Nėra vinių, nėra liftų, bet užtat tekstilė „kvėpuoja“

Publikuota: 2022-04-27
„Imago“ / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
„Imago“ / „Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Rusija, dar taip neseniai bravūriškai skelbusi, kad Vakarų sankcijos – vieni juokai, kad jokios neigiamos įtakos jos ekonomika nepajus, dabar jau garsiai vardija sąlygas, kurioms esant ji „greitai atsigautų“: jei būtų atšauktos sankcijos. Jei ne, ekonomikos reabilitacija užtruks ne mažiau kaip dešimtmetį.

Sankcijos Rusijai, užpuolusiai Ukrainą, buvo įvedinėjamos gana palaipsniui – matyt, tikintis, kad tai privers rusofašistų Putlerį bent kiek atsitokėti. Arba bent pagalvoti apie savo šalies gyventojus, kuriems žemyn sminganti ekonomika kirstų skaudžiausiai.

Nesuveikė. Cariukui jo vergai nerūpi.

Kaip rodo žiauriausi vaizdai iš Ukrainos vietovių, kuriose pabuvojo jo atsiųstos pabaisos, šalies agresorės vadukas neturi jokios empatijos niekam. Ne veltui dabar kalbama, kad nuo pat karo pradžios turėjo būti įvestos pačios griežčiausios sankcijos – ne paketais, ne porcijomis, o iškart – už gerklės. Nes daug raudonų linijų nebūna – peržengta viena ir pati svarbiausia: XXI amžiuje Europoje užpulta taiki nepriklausoma šalis. Žūsta taikūs gyventojai, žūsta vaikai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Paketas po paketo Vakarai priartėjo prie šeštojo – beje, dėl kurio vis dar vyksta diskusijos. Karščiausia tema – nafta. Už ją ES per dieną į Putlerio karo mašiną sukiša apie 800 mln. Eur. Palyginkime: 2020 m. ES sumokėjo Rusijai 64 mlrd. Eur už energijos išteklius. To pakako, kad būtų padengtas visas Rusijos karinis biudžetas, tuo metu siekęs 61,7 mlrd. Eur. Po invazijos padidėjus naftos ir dujų kainoms, ES dabar Rusijai moka 3,5 karto daugiau nei 2020 m.

Jei tokia situacija tęsis, iki 2022 m. pabaigos ES už Rusijos energiją sumokės apie 200 mlrd. Eur.

 „Todėl ES taip pat negalėjo įvesti visiškų SWIFT sankcijų, nes didiesiems Rusijos bankams, tokiems kaip „Gazprombank“ ar „Sberbank“, sankcijos netaikomos, nes jie gauna ES verslo bendrovių mokėjimus už energijos išteklių importą iš Rusijos“, – rašo grupė Europos Parlamento narių kreipimesi į Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą.

 „Iš esmės tai reiškia, kad net ir tapusi Bučos žudynių liudininke, ES toliau finansuoja Putino karo mašiną“, – teigia europarlamentarai.

ES yra arčiau politinio susitarimo dėl embargo rusiškai naftai, bet ne gamtinėms dujoms, vakar pareiškė Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas ir prekybos komisaras Valdis Dombrovskis.

Jis sakė, kad EK šiuo metu rengia naują sankcijų Rusijai paketą, kuris apima naftos tiekimą, tai yra galimybę atsisakyti rusiškos naftos arba papildomų tarifų, ar mokesčių jai įvedimą. Naujausiomis žiniomis, ir Vokietija žada visiškai atsisakyti rusiškos naftos iki šių metų pabaigos.

Tad Rusijos laukia dar nykesnė ateitis: šalis-degalinė liks pati sau viena su nafta, kurią, geriausiu atveju, teks pusvelčiui įsiūlyti dar likusioms „draugiškoms“ šalims. Kol dar galės apskritai tą naftą siurbti – mat kone visa įranga ir technologijos iki šiol irgi atkeliaudavo iš Vakarų.

Ir ko gi stebėtis? Žaliavų šalis iki šiol sugebėjo tik pirkti (kartais – vogti). Gaminti ką nors kokybiško joje – misija neįmanoma. Štai neseniai Rusijos Federacijos tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko viešai nusistebėjo, kad rusai negamina net... vinių. Ponios laukė ir nauji „atradimai“. „Liftai daugiaaukščiams namams Rusijoje apskritai negaminami, tai – problemų problema“, – vakar Dūmoje rypavo artima Putlerio bendražygė. O keisti artimiausiu metu juos reikia šimtuose tūkstančių namų.

Bet gal tie rusai, svaičiojantys apie pasivaikščiojimą Mėnulyje, kažką vis dėlto gamina? Giriasi, kad ne tik gamina, bet net „geriau nei Vakarai“. Pavyzdžiui, „kai kuriuos maisto produktus“. Esą medų rusų bitės neša geresnį, nes jam taikomi griežtesni reikalavimai. Ir grūdai geresni, ir aliejus. O jau tekstilės produkcija... Turbūt net italai turėtų pavydėti. Nes, anot interfax.ru, rusiška tekstilė turi „unikalią savybę“ – ji kvėpuoja!

Kad ir kaip guostųsi Rusijos politikai, mėginantys įtikinti ir save, ir savo zombuotus piliečius, sankcijos jų ekonomiką stumia bedugnėn didėjančiu pagreičiu.

„Greitas Rusijos ekonomikos atsigavimas priklauso nuo to, kaip greitai bus panaikintos Vakarų sankcijos, kurios buvo įvestos specialiosios operacijos Ukrainoje pradžioje. Kitaip ekonomikos reabilitacijai prisireiks ne mažiau nei 10 metų“, – lenta.ru aiškina Nikolajus Kulbaka, ekonomikos mokslų kandidatas. Pasak jo, tokios nuomonės laikosi dauguma ekonomistų – esant dabartinėms sankcijoms Rusijos ekonomikos stagnacija truks labai ilgai, dar ilgiau truks jos atsigavimas, šalis bus nublokšta kelis dešimtmečius į praeitį.

Tiesą sakant, nematyti ženklų, kad ji būtų iš tos praeities išsikapsčiusi.

„Ekonomika po truputį egzistuos, kažką galima bus pakeisti savo gaminiais, tačiau didžiosios dalies nebus kuo pakeisti. Kažką atitemps, bet brangiai ir ne visiškai legaliai. Problema ta, kad sėkmingiausi Rusijos ekonomikos sektoriai yra tie, kurie sugebėjo įsijungti į pasaulines pridėtinės vertės grandinę. Ir būtent jie labiausiai nukentės. Dabar mes neteksime pažangiausių ir technologinių sričių, nes jos visos be išimties susijusios su pasauline ekonomika“, – reziumuoja ekonomistas.

Tenka su juo sutikti: nė viena ekonomika negali augti, jei nuo jos užsidaro visas pasaulis. Tiksliau – pažangus ir demokratinis pasaulis, gyvenantis visiškai kitomis moralinėmis vertybėmis.

Tačiau tokių Rusijos ekonomistų „išpažinčių“ – vienetai. Ir kad bent kiek skaityti mokantys zombiai nenukryptų nuo „karo partijos generalinės linijos“, šalyje grįžtama prie dar vieno sovietinio relikto – vadinamųjų politrukų. Tai – pareigybė, skirta valstybės įstaigose ir įmonėse smegenų plovimui koordinuoti. Jei reikia, ir sekti.

Kaip rašo komersant.ru, ši idėja gimė dar pernai, tačiau ypač aktuali tapo dabar. Koordinuos šį „reiškinį“ Kremliaus vidinis politinis blokas. Tikslas – tirti kolektyvuose moralinį klimatą ir nuotaikas. Pasirodo, kai kuriuose kolektyvuose jau buvo pastebėtas „nelojalumas valdžios kursui“ – ir ne todėl, kaip teigia prezidento administracijos atstovai, kad žmonės nemyli valdžios, o „todėl, kad su jais nedirbama“.

Todėl dabar bus „dirbama“. Ypač – tarp jaunimo. Tam, pasak šaltinių, egzistuoja „specialios kadrų metodikos“.

Visa tai primena desperatišką mėginimą figos lapeliu pridengti vis labiau aukštyn besistiebiantį ekonomikos problemų kalną. Yla iš maišo vis tiek lenda, o tų ylų – tik daugės.

Jungtinės Valstijos vakar pasižadėjo „versti kalnus“, kad padėtų Ukrainai laimėti kovą prieš neišprovokuotą Rusijos invaziją, sąjungininkėms iš 40 valstybių susirinkus į susitikimą, skirtą sustiprinti Kyjivo gynybą nuo Maskvos. Kita „dovanėlė“ Putleriui – naujos sankcijos. VŽ nuomone, galbūt jau gana jas dėlioti porcijomis – agresorius turi gauti tokį paketą, kad kranelis būtų užsuktas su visam. Kad tai būtų sankcijų sankcijos, idant svetimų žemių besigviešianti atstumtoji šalis visa savo esybe pajustų tikrąją savo cariuko sukelto karo kainą. Ilgam.

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 18

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 54

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10
Kol neatburzgė griovėjai 2

Britiško kapitalo bendrovei „Intersurgical“, pasistačiusiai Pabradėje pirmąjį visiškai automatizuotą...

Nuomonės
2022.05.10
S. Sierakowskis. Moralinis Vokietijos pacifizmo bankrotas 1

Po užsitęsusio nėštumo Vokietija pagaliau pagimdė sprendimą siųsti į Ukrainą sunkiąją ginkluotę. Tačiau...

Nuomonės
2022.05.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku