Ekonomistai: skubiai įdarbintas antiinfliacinis ir investicijų planas padės išvengti nuosmukio

Pridėta nauja infograma su siūlomais išmokų pokyčiais

Jie taip pat skaičiuoja, kad skubiai įdarbintas planas padėtų šalyje išvengti nuosmukio, kuris tapo realus Rusijai surengus karinę invaziją į Ukrainą.

Tarp numatomų priemonių – pakeltas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), didesnės pensijos ir socialinės išmokos, vaiko pinigai, kompensacijos įmonėms.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, bendra antiinfliacinio paketo vertė siekia daugiau kaip 2 mlrd. Eur. Iš jų apie 1 mlrd. Eur bus skirta įvairioms socialinėms išmokoms gyventojams bei verslui kompensuoti išaugusias elektros ir dujų kainas. Dar daugiau nei 1 mlrd. Eur sieks priemonės energetinės nepriklausomybės didinimui. 

2022 m. biudžeto pataisas, apimančias antiinflaciniame pakelte numatytas išlaidas, valdantieji Seimui žada pateikti iki Velykų, o jas priimti numatoma gegužę.   

[infogram id="e80ed7f8-744f-4d46-8012-82e5c35bc5ab" prefix="ukg" format="interactive" title="Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo paketas"]

Indrė Genytė-Pikčienė, „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė, komentuoja, kad Vyriausybės pristatytą antiinfliacinį paketą galima išties vertinti pozityviai, nes buvo vengta horizontalių netaiklių mokestinių priemonių (pvz., PVM ir akcijų mažinimo), kurioms neatsispyrė kitos ES šalys.

„Vietoj to didelė dalis lėšų yra investicinio pobūdžio, o finansinės paramos priemonės nukreiptos taikliai į labiausiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius. Gal tik galima būtų kritikuoti vaiko pinigų didinimą, nes juos gauna visos vaikų turinčios šeimos ir tikrai nemaža dalis jų yra pajėgios savarankiškai atlaikyti infliacijos šoką“, – mano I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistės vertinimu, paramos priemonės verslui taipogi būtinos, taiklios ir, populiariai kalbant, ne „gaisrų gesinimui“ skirtos, o orientuotos į struktūrinius pokyčius.

„Lietuvos ekonomika ir ypač pramonė yra itin imli energetikos ištekliams, tad dujų ir elektros kainų kompensacijos leis ištverti šį netikėtą energetinį šoką“, – komentuoja „INVL Asset Management“ atstovė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonės, jos nuomone, leis suvaldyti likvidumo ir apyvartinių lėšų stygiaus problemas, o paspartintos investicijos į energetikos šaltinių balanso pokyčius ir energetinį efektyvumą leis greičiau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir atsparumą geopolitiniams iššūkiams

I. Genytė-Pikčienė taip pat pabrėžia, kad priemonės verslui turi būti įgyvendintos „kuo skubiau“, nes energetikos krizė sektorius purto jau nuo rudens, o Rusijos karas tai tik dar labiau paaštrino.

[infogram id="377f7020-7244-413e-a2b7-4f0efbfbd528" prefix="WTs" format="interactive" title="Ekonomikos (realia apimtimi) energetinis intensyvumas 2020 m."]

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ ekonomistas, vertina, kad pateiktomis priemonėmis sprendžiama problemos esmė, o ne dalinami populiarūs saldainiukai – vienkartinės išmokos ar vartojimo mokesčių lengvatos, kurios nebūtinai pasiektų tuos, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Pajamos padidinamos keliant NPD ir pensijas, o patys gyventojai gali nuspręsti kur tuos pinigus išliesti.

„Žinoma tuoj išgirsime, kad NPD didėja tik 80 Eur (arba grynos pajamos į rankas tik 16 Eur), bet priminsiu, kad jau šių metų pradžioje NPD didėjo 60 Eur. Tad NPD pokytis nuo metų auga 35%, o pensijos didėja daugiau nei 15%“, – skaičiuoja N. Mačiulis.

Ekonomisto nuomone, sudėtingiausias ir brangiausias sprendimas – dujų ir elektros kainų lubų nustatymas.

„Skirtumas tarp to, ką mokės vartotojai, ir rinkos kainos – daugiau nei pusė milijardo eurų – bus kompensuojamas iš valstybės biudžeto. Normaliomis aplinkybėmis toks sprendimas būtų sunkiai suprantamas, bet karo ir Europos energetinės krizės kontekste – labai sveikintinas“, – priduria N. Mačiulis.

[infogram id="cf8d1787-9a8a-4a06-bfe8-a94479d49afa" prefix="1UM" format="interactive" title="Galimas energijos kainų augimas"]

Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas, sako, kad verslui skirtos priemonės – iš esmės finansuojamos ES pinigais, kurie vis vien būtų atėję per ES atsigavimo ir atsparumo didinimo fondą (Recovery and Resilience Facility, RRF, iš kurio Lietuvai numatyta 2,2 mlrd. Eur) ar 2021–2027 m. struktūrinę paramą.

„Todėl spėčiau, kad iš tos dalies „Investicijos į energetinę nepriklausomybę“ verslui nieko labai naujo, ko jie nebūtų girdėję, nėra“, – vertina SEB ekonomistas.

Tiesa, iki šiol nebuvo garsiai kalbėta, kad amortizuojant kainų šoką verslui dabar siūlomi dujų ir elektros kainos kompensavimo sprendimai, numatant tam 120 mln. Eur.

„Bus labai įdomu išgirsti, kas po tuo slepiasi, nes lėšos nemažos ir, jeigu jos išties eis subsidijuoti elektros ir dujų kainai įmonėms, tai bus nemažas palengvinimas joms“, – pabrėžia T. Povilauskas.

Iš ko finansuos

Paketas išties nemažas, tačiau ne viskas nusės į skolą, o Lietuvos valstybės skola vos viršija 40% BVP ir yra viena mažiausių ES.

„Tokios sumos skolintis nereikės, nes dalis yra paankstinamos ES išlaidos, o nemaža dalis bus viršplaninės biudžeto pajamos. Vien per pirmus du šių metų mėnesius centrinės valdžios balansas buvo 600 mln. Eur didesnis nei pernai“, – dėmesį atkreipia N. Mačiulis.

Biudžeto pajamas papildo ir sparčiai augęs (ir tebeaugsiantis) vartojimas, ir ta pati infliacija. Taigi, surenkama pinigų daug daugiau nei planuota, o jie išdalinami.

„Dėl šio plano biudžeto deficitas padidės tik apie 1% BVP ir tai yra kukli kaina“, – mano N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistas prognozuoja, kad šis paketas pakels Lietuvos BVP augimą maždaug 2 proc. punktais.

„Tad ekonomikos nuosmukis ir stagnacija tampa daug mažiau tikėtini“, – priduria N. Mačiulis.

Finansų ministerija prognozuoja, kad pagal „centrinį“ scenarijų augimas tęsis, tačiau dėl Rusijos karo Ukrainoje bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas bus lėtesnis nei projektuota praėjusių metų pabaigoje ir sieks 1,6%, kai pernai gruodį laukta 3,7%.

Ketvirtadienį Finansų ministerijos pristatytame atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, kad vidutinė metinė infliacija 2022 metais sudarys 9,8% ir bus didesnė, nei prognozuota iki Rusijos karinės invazijos į Ukrainą (4%).

Ministerija taip pat išskyrė dar du „rizikos scenarijus“, kurie numato, kad šiemet BVP augs 0,3% ar netgi smuks 2,5%; atitinkamai prognozuojama aukštesnė 11,9% ir 16% infliacija, atsižvelgiant į lėtesnio ES augimo ir aukštesnės infliacijos prielaidas 2022 m.

[infogram id="558043a0-4e7e-4ed4-8c5f-7557bddadcdf" prefix="ZzR" format="interactive" title="Siūlomi išmokų pokyčiai nuo 2022 m. birželio"]