Algoritmas su išimtimis

Publikuota: 2022-04-20 05:50
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Ministrų kabineto vadovė Ingrida Šimonytė, pristatydama Seimui Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą, tikino, kad reformų darbotvarkė, suplanuota pradedant darbą, iš esmės vyksta pagal pirminį planą. Spartesnei reformų eigai sutrukdė koronaviruso, dirbtinai sukurtos nelegalios migracijos ir diplomatinių santykių krizės. Be to, šiemet įsiplieskęs karas Ukrainoje skatina daugiau investuoti į saugumą ir atidėti mokestinius pokyčius, išlaikant stabilumą. Verslininkai ir politologai konstatuoja, kad verslo padėtis nebuvo pabloginta.

Kol kas buksuoja viena iš pagrindinių šios Vyriausybės užsibrėžtų reformų – mokesčių reforma. Apie ją daug kalbėta jau pernai, tačiau realūs žingsniai taip ir nebuvo žengti. Pažadėta mokestines permainas svarstyti Seimo pavasario sesijoje, tačiau grafikas ir vėl pakoreguotas. Šįkart kalbama jau apie rudens sesiją. Pasak premjerės, šį sprendimą lėmė energetinių kainų šuolis ir karas Ukrainoje bei jo padariniai. „Vyriausybė būtų pateikusi siūlymus galbūt net ir pavasario sesijai, bet dabar prioritetas yra kitas, nes turime neplanuotą ir neprognozuotą šoką, kuris keičia mūsų biudžeto kalkuliacijas, kurias turėjome rudenį, keičia mūsų ekonomikos perspektyvas – augimas šiemet bent jau bus nuosaikesnis (...), tuo tarpu situacija energetikos išteklių rinkoje nepanašu, kad ims gerėti, todėl Vyriausybė neatsisako savo planų spręsti ilgalaikius klausimus, bet tai nėra tai, ką reikia spręsti čia ir dabar“, – aiškino I. Šimonytė

Premjerė pranešė, kad iš penkių Vyriausybės planuotų reformų trys jau pradėtos įgyvendinti: ji išskyrė pradėtą statyti energijos baterijų parką ir pertvarkytą automobilių kelių finansavimo sistemą, suteikiančią daugiau savarankiškumo savivaldai. Tarp šių metų prioritetų: didesnis dėmesys krašto gynybai ir nepriklausomybei nuo energetikos išteklių iš Rusijos.

VŽ kalbinti verslininkai ir politologai teigia, kad bendras Vyriausybės veiklos vertinimas yra teigiamas. Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas, sako, kad didžiausios baimės, atėjus bet kuriai naujai vadžiai, yra siejamos su galimais pokyčiais, kurie pablogintų verslo padėtį, investicinę aplinką.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Tokių baimių buvo, bet jos nepasiteisino. Diskusijų buvo daug, tačiau mes nesulaukėme radikalių pokyčių, kurie pablogintų padėtį. Šia prasme stabilumas verslui tikriausiai buvo didesnė vertybė nei noras kažką pasigerinti“, – aiškina LVK prezidentas. 

Pliusą šiai Vyriausybei verslas rašo už galimybę išsakyti savo nuomonę ir įsiklausymą į ją. Tarp pavyzdžių – priimta dalis verslo pasiūlymų dėl darbuotojų iš trečiųjų šalių įliejimo į darbo rinką, nes atsirado supratimas, kad be jų Lietuva paprasčiausiai neišsivers.

Verslas džiaugiasi pagaliau radikaliai pasikeitusiu valdžios požiūriu į jį. „Verslas nebėra baubas, o suvokiamas kaip valstybės dalis. Argumentų, kurie skambėdavo anksčiau, kad tai yra kažkoks verslo naudos ir pelno interesas, dabar pasigirsta tik iš marginalinių politikų, bet ne iš rimtų politinių partijų“, – tikina A. Romanovskis. 

Pasak jo, būta nesutarimų su Vyriausybe dėl suprastėjusių santykių su Kinija, tačiau galiausiai verslas suprato, kad turėti tvirtą stuburą, tvirtą Lietuvos poziciją užsienio politikoje, ypač Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste, yra svarbu ir kad valstybės interesai yra aukštesni už ekonominius interesus.

Politologai Vyriausybės praėjusių metų veiklą vertina kiek skeptiškiau. Rima Urbonaitė, Mykolo Romerio universiteto lektorė, nelinkusi sakyti, kad I. Šimonytės komanda dirba kaip šveicariškas laikrodis. Pasak jos, kalio trąšų tranzito krizė buvo pačios Vyriausybės nuopelnas. Esą jeigu viskas komandoje iš tikrųjų būtų gerai, premjerė šio klausimo koordinavimo nebūtų perėmusi į savo rankas.

Nors kai kurios krizės, pavyzdžiui, koronaviruso ar nelegalios migracijos, slopsta, politologė sako, kad šiuo metu būtų blogiausia, jeigu Vyriausybė ir valdantieji nuspręstų atsipalaiduoti. Pasak jos, tebėra daugybė neišspręstų klausimų: trūksta strategijos agresyvėjant Kinijai ir tebesitęsiant diplomatiniam ginčui dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo, be to, lieka neaišku, ar atlaikytume dar vieną neteisėtos migracijos bangą, o padėtis Ukrainoje apskritai viską verčia aukštyn kojomis ir lieka neaišku, ar ministrų kabinetas padarė viską, kad valstybė ir visuomenė būtų paruošta ekstremaliems įvykiams, kurių gali netrūkti ir šiemet.

VŽ nuomone, nesiimant rašyti Vyriausybei konkretaus pažymio, reikėtų sutikti, kad pernai jai teko nemenki iššūkiai – įgyta krizių valdymo patirties, kurios prisireiks ir šiais metais. Mokestinė reforma, ko gero, bus nukelta dar tolesniam laikui – pirmiausia dėl didelio makroekonominio neapibrėžtumo, susijusio su Rusijos karu Ukrainoje ir režimui įvestomis Vakarų sankcijomis. Tačiau, pasak politologų, politinės paramos teikiamoms reformoms sutelkimas Seime ir visuomenėje bus dar svarbesnis jų sėkmei nei pačių reformų dalykinis parengimas ir šiemet tai bus esminis išmėginimas šiai koalicinei Vyriausybei. O realią padėtį kitąmet parodys ataskaita už 2022-uosius, kai matysis tikrieji krizių valdymo rezultatai galimų ekonominių sukrėtimų fone.

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Statybą stabdo ne verslas 9

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 4

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 18

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 53

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10
Kol neatburzgė griovėjai 2

Britiško kapitalo bendrovei „Intersurgical“, pasistačiusiai Pabradėje pirmąjį visiškai automatizuotą...

Nuomonės
2022.05.10
S. Sierakowskis. Moralinis Vokietijos pacifizmo bankrotas 1

Po užsitęsusio nėštumo Vokietija pagaliau pagimdė sprendimą siųsti į Ukrainą sunkiąją ginkluotę. Tačiau...

Nuomonės
2022.05.09
Politinių lavonų brigada 6

Rusijai vis dar bandant pademonstruoti savo karinę „galybę“, Maskvos centre vėl marširuoja kolonos, palydimos...

Nuomonės
2022.05.09
V. Juzikis. Kaip nustatyti, kokią įtaką karas turi grūdų rinkai?

Prasidedant naujam žemės ūkio sezonui, lūkesčius dėl palankių oro sąlygų užgožia karas Ukrainoje. Rusijos...

Nuomonės
2022.05.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku