Bunkerio baubas laimi, kai verčia suabejoti vertybėmis

Negalime gyventi baimėje, kad ateis agresorius ir viską sugriaus, o turime nuolat kurti valstybės stiprybę. Valstybę, kuria didžiuotųsi ir norėtų ginti kiekvienas pilietis.

Barbarai nežengia ten, kur jaučia sutiksią smarkią priešpriešą, valią ir meilę savo Tėvynei.

Sugrįžtant prie A. Gailiaus minties: nepaisant kaimynų agresyvumo, nepaisant pavojų, turime galvoti apie kasdienius darbus.

Jų pamiršti nevalia.

„Verslo žinios“ pastebėjo, kad Vyriausybė pastaraisiais mėnesiais susitelkė į karo Ukrainoje sukeltos naujos infliacijos bangos keliamus iššūkius, o popandeminės ekonomikos žaliosios ir skaitmeninės transformacijos investicijos atsidūrė antrame plane.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad koronaviruso pandemija ir karas Ukrainoje parodė didesnį struktūrinių reformų poreikį.

„Lietuvos ekonomika gerai atlaikė COVID-19 pandemijos krizę, tačiau pandemija kartu indikavo dar didesnį struktūrinių reformų poreikį. Karas Ukrainoje tik dar labiau aktualizavo būtinybę vykdyti Lietuvos atsparumo didinimo reformas“, – naujienų agentūrai BNS sakė G. Nausėda.

Jis teigia besitikintis stiprios bei aktyvios šalyje vykdomų reformų stebėsenos.

„Ypač akcentuočiau tas reformas, kurios mažina socialinę atskirti ir nelygybę, kuria gerovę mūsų žmonėms: mokesčių teisingumo, sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos srityse“, – sakė prezidentas.

Frazės skamba gan garsiai, tačiau klausimas, kiek jos veikia, kiek yra nuoširdžios?

Prezidentūra, Seimas ir Vyriausybė iki šiol matuojasi kepurių dydžiu. Taikos laikotarpiu tai nebūtu problema, šiandien – galvos skausmas, nes pamirštam kasdienius dalykus, kad ir būtinybę turėti pakankamai vietų, kur civiliai galėtų slėptis nuo priešo raketų. Tai tik detalė, bet svarbi, nes visuomenei ji rūpi. Bunkeryje amžiams palikti beprotį neturim galių, bet reikia rodyti, kad nesam sukaustyti baimės. Gal reikia liautis nedidelėje valstybėje politikams emocijomis vadovautis? Rinkėjai suprastų, kieno pusėje „teisingesni“ argumentai.

Dar kartą aptarkime kasdienius darbus. Pandemijos kirčiai (geriau ar blogiau) suvaldyti.

Arūnas Dulkys, sveikatos apsaugos ministras, „Verslo žinių“ podkaste sugrįžta prie būtinybės pertvarkyti ligoninių tinklą. Sistemai išleidžiame daugiausia Europos Sąjungoje, o mirtingumo skaičiai baugina. Vadinasi, modelis yra prastas.

VŽ nuomone, dabar yra laikas pradėti realias reformas, kurių imtis pažadėjo valdančioji koalicija. Karo fone emocijos dėl kelių gydymo vietų pertvarkos keliaus į užribį.

Taip pat būtina peržiūrėti farmacijos rinką. Tarp Europos Sąjungos valstybių už vaistus mokame bene daugiausia, o inovatyvių medikamentų trūksta.  Šiame lauke ministrui reikėtų palinkėti ne tik tvirtybės, bet ir sėkmės, nes korupcija ir nepotizmas tarp gydymo įstaigų bei farmacininkų tebeklesti.

A. Dulkys į Seimo tribūną buvo pakviestas pasiaiškinti, kodėl iš kažkokio gydytojo dėl šimto eurų kyšio trims mėnesiams buvo atimta licencija užsiimti darbu. „Pasiaiškinti“ kvietė buvęs ministras, buvęs premjeras...

Kol galvosim, kad šimtas eurų nėra kyšis (kad ir vienas euras), kol taip galvos buvęs premjeras ar buvęs ministras, tol Putinas mums grasins iš bunkerio.