rytoj. Lygiai taip pat tuo mažiau būsime priklausomi nuo brangiai iš nepatikimų ar piktavalių tiekėjų importuojamos energijos.

Nors visi žinome, kad atsinaujinančioji energetika yra kertinė kovoje su klimato kaita ilguoju laikotarpiu, ji taip pat būtina ir sprendžiant neatidėliotinas problemas. Savo energetinį atsparumą turime kurti tvariomis priemonėmis.

Rusijos invazija priminė, kaip svarbu užtikrinti saugų energijos tiekimą. Tapo aišku, kad energetika yra saugumo, o priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas – strateginis savarankiškumo klausimas.

Politinį įsipareigojimą siekti šių tikslų liudija gausybė naujausių iniciatyvų, pavyzdžiui, Versalio deklaracijos išvados dėl energetikos, Europos Komisijos planas „REPowerEU“ ir visai neseniai Baltijos jūros valstybių pasirašyta Marienburgo deklaracija.

Šį ryžtą išlaikyti bus nelengva, kai brangiai kainuojanti energetikos krizė skaudžiai kanda tiek verslui, tiek namų ūkiams, taip stumdama ekonomikas nuosmukio link. Visuomenėms reikės ne tik užtikrinti socialiai teisingą transformacijos įgyvendinimą, bet ir atliepti staiga išaugusias energijos kainas.

Europos Komisijos skaičiavimais, tam, kad Europa taptų nepriklausoma nuo rusiškų dujų, iki 2030 m. reikės 270 mlrd. Eur papildomų investicijų į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančią energetiką ir elektros tinklus.

Kilus krizėms, tarptautinės finansų institucijos, tokios kaip Šiaurės investicijų bankas ir Europos investicijų bankas, gali prisiimti svarbų vaidmenį. Kai komerciniai skolintojai tampa atsargesni ir skolina nenoriai, institucijos kaip mūsų yra pasirengusios užpildyti spragas. Turėdami aukštus kredito reitingus ir stabilią finansavimo bazę, galime ir toliau teikti ilgalaikes paskolas svarbiems projektams. Tai suteikia daugiau pasitikėjimo ir padeda pritraukti papildomų privačių investicijų net ir tamsiausiomis dienomis.

Tokiu metu yra itin svarbu bendradarbiauti nacionaliniu, regioniniu ir ES institucijų lygmeniu. Europos investicijų bankas ir Šiaurės investicijų bankas turi sukaupę ilgalaikę didelių projektų finansavimo ir darbo kartu patirtį. Vien per pastaruosius penkerius metus, bendrai finansuojamiems projektams suteikėme apie 10 mlrd. Eur vertės paskolų, o ateityje jų bus dar daugiau.

Šie bendri projektai apima įvairiausius sektorius – nuo transporto infrastruktūros iki mokyklų ir ligoninių. Pavyzdžiui, Latvijoje suteikėme paramą Kekavos aplinkkeliui, kuriuo tranzitinis eismas iš tankiai apgyvendintų rajonų bus nukreiptas nauju maršrutu, taip sumažinant taršą ir spūstis bei pagerinant kelių eismo saugumą. Suomijos Espo mieste padėjome finansuoti aštuonių mokyklų ir vaikų dienos centrų statybą, taip pagerinant mokymosi sąlygas 4.000 vaikų.

Energetikos sektoriuje mūsų institucijos prisidėjo finansuojant regiono flagmanus, įskaitant vėjo elektrinių parkus, naujos kartos baterijas ar energijos jungtis tarp šalių. Štai šiaurės Švedijoje pastačius „Northvolt“ elektromobilių baterijų gigagamyklą, bus sukurta ekologiškiausia pasaulyje ličio jonų baterija su mažiausiu CO2 pėdsaku. Parama Danijos įmonei „Vestas Wind Systems“ tapo strateginiu žingsniu siekiant pereiti nuo tradicinių energijos šaltinių prie atsinaujinančios energetikos ir sušvelninti klimato kaitą. Tokie projektai prisideda ne tik prie Europos konkurencingumo, bet, skatindami mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, ir prie viso pasaulio žaliosios pertvarkos.

Šiuo sudėtingu laikotarpiu, jaučiame savo atsakomybę ir esame pasirengę padaryti dar daugiau. Europos investicijų bankas ir Šiaurės investicijų bankas yra įsipareigoję kartu veikti dar tvirčiau, ypač Baltijos jūros regione. Tai reiškia dar daugiau bendradarbiavimo remiant švarią ir saugią energiją, smulkųjį verslą ir vietos bendruomenes bei inovacijas. Galiausiai, visa tai lemia tvaresnę ateitį.

Komentaro autorius – Andre Kuusvekas, Šiaurės investicijų banko prezidentas

Komentaro autorius – Werneris Hoyeris, Europos investicijų banko prezidentas