Bus dėl ko pasukti galvą

Publikuota: 2022-05-03
„Imago images“/„Scanpix“ nuotr.
svg svg
„Imago images“/„Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Atlaisvinimo požymių nerodantys infliacijos gniaužtai toliau šokdina istorinėse aukštumose atsidūrusias kainas – ekonomistai prognozuoja, kad jos nežada ristis žemyn iki pat 2024 m. pabaigos. Verslas dėl to turės gerai palaužyti galvas – sąnaudos augs, tačiau didinant produkcijos kainas rizikuojama nukentėti konkurencinėje kovoje bei prarasti dalį vartotojų entuziazmo.

Daugmaž nusistovėjusių žaliavų kainų pasaulį supurtė Rusijos karas Ukrainoje. Pasaulio banko (PB) ataskaitoje „Žaliavų rinkų prognozė“ prognozuojama, kad energetikos kainos 2022 m. išaugs daugiau nei 50%, jų lygis kiek sumažės 2023 ir 2024 m. Ne energetinių žaliavų kainos, įskaitant maistą ir metalus, šiemet išaugs 20%, o jų brangimas atlėgs vėlesniais metais. Tačiau žaliavų kainos išliks aukštesnės už penkerių metų vidurkį.

„Užsitęsus karui, įvedus papildomas sankcijas Rusijai, kainos galėtų būti dar didesnės ir labiau kintančios, nei prognozuojama šiuo metu“, – pažymima PB ataskaitoje. 

Bankas prognozuoja, kad „Brent“ naftos kaina 2022 m. laikysis apie 100 USD už barelį ir bus aukščiausia nuo 2013 m. Gamtinių dujų kainos Europoje 2022 m., palyginti su 2021-aisiais, išaugs du kartus, o anglių kaina padidės 80%, taip pasiekdamos visų laikų rekordus. Laukiama, kad metalai šiemet vidutiniškai pabrangs 16%, o kitąmet kiek pigs, tačiau kainos išliks gana aukštos.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Daugiau nei 40% gali pabrangti kviečiai. Rusai raketomis naikina Ukrainos grūdų sandėlius, be to, javų sėją apsunkina ne tik orkų siautėjimas žemdirbystės laukuose, kuriuos jie dar ir minuoja – tampa problematiškas ir grūdų eksportas iš Ukrainos, nes blokuojami jai priklausantys Juodosios jūros uostai. Prekybai ten dabar vietos nebeliko – visur zuja šalies-agresorės kariniai laivai.

„Galvą ėmė kelti stagfliacijos šmėkla. Vyriausybės turi išnaudoti visas galimybes paskatinti ekonominę plėtrą ir vengti sprendimų, kurie pakenktų pasaulinei ekonomikai“, – perspėja Indermitas Gillas, PB viceprezidentas darniai plėtrai, finansams ir institucijoms.

Ekonomistai pažymi, kad stagfliaciniai procesai (aukštos kainos ir menka ekonominė plėtra ar susitraukimas) sustiprėtų, jeigu į recesiją nugrimztų Europos ekonomika. Tokia perspektyva neatmestina, jei ES valstybės narės galiausiai susitars įvesti importo embargą agresorės Rusijos naftai ir dujoms.

PB ekspertai daro išvadą, kad karo padariniai gali jaustis ilgiau nei ankstesnių kainų šokų metu bent dėl dviejų priežasčių. Pirma, šiuo metu yra mažiau erdvės labiausiai brangusias degalų rūšis pakeisti kitomis, nes išbrango visi energetiniai ištekliai.

Antra, pagal nuo kalno paleistos sniego gniūžtės efektą pabrangusios kai kurios žaliavos kelia kitų žaliavų kainas. Pavyzdžiui, gamtinės dujos pašokdino trąšų kainas, o tai spaudžia ūkininkus ir gamintojus didinti žemės ūkio produkcijos kainas.

Šalių vyriausybės, siekdamos sušvelninti didėjančių žaliavų kainų pasekmes, imasi įvairių veiksmų: mažina mokesčius ir skiria subsidijas pabrangusiems energetiniams ir maisto ištekliams kompensuoti. Tačiau, pasak PB, tokia politika dar labiau trikdo pasiūlą ir didina kainas, todėl  vyriausybės raginamos vietoj subsidijų pagalbą orientuoti į mažesnes pajamas gaunančius gyventojus.

Lietuvos Vyriausybė balandį patvirtinto 2,3 mlrd. Eur vertės „Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ paketą. Jame numatytos įvairios priemonės – nuo subsidijų energetiniams ištekliams, didinamų pajamų kainoms jautresnėms gyventojų grupėms iki investicijų į atsinaujinančius energijos išteklius finansavimo.

Beje, pagal infliacijos rodiklius esame beveik absoliutūs lyderiai Europoje: šių metų balandį Lietuvoje ji sudarė 16,6%,  mus aplenkė tik Estija, infliaciją išauginusi iki 19%. Eurostato duomenimis, ES vidurkis  siekė 7,5%.  

Kaip savo ateitį tokioje perspektyvoje regi šalies verslas? Įmonių atstovai tikina, kad ruošiasi sąnaudų augimui, kadangi dažnu atveju konkurencija, padėtis rinkoje neleidžia įmonėms perkelti didžiosios kaštų dalies į galutinio produkto kainą.

Ineta Rizgelė, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė, teigia, kad LVK įmonės narės kol kas nemato, kad vartojimas būtų esmingai kritęs: ir prekių, ir paslaugų paklausa išlieka didžiulė. Stebimi smarkiai paaugę darbuotojų lūkesčiai, energijos kainos taip pat neketina kristi. Padėtis tiekimo grandinėse taip pat išlieka netvari, ypač dėl brangstančių transportavimo kaštų. 

Galutinių kainų kilimas, regis, neišvengiamas, tad galiausiai tai guls ant vartotojų pečių. O šie vargu ar bus linkę laikyti tokią naštą, todėl greičiausiai kainų augimas atsilieps vartojimui.

VŽ nuomone, dėl itin didelio geopolitinis neapibrėžtumo, tebevykstančio karo Ukrainoje ir sunkiai prognozuojamų Kremliaus vaduko veiksmų, aiškesnę infliacijos eigą numatyti gana problematiška. Be to, prognozes koreguoti gali ir naujos agresoriui įvedamos sankcijos.

Aišku tik, kad Lietuvos ūkiui šie metai nebus lengvi, tačiau tikėkime, kad šalis yra pasirengusi joms atsispirti, o verslą užgrūdino jau ne viena krizė. Be to, kaip pabrėžia ekonomistai, problemos nėra vidinės, jos yra importuotos ir, svarbiausia – laikinos.  

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.
Pagaliau aukštesnės palūkanos 1

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
05:50
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
2022.05.25
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

VŽ požiūris
2022.05.25
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 6

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 11

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 20

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku