Algoritmas su išimtimis
Kol kas buksuoja viena iš pagrindinių šios Vyriausybės užsibrėžtų reformų – mokesčių reforma. Apie ją daug kalbėta jau pernai, tačiau realūs žingsniai taip ir nebuvo žengti. Pažadėta mokestines permainas svarstyti Seimo pavasario sesijoje, tačiau grafikas ir vėl pakoreguotas. Šįkart kalbama jau apie rudens sesiją. Pasak premjerės, šį sprendimą lėmė energetinių kainų šuolis ir karas Ukrainoje bei jo padariniai. „Vyriausybė būtų pateikusi siūlymus galbūt net ir pavasario sesijai, bet dabar prioritetas yra kitas, nes turime neplanuotą ir neprognozuotą šoką, kuris keičia mūsų biudžeto kalkuliacijas, kurias turėjome rudenį, keičia mūsų ekonomikos perspektyvas – augimas šiemet bent jau bus nuosaikesnis (...), tuo tarpu situacija energetikos išteklių rinkoje nepanašu, kad ims gerėti, todėl Vyriausybė neatsisako savo planų spręsti ilgalaikius klausimus, bet tai nėra tai, ką reikia spręsti čia ir dabar“, – aiškino I. Šimonytė.
Premjerė pranešė, kad iš penkių Vyriausybės planuotų reformų trys jau pradėtos įgyvendinti: ji išskyrė pradėtą statyti energijos baterijų parką ir pertvarkytą automobilių kelių finansavimo sistemą, suteikiančią daugiau savarankiškumo savivaldai. Tarp šių metų prioritetų: didesnis dėmesys krašto gynybai ir nepriklausomybei nuo energetikos išteklių iš Rusijos.
VŽ kalbinti verslininkai ir politologai teigia, kad bendras Vyriausybės veiklos vertinimas yra teigiamas. Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas, sako, kad didžiausios baimės, atėjus bet kuriai naujai vadžiai, yra siejamos su galimais pokyčiais, kurie pablogintų verslo padėtį, investicinę aplinką.
„Tokių baimių buvo, bet jos nepasiteisino. Diskusijų buvo daug, tačiau mes nesulaukėme radikalių pokyčių, kurie pablogintų padėtį. Šia prasme stabilumas verslui tikriausiai buvo didesnė vertybė nei noras kažką pasigerinti“, – aiškina LVK prezidentas.
Pliusą šiai Vyriausybei verslas rašo už galimybę išsakyti savo nuomonę ir įsiklausymą į ją. Tarp pavyzdžių – priimta dalis verslo pasiūlymų dėl darbuotojų iš trečiųjų šalių įliejimo į darbo rinką, nes atsirado supratimas, kad be jų Lietuva paprasčiausiai neišsivers.
Verslas džiaugiasi pagaliau radikaliai pasikeitusiu valdžios požiūriu į jį. „Verslas nebėra baubas, o suvokiamas kaip valstybės dalis. Argumentų, kurie skambėdavo anksčiau, kad tai yra kažkoks verslo naudos ir pelno interesas, dabar pasigirsta tik iš marginalinių politikų, bet ne iš rimtų politinių partijų“, – tikina A. Romanovskis.
Pasak jo, būta nesutarimų su Vyriausybe dėl suprastėjusių santykių su Kinija, tačiau galiausiai verslas suprato, kad turėti tvirtą stuburą, tvirtą Lietuvos poziciją užsienio politikoje, ypač Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste, yra svarbu ir kad valstybės interesai yra aukštesni už ekonominius interesus.
Politologai Vyriausybės praėjusių metų veiklą vertina kiek skeptiškiau. Rima Urbonaitė, Mykolo Romerio universiteto lektorė, nelinkusi sakyti, kad I. Šimonytės komanda dirba kaip šveicariškas laikrodis. Pasak jos, kalio trąšų tranzito krizė buvo pačios Vyriausybės nuopelnas. Esą jeigu viskas komandoje iš tikrųjų būtų gerai, premjerė šio klausimo koordinavimo nebūtų perėmusi į savo rankas.
Nors kai kurios krizės, pavyzdžiui, koronaviruso ar nelegalios migracijos, slopsta, politologė sako, kad šiuo metu būtų blogiausia, jeigu Vyriausybė ir valdantieji nuspręstų atsipalaiduoti. Pasak jos, tebėra daugybė neišspręstų klausimų: trūksta strategijos agresyvėjant Kinijai ir tebesitęsiant diplomatiniam ginčui dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo, be to, lieka neaišku, ar atlaikytume dar vieną neteisėtos migracijos bangą, o padėtis Ukrainoje apskritai viską verčia aukštyn kojomis ir lieka neaišku, ar ministrų kabinetas padarė viską, kad valstybė ir visuomenė būtų paruošta ekstremaliems įvykiams, kurių gali netrūkti ir šiemet.
VŽ nuomone, nesiimant rašyti Vyriausybei konkretaus pažymio, reikėtų sutikti, kad pernai jai teko nemenki iššūkiai – įgyta krizių valdymo patirties, kurios prisireiks ir šiais metais. Mokestinė reforma, ko gero, bus nukelta dar tolesniam laikui – pirmiausia dėl didelio makroekonominio neapibrėžtumo, susijusio su Rusijos karu Ukrainoje ir režimui įvestomis Vakarų sankcijomis. Tačiau, pasak politologų, politinės paramos teikiamoms reformoms sutelkimas Seime ir visuomenėje bus dar svarbesnis jų sėkmei nei pačių reformų dalykinis parengimas ir šiemet tai bus esminis išmėginimas šiai koalicinei Vyriausybei. O realią padėtį kitąmet parodys ataskaita už 2022-uosius, kai matysis tikrieji krizių valdymo rezultatai galimų ekonominių sukrėtimų fone.
