Bus dėl ko pasukti galvą
Daugmaž nusistovėjusių žaliavų kainų pasaulį supurtė Rusijos karas Ukrainoje. Pasaulio banko (PB) ataskaitoje „Žaliavų rinkų prognozė“ prognozuojama, kad energetikos kainos 2022 m. išaugs daugiau nei 50%, jų lygis kiek sumažės 2023 ir 2024 m. Ne energetinių žaliavų kainos, įskaitant maistą ir metalus, šiemet išaugs 20%, o jų brangimas atlėgs vėlesniais metais. Tačiau žaliavų kainos išliks aukštesnės už penkerių metų vidurkį.
„Užsitęsus karui, įvedus papildomas sankcijas Rusijai, kainos galėtų būti dar didesnės ir labiau kintančios, nei prognozuojama šiuo metu“, – pažymima PB ataskaitoje.
Bankas prognozuoja, kad „Brent“ naftos kaina 2022 m. laikysis apie 100 USD už barelį ir bus aukščiausia nuo 2013 m. Gamtinių dujų kainos Europoje 2022 m., palyginti su 2021-aisiais, išaugs du kartus, o anglių kaina padidės 80%, taip pasiekdamos visų laikų rekordus. Laukiama, kad metalai šiemet vidutiniškai pabrangs 16%, o kitąmet kiek pigs, tačiau kainos išliks gana aukštos.
Daugiau nei 40% gali pabrangti kviečiai. Rusai raketomis naikina Ukrainos grūdų sandėlius, be to, javų sėją apsunkina ne tik orkų siautėjimas žemdirbystės laukuose, kuriuos jie dar ir minuoja – tampa problematiškas ir grūdų eksportas iš Ukrainos, nes blokuojami jai priklausantys Juodosios jūros uostai. Prekybai ten dabar vietos nebeliko – visur zuja šalies-agresorės kariniai laivai.
„Galvą ėmė kelti stagfliacijos šmėkla. Vyriausybės turi išnaudoti visas galimybes paskatinti ekonominę plėtrą ir vengti sprendimų, kurie pakenktų pasaulinei ekonomikai“, – perspėja Indermitas Gillas, PB viceprezidentas darniai plėtrai, finansams ir institucijoms.
Ekonomistai pažymi, kad stagfliaciniai procesai (aukštos kainos ir menka ekonominė plėtra ar susitraukimas) sustiprėtų, jeigu į recesiją nugrimztų Europos ekonomika. Tokia perspektyva neatmestina, jei ES valstybės narės galiausiai susitars įvesti importo embargą agresorės Rusijos naftai ir dujoms.
PB ekspertai daro išvadą, kad karo padariniai gali jaustis ilgiau nei ankstesnių kainų šokų metu bent dėl dviejų priežasčių. Pirma, šiuo metu yra mažiau erdvės labiausiai brangusias degalų rūšis pakeisti kitomis, nes išbrango visi energetiniai ištekliai.
Antra, pagal nuo kalno paleistos sniego gniūžtės efektą pabrangusios kai kurios žaliavos kelia kitų žaliavų kainas. Pavyzdžiui, gamtinės dujos pašokdino trąšų kainas, o tai spaudžia ūkininkus ir gamintojus didinti žemės ūkio produkcijos kainas.
Šalių vyriausybės, siekdamos sušvelninti didėjančių žaliavų kainų pasekmes, imasi įvairių veiksmų: mažina mokesčius ir skiria subsidijas pabrangusiems energetiniams ir maisto ištekliams kompensuoti. Tačiau, pasak PB, tokia politika dar labiau trikdo pasiūlą ir didina kainas, todėl vyriausybės raginamos vietoj subsidijų pagalbą orientuoti į mažesnes pajamas gaunančius gyventojus.
Lietuvos Vyriausybė balandį patvirtinto 2,3 mlrd. Eur vertės „Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ paketą. Jame numatytos įvairios priemonės – nuo subsidijų energetiniams ištekliams, didinamų pajamų kainoms jautresnėms gyventojų grupėms iki investicijų į atsinaujinančius energijos išteklius finansavimo.
Beje, pagal infliacijos rodiklius esame beveik absoliutūs lyderiai Europoje: šių metų balandį Lietuvoje ji sudarė 16,6%, mus aplenkė tik Estija, infliaciją išauginusi iki 19%. Eurostato duomenimis, ES vidurkis siekė 7,5%.
Kaip savo ateitį tokioje perspektyvoje regi šalies verslas? Įmonių atstovai tikina, kad ruošiasi sąnaudų augimui, kadangi dažnu atveju konkurencija, padėtis rinkoje neleidžia įmonėms perkelti didžiosios kaštų dalies į galutinio produkto kainą.
Ineta Rizgelė, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė, teigia, kad LVK įmonės narės kol kas nemato, kad vartojimas būtų esmingai kritęs: ir prekių, ir paslaugų paklausa išlieka didžiulė. Stebimi smarkiai paaugę darbuotojų lūkesčiai, energijos kainos taip pat neketina kristi. Padėtis tiekimo grandinėse taip pat išlieka netvari, ypač dėl brangstančių transportavimo kaštų.
Galutinių kainų kilimas, regis, neišvengiamas, tad galiausiai tai guls ant vartotojų pečių. O šie vargu ar bus linkę laikyti tokią naštą, todėl greičiausiai kainų augimas atsilieps vartojimui.
VŽ nuomone, dėl itin didelio geopolitinis neapibrėžtumo, tebevykstančio karo Ukrainoje ir sunkiai prognozuojamų Kremliaus vaduko veiksmų, aiškesnę infliacijos eigą numatyti gana problematiška. Be to, prognozes koreguoti gali ir naujos agresoriui įvedamos sankcijos.
Aišku tik, kad Lietuvos ūkiui šie metai nebus lengvi, tačiau tikėkime, kad šalis yra pasirengusi joms atsispirti, o verslą užgrūdino jau ne viena krizė. Be to, kaip pabrėžia ekonomistai, problemos nėra vidinės, jos yra importuotos ir, svarbiausia – laikinos.
