Ekonomistai: skubiai įdarbintas antiinfliacinis ir investicijų planas padės išvengti nuosmukio

Publikuota: 2022-04-01
Atnaujinta 2022-04-01 15:00
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Penktadienį Vyriausybės rūmuose pristatytas 2,26 mlrd. Eur vertės antiinfliacinis paketas gyventojams ir verslui ekonomistus stebina savo užmojais ir kelia žingeidumą, kaip tos priemonės bus įgyvendintos praktikoje.

Pridėta nauja infograma su siūlomais išmokų pokyčiais

Jie taip pat skaičiuoja, kad skubiai įdarbintas planas padėtų šalyje išvengti nuosmukio, kuris tapo realus Rusijai surengus karinę invaziją į Ukrainą.

Tarp numatomų priemonių – pakeltas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), didesnės pensijos ir socialinės išmokos, vaiko pinigai, kompensacijos įmonėms.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, bendra antiinfliacinio paketo vertė siekia daugiau kaip 2 mlrd. Eur. Iš jų apie 1 mlrd. Eur bus skirta įvairioms socialinėms išmokoms gyventojams bei verslui kompensuoti išaugusias elektros ir dujų kainas. Dar daugiau nei 1 mlrd. Eur sieks priemonės energetinės nepriklausomybės didinimui. 

2022 m. biudžeto pataisas, apimančias antiinflaciniame pakelte numatytas išlaidas, valdantieji Seimui žada pateikti iki Velykų, o jas priimti numatoma gegužę.   

[infogram id="e80ed7f8-744f-4d46-8012-82e5c35bc5ab" prefix="ukg" format="interactive" title="Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo paketas"]

Indrė Genytė-Pikčienė, „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė, komentuoja, kad Vyriausybės pristatytą antiinfliacinį paketą galima išties vertinti pozityviai, nes buvo vengta horizontalių netaiklių mokestinių priemonių (pvz., PVM ir akcijų mažinimo), kurioms neatsispyrė kitos ES šalys.

„Vietoj to didelė dalis lėšų yra investicinio pobūdžio, o finansinės paramos priemonės nukreiptos taikliai į labiausiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius. Gal tik galima būtų kritikuoti vaiko pinigų didinimą, nes juos gauna visos vaikų turinčios šeimos ir tikrai nemaža dalis jų yra pajėgios savarankiškai atlaikyti infliacijos šoką“, – mano I. Genytė-Pikčienė.

Indrė Genytė-Pikčienė, „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Indrė Genytė-Pikčienė, „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Ekonomistės vertinimu, paramos priemonės verslui taipogi būtinos, taiklios ir, populiariai kalbant, ne „gaisrų gesinimui“ skirtos, o orientuotos į struktūrinius pokyčius.

„Lietuvos ekonomika ir ypač pramonė yra itin imli energetikos ištekliams, tad dujų ir elektros kainų kompensacijos leis ištverti šį netikėtą energetinį šoką“, – komentuoja „INVL Asset Management“ atstovė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonės, jos nuomone, leis suvaldyti likvidumo ir apyvartinių lėšų stygiaus problemas, o paspartintos investicijos į energetikos šaltinių balanso pokyčius ir energetinį efektyvumą leis greičiau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir atsparumą geopolitiniams iššūkiams

I. Genytė-Pikčienė taip pat pabrėžia, kad priemonės verslui turi būti įgyvendintos „kuo skubiau“, nes energetikos krizė sektorius purto jau nuo rudens, o Rusijos karas tai tik dar labiau paaštrino.

[infogram id="377f7020-7244-413e-a2b7-4f0efbfbd528" prefix="WTs" format="interactive" title="Ekonomikos (realia apimtimi) energetinis intensyvumas 2020 m."]

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ ekonomistas, vertina, kad pateiktomis priemonėmis sprendžiama problemos esmė, o ne dalinami populiarūs saldainiukai – vienkartinės išmokos ar vartojimo mokesčių lengvatos, kurios nebūtinai pasiektų tuos, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Pajamos padidinamos keliant NPD ir pensijas, o patys gyventojai gali nuspręsti kur tuos pinigus išliesti.

„Žinoma tuoj išgirsime, kad NPD didėja tik 80 Eur (arba grynos pajamos į rankas tik 16 Eur), bet priminsiu, kad jau šių metų pradžioje NPD didėjo 60 Eur. Tad NPD pokytis nuo metų auga 35%, o pensijos didėja daugiau nei 15%“, – skaičiuoja N. Mačiulis.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Ekonomisto nuomone, sudėtingiausias ir brangiausias sprendimas – dujų ir elektros kainų lubų nustatymas.

„Skirtumas tarp to, ką mokės vartotojai, ir rinkos kainos – daugiau nei pusė milijardo eurų – bus kompensuojamas iš valstybės biudžeto. Normaliomis aplinkybėmis toks sprendimas būtų sunkiai suprantamas, bet karo ir Europos energetinės krizės kontekste – labai sveikintinas“, – priduria N. Mačiulis.

[infogram id="cf8d1787-9a8a-4a06-bfe8-a94479d49afa" prefix="1UM" format="interactive" title="Galimas energijos kainų augimas"]

Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas, sako, kad verslui skirtos priemonės – iš esmės finansuojamos ES pinigais, kurie vis vien būtų atėję per ES atsigavimo ir atsparumo didinimo fondą (Recovery and Resilience Facility, RRF, iš kurio Lietuvai numatyta 2,2 mlrd. Eur) ar 2021–2027 m. struktūrinę paramą.

„Todėl spėčiau, kad iš tos dalies „Investicijos į energetinę nepriklausomybę“ verslui nieko labai naujo, ko jie nebūtų girdėję, nėra“, – vertina SEB ekonomistas.

Tiesa, iki šiol nebuvo garsiai kalbėta, kad amortizuojant kainų šoką verslui dabar siūlomi dujų ir elektros kainos kompensavimo sprendimai, numatant tam 120 mln. Eur.

„Bus labai įdomu išgirsti, kas po tuo slepiasi, nes lėšos nemažos ir, jeigu jos išties eis subsidijuoti elektros ir dujų kainai įmonėms, tai bus nemažas palengvinimas joms“, – pabrėžia T. Povilauskas.

Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Iš ko finansuos

Paketas išties nemažas, tačiau ne viskas nusės į skolą, o Lietuvos valstybės skola vos viršija 40% BVP ir yra viena mažiausių ES.

„Tokios sumos skolintis nereikės, nes dalis yra paankstinamos ES išlaidos, o nemaža dalis bus viršplaninės biudžeto pajamos. Vien per pirmus du šių metų mėnesius centrinės valdžios balansas buvo 600 mln. Eur didesnis nei pernai“, – dėmesį atkreipia N. Mačiulis.

Biudžeto pajamas papildo ir sparčiai augęs (ir tebeaugsiantis) vartojimas, ir ta pati infliacija. Taigi, surenkama pinigų daug daugiau nei planuota, o jie išdalinami.

„Dėl šio plano biudžeto deficitas padidės tik apie 1% BVP ir tai yra kukli kaina“, – mano N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistas prognozuoja, kad šis paketas pakels Lietuvos BVP augimą maždaug 2 proc. punktais.

„Tad ekonomikos nuosmukis ir stagnacija tampa daug mažiau tikėtini“, – priduria N. Mačiulis.

Finansų ministerija prognozuoja, kad pagal „centrinį“ scenarijų augimas tęsis, tačiau dėl Rusijos karo Ukrainoje bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas bus lėtesnis nei projektuota praėjusių metų pabaigoje ir sieks 1,6%, kai pernai gruodį laukta 3,7%.

Ketvirtadienį Finansų ministerijos pristatytame atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, kad vidutinė metinė infliacija 2022 metais sudarys 9,8% ir bus didesnė, nei prognozuota iki Rusijos karinės invazijos į Ukrainą (4%).

Ministerija taip pat išskyrė dar du „rizikos scenarijus“, kurie numato, kad šiemet BVP augs 0,3% ar netgi smuks 2,5%; atitinkamai prognozuojama aukštesnė 11,9% ir 16% infliacija, atsižvelgiant į lėtesnio ES augimo ir aukštesnės infliacijos prielaidas 2022 m.

[infogram id="558043a0-4e7e-4ed4-8c5f-7557bddadcdf" prefix="ZzR" format="interactive" title="Siūlomi išmokų pokyčiai nuo 2022 m. birželio"]

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Rašyti komentarą 0
Statybą stabdo ne verslas 1

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

Renovacija merdi, o rangos konkursus skelbia dar 2019 m. kainomis Premium

Renovacijos projektų vykdytojai kai kuriuos pirkimus skelbia dar 2019–2020 m. kainomis, kai vien nuo šių metų...

Finansinių ataskaitų teikimas: dažniausi klausimai ir atsakymai Verslo tribūna

Artėjant terminui, gegužę suaktyvėja juridinių asmenų finansinių ataskaitų teikimas – šiuo metu Registrų...

Medicinos banko pelnas pirmąjį ketvirtį mažėjo 30%

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 0,84 mln. Eur grynojo pelno – 30%...

Rinkos
2022.05.18
Apsimestiniai sandoriai pasivijo po bankroto – vadovui liepta sumokėti 90.000 Eur Premium

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paliko galioti Apeliacinio teismo nutartį, pagal kurią beveik prieš...

Pramonė
2022.05.18
Patikslinta euro zonos infliacija balandį – 7,4%, ES – 8,1%

Patikslinta metinė infliacija balandį euro zonoje (lyginant su 2021 m. balandžiu) siekė 7,4% ir buvo tokia...

Finansai
2022.05.18
Patvirtinti VVĮ grąžos ir dividendų trimečiai tikslai

Vyriausybė trečiadienį patvirtino valstybės valdomų įmonių (VVĮ) siektinus pagrindinius veiklos rodiklius...

Finansai
2022.05.18
Biudžeto deficito riboženklių sugrįžtuvių horizontuose dar nematyti Premium 2

Tvyrant ekonominiam neapibrėžtumui, Europos Sąjunga rimtai svarsto dar kuriam laikui pratęsti prieš dvejus...

Verslo aplinka
2022.05.18
Dėl sankcijų Rusijos ekonomika šiemet trauksis 7,8%

Rusijos ekonominės plėtros ministerija pagerino šių metų, tačiau pablogino 2023 m. prognozę.

Finansai
2022.05.18
„Litexpo“ nuostoliai pernai sumažėjo 34%

Lietuvos kongresų ir parodų centras „Litexpo“ praėjusiais metais patyrė 2,486 mln. Eur nuostolių – 34% mažiau...

Finansai
2022.05.18
Be licencijų ir priežiūros galintys likti turto vertintojai stebisi ir bijo NT brokerių likimo Premium 7

Finansų ministerija siūlo atsisakyti turto ir verslo vertintojų reguliavimo. Nekilnojamojo turto (NT)...

Statyba ir NT
2022.05.18
JAV iždo sekretorė J. Yellen ragina didinti finansinę paramą Ukrainai 2

Janet Yellen, JAV iždo sekretorė, paragino Europos partneres skirti daugiau lėšų palaikyti Ukrainos ekonomiką...

Finansai
2022.05.17
Infliaciją, kuri pasiekė piką, gali pakurstyti kainų-atlyginimų spiralė 2

Lietuvoje metinė infliacija pasiekė piką, o antrąjį pusmetį ji turėtų mažėti, sako Lietuvos banko (LB)...

Finansai
2022.05.17
Pataisytas biudžetas: kyla NPD, didėja deficitas, keičiasi skolos rodiklis 11

Seimas pataisė 2022-ųjų biudžetą – dėl neapibrėžtų ekonominių perspektyvų teko didinti išlaidas, koreguoti...

Verslo aplinka
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 18

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
Didžiausi mokesčių mokėtojai pramonėje: ir staigus augimas, ir kiek netikėtos tendencijos Premium

Biotechnologijų verslas su naftos produktų gamintoju varžosi ne tik dėl pirmosios daugiausia mokesčių per...

Pramonė
2022.05.17
GENERAL FINANCING BANKAS: keičiantis rinkai, dėmesys – į didesnes paskolas Verslo tribūna

Brandesnis kliento profilis, tvaresnis požiūris į asmeninius finansus ir visą finansų rinką, daugiau dėmesio...

Tarptautinių sankcijų įgyvendinimas Lietuvoje – kas keičiasi? Verslo tribūna

Tarptautinės bendruomenės įvestų sankcijų gausa privertė į sankcijų temą atkreipti dėmesį ne tik verslo...

Finansai
2022.05.17
Prie „European Merchant Bank“ valdybos prisijungė E. Preikša

Eugenijus Preikša, turintis daugiau nei 35 metų patirtį finansų ir bankų sektoriuje, taip pat einantis...

Vadyba
2022.05.16
Prasidėjo skaidrumo savaitė „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ 2

Renkantis produktą ar paslaugą, vis stipresnę įtaką daro dar vienas kriterijus – vertinama, ar įmonė dirba...

Gazelė
2022.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku