Kieno rankoje „karšta bulvė“
Nuo gegužės 1 d. įsigaliojus naujai Finansinės apskaitos įstatymo redakcijai, tą pačią dieną įsigaliojo ir Baudžiamojo kodekso 222 ir 223 str., numatančių baudžiamąją atsakomybę už apgaulingą ar aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą, pakeitimai.
Plačiau apie šį įstatymą ir jo poveikį galima perskaityti čia.
Indrė Kupcikevičiūtė, advokatų kontoros „Walless“ vyresnioji teisininkė, advokatė, aiškina: įstatymų leidėjas šiuos straipsnius pakoregavo naujomis finansinės apskaitos bei finansinės apskaitos dokumentų sąvokomis ir naujais apgaulingo ar aplaidaus finansinės apskaitos organizavimo, finansinės apskaitos registrų paslėpimo, sunaikinimo, sugadinimo ar neišsaugojimo požymiais.
Iki tol atsakomybė buvo numatyta už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą – bet ne organizavimą.
Teisininkai aiškina, kad praktikoje tai keldavo nemažai klausimų dėl įmonės vadovo ir buhalterio (ar apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės) atsakomybės atribojimo. Nesant konkretaus reglamentavimo, kiekvienu atveju teismuose bylos dalyviai vieni į kitus baksnojo pirštais ir sąvokas interpretuodavo sau reikiama linkme.
Vykdavo savotiškas pingpongas: vadovai paprastai savo atsakomybę neigdavo, tikindami, kad jie savo pareigą organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą tinkamai įgyvendino, paskirdami buhalterį ar sudarydami sutartį su apskaitą vykdančia įmone. Todėl jie esą nėra atsakingi už įrašų apskaitoje teisingumą.
„Skolingi“ nelikdavo ir buhalteriai: jie savo gynybą grindė tuo, kad apskaitą tvarkė pagal vadovo pateiktus dokumentus ir neatsako už pateiktų dokumentų tikrumą, teisingumą ar išsamumą.
„Pasikeitus finansinę apskaitą reglamentuojančiam įstatymui, baudžiamosios atsakomybės dėl aplaidžios ar apgaulingos apskaitos taikyme esminių naujovių vis dėlto neturėtų būti – vertinant neteisėtus veiksmus bus galima ir toliau remtis aukščiausiųjų teismų suformuota praktika“, – prognozuoja Dainius Žiedas, advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ partneris, advokatas.
Vienoje iš paskutiniųjų nusikalstamo apskaitos tvarkymo klausimu 2022 m. gegužės 11 d. priimtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar kartą priminė: kai įmonėje yra darbuotojas, šiuo atveju – buhalterė, ji ir yra atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą bei dokumentų išsaugojimą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad įmonės vadovo baudžiamoji atsakomybė būtų galima tik tuo atveju, jeigu jis veiktų kaip bendrininkas kartu su tiesiogiai buhalteriją tvarkančiu asmeniu.
Teisininkai pataria: siekiant sumažinti pažeidimų ir atsakomybės kilimo riziką, įmonės vadovas turi būti tikras, kad į buhalterio pareigas paskyrė kompetentingą asmenį ar sudarė sutartį su patikima įmone, teikiančia buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas.
Baudžiamosios atsakomybės už apgaulingą ar aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą ar organizavimą kontekste įvyko dar vienas reikšmingas pakeitimas – nebeliko draudimo įmonės vadovui pačiam tvarkyti savo įmonės finansinę apskaitą. Pagal ankstesnį reglamentavimą tokią galimybę turėjo tik pelno nesiekiančių asmenų, MB ir IĮ vadovai. UAB ir kiti juridiniai asmenys vadovo ir buhalterio funkcijas privalėjo atskirti.
Dabar jei vadovas pats imsis tvarkyti savo įmonės finansinę apskaitą, tik jis pats bus atsakingas už tinkamą ir teisingą tvarkymą. Todėl vadovas turi įsivertinti, ar turi tam reikiamų apskaitos žinių ir įgūdžių, ar susipažinęs su finansinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais, verslo apskaitos standartais ir pan.
Viena vertus, vadovo ir finansininko „suliejimas“ nedidelėje įmonėje leistų sutaupyti lėšų, kita vertus, vadovui reikia turėti specifinių žinių, gaišti papildomą laiką etc. Ir, kas itin svarbu, reikia žinoti, kad už apskaitos klaidas gali kilti ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė.
VŽ nuomone, Finansinės apskaitos įstatymo patobulinimai suteikia daugiau aiškumo ir, kaip pastebi teisininkai, suteikia daugiau laisvės verslui spręsti, kas tvarkys apskaitą. Jei, pavyzdžiui, AB direktorius nuspręs pats imtis įmonės apskaitos, jis bus atsakingas ir už jos organizavimą, ir už tvarkymą.
Tačiau vis dėlto be profesionalaus finansininko dabar realiai išsiversti gali tik ūkio subjektas, turintis teisę taikyti supaprastintą apskaitą. Todėl, apibendrinant teisinius apskaitos vedimo pasikeitimus, galbūt verta įsiklausyti ir į dar vieną teisininkų patarimą: įmonių vadovams nerekomenduotina atsisakyti profesionalių finansininkų paslaugų – mat pastarieji užtikrina finansų valdymą, reikalingą, kad būtų priimti tinkamiausi verslo sprendimai, sumažina ginčų su mokesčių administratoriumi tikimybę, apsisaugant nuo teisinės atsakomybės.
