Kada statysime paminklą biurokratijai?
Ne vienas VŽ kalbintas pašnekovas teigia, kad bene didžiausias jų galvos skausmas – biurokratija. Ji koregavo ir praėjusių metų įmonių investicijų greitį, ji įvardijama ir kaip vienas iš didžiausių iššūkių šiemet.
„Sunkiausia suplanuoti statybų kainą ir jos dinamiką ateityje. Biurokratinė ir planavimo rizika taip pat niekur nedingo – gana sudėtinga planuoti, kada tiksliai bus gauti leidimai, kada galima pradėti statybas“, – sako Robertas Žulpa, UAB „Galio Group“ plėtros ir analizės vadovas.
Ne paslaptis, kad kai kurie plėtotojai nusprendžia negaišti laiko laukiant, kol statybos leidimas praeis visus biurokratinius kelius, todėl pirkėjams pasiūlo būstus, kurie dar yra tik projektuose.
Rasa Radovičienė, NT plėtros bendrovės „Lithome“ vadovė, įsitikinusi, kad biurokratija sostinės savivaldybėje tapo viena sumažėjusios būsto pasiūlos priežasčių. Pasak jos, anksčiau iššūkis buvo rasti sklypą, dabar didesnis iššūkis – gauti leidimą suprojektuotam daugiabučiui. Verslininkė aiškina: patvirtinus bendrąjį Vilniaus planą atsirado papildomų procedūrų, tačiau niekas jų konkrečiai apibrėžti negali, labai trūksta profesionalumo ir noro bendradarbiauti su plėtotojais. Buvo siekiama suteikti daugiau aiškumo, tačiau realybė rodo ką kita – ruošiant naujus projektus leidimo laukimas skaičiuojamas nebe mėnesiais, o metais.
Pastebėta, kad situacija itin suprastėjo nuo praėjusių metų vidurio, kai įsigaliojo nauja Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, apibrėžusi sąlygas, kada būtinai reikia rengti detalųjį planą, ir įsivažiavo infrastruktūros plėtros mokesčio taikymas.
Tai, plėtotojų manymu, savivaldybės darbuotojams padidino administracinę naštą, su kuria jie nesusitvarko: projektus imtasi labai detaliai nagrinėti, reikalauti daug konkrečių sprendinių, kurie ne visada privalomi pagal teisės aktus ir pan.
Radus projekte bent menkiausią klaidelę – pavyzdžiui, puslapių numeracijoje – projektas atmetamas, negana to, pranešimas apie tai kartais gaunamas paskutinę derinimo dieną. O tuomet vėl viskas iš pradžių – terminas skaičiuojamas iš naujo ir t. t.
„Tokiu atveju tikrai galima parašyti el. laišką ir paprašyti pataisyti, o nestabdyti viso proceso“, – mano Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas. Anot jo, savivaldybė taip pat daugiausia bendrauja nuotoliniu būdu, todėl sprendimų derinimas užtrunka dar ilgiau.
Problemą gilina ir tai, kad sostinės savivaldybėje trūksta darbuotojų – personalo trūksta tiek vyriausiojo architekto skyriuje, tiek kituose padaliniuose. Nuo rudens čia taip pat nėra skyriaus, atsakingo už leidimų išdavimą, nuolatinio vadovo. Verslininkai kartais negali gauti konsultacijos net telefonu – nėra kam atsiliepti.
Savo tiesos dalį dėsto ir savivaldybė. Mindaugas Pakalnis, Vilniaus miesto vyriausiasis architektas, pripažįsta, kad kai kuriuose skyriuose „iš tikrųjų yra iššūkių“ dėl personalo, tačiau nuogąstauja, kad susirasti naujų, ypač jaunų, darbuotojų yra sudėtinga, nors konkursai skelbiami.
Be to, pasak jo, į savivaldybę atnešamuose projektiniuose pasiūlymuose pasitaiko labai daug techninio broko, kurio tikrinimas iš tikrųjų galėtų būti automatizuotas. Tačiau įrankių tam nėra.
Architektas teigia, kad „Infostatyba“ taip pat nėra ta sistema, kuri padeda techninį broką sutaisyti, – ji galėtų būti kur kas labiau automatizuota, nei yra dabar. Apie tai esą kalbama dešimtmetį, tačiau pokyčių įvyko nedaug. Bet „Infostatybą“ administruoja ne savivaldybė, bet kokių duomenų reikia kreiptis į Statybos inspekciją. O ši esą neturi teisės jų duoti savivaldybei, tad ratas patobulinimui užsidaro.
Tiesa, M. Pakalnis nesutinka, kad problemos NT plėtotojams kyla dėl neva perdėto dėmesio projektų tikrinimui. Ne visi pateikti projektai dėl savo kokybės, atitikimo teisės aktams ar savivaldybės keliamiems kriterijams yra tokie, kokius norima matyti Vilniuje. Esą kartais tą patį nekokybišką projektą net bandoma „prastumti“ keliose miesto vietose.
Kaip dažnai būna, teisybė yra kažkur per vidurį. Šiuo atveju savo teisybę turi abi pusės. Suprantama, kad savivaldybėje trūkstant darbuotojų sunku susitvarkyti su nemažomis apkrovomis. Kita vertus, VŽ nuomone, sprendžiant įsisenėjusią biurokratinės apkrovos problemą, galima būtų kažkiek apsieiti ir su esamu personalu: kai žmonių trūksta, ar tikrai laikas reikalauti tiek daug papildomos dokumentacijos, papildomų sprendinių, kurie užtęstų projektų vertinimą.
Galbūt vertėtų įsiklausyti į kitus problemos sprendimo būdus, kuriuos pataria verslininkai, kad nebūtų užstringama daug laiko ir energijos suryjančiuose techniniuose procesuose. Vienas iš siūlymų – kad savivaldybė dalį administracinės naštos – dalį užduočių, projektų, techninės dokumentacijos, registrų duomenų tikrinimą – galėtų perduoti kitiems, pavyzdžiui, savo UAB „Vilniaus planas“. Tuomet sostinės architektų skyrius galėtų maksimaliai užsiimti kūrybine dalimi.
