Kol bankų skrynios atvertos
Paulina Zlatkutė, Lietuvos banko (LB) Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausioji ekonomistė, apžvelgdama euro zonos bankų skolinimo apklausos rezultatus, teigia, kad šiuo metu tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje stebimas spartus kreditavimo paklausos augimas, jaučiama padidėjusi konkurencija tarp bankų, o standartai taip stipriai nebegriežtėja, kaip matėme pandemijos įkarštyje, – jie net švelnėja kai kurių paskolų segmentuose.
Tačiau, nors tendencijos panašios, euro zonoje ir Lietuvoje jos šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, naujausia euro zonos bankų apklausa parodė, kad euro zonoje šiek tiek griežtėjo paskolų įmonėms teikimo sąlygos, o Lietuvoje tokio griežtėjimo nebuvo matyti. Priešingai, stebimas nežymus standartų švelnėjimas – tą daugiausia lėmė stiprėjanti konkurencija tarp bankų.
Lietuvos bankuose stebimas bene didžiausias indėlių prieaugis, padidinęs likvidumo atsargas, tačiau neigiamai veikiantis pelningumą, o tai skatina bankus sparčiau skolinti. Antra, paskolų įmonėms portfeliai pandemijos metu reikšmingai traukėsi, todėl, norint išlaikyti aukštą pelningumą, bankams reikia atstatyti įmonių portfelių dydžius. Trečia, išaugusi būsto paskolų paklausa palengvino mažesnių bankų įsitraukimą į rinką.
Tuo tarpu euro zonoje tokio ryškaus konkurencinio spaudimo nematyti.
Europos centrinis bankas (ECB) vasario pirmą savaitę paskelbė euro zonos bankų skolinimo sąlygų ketvirtinės apklausos rezultatus, taip pat paviešino vidutines verslo ir gyventojų kreditavimo palūkanas.
Skolinimo sąlygų apžvalgoje pažymima, kad kreditavimo sąlygos šiek tiek sugriežtėjo bendrovėms, tačiau namų ūkiams jos nepasikeitė, o vartojimo finansavimo sąlygos kiek pagerėjo, lyginant su ankstesne apklausa, skelbta pernai rudenį.
Tačiau Lietuvoje naujų paskolų vidutinės metinės palūkanos, lyginant su euro zonos vidurkiais, išlieka maždaug vienu proc. punktu aukštesnės: 2,77% – bendrovėms ir 2,03% – būsto paskoloms namų ūkiams.
Vasario 3 d. vykusiame ECB pinigų politikos posėdyje, nepaisant sparčiau, nei laukta, augusios infliacijos sausį (5,1%), bazinės palūkanų normos, kurios šiuo metu yra artimos nuliui, padidintos nebuvo.
Tad skolinimosi kaina euro zonoje toliau išlieka istorinėse žemumose.
Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos vadovas, VŽ aiškina: nors verslui ir teko žongliruoti tarp didėjančios prekių ir paslaugų paklausos bei įtampą keliančių tiekimo trikdžių, aukštos žaliavų kainos, pandemijos, darbuotojų trūkumo, vis dėlto įmonės vis drąsiau įgyvendino plėtros ir investicijų planus, o tai didino SEB skiriamą finansavimą verslui.
Aktyviausiai skolinosi prekybos, energetikos ir gamybos sektoriai. Iki rekordinio lygio padidėjusios elektros, gamtinių dujų ir kitų žaliavų kainos darė neigiamą įtaką įmonių pelningumui ir didino apyvartinių lėšų poreikį. Paskolų verslui paklausa didėjo ir dėl augančių įmonių investicijų, kuriomis siekiama didinti gamybos pajėgumus ir darbo našumą.
Lietuvoje veikiančių bankų atstovai pastebi, kad konkurencija finansų rinkoje išliko labai aukšta, todėl klientams lengviau gauti kreditus. O jų paklausa išlieka – auga papildomas apyvartinių lėšų poreikis. Tai pirmiausia siejama su gerokai išaugusiais energetikos kaštais, įsibėgėjančia infliacija.
Bankininkai prognozuoja, kad artimiausiu metu finansavimo sąlygos išliks labai panašios tiek struktūros, tiek kainos požiūriu. Tačiau įmonių apetitas paskoloms gali prislopti – dėl tiekimo trikdžių sutrikimų, aukštų žaliavų kainų, darbuotojų trūkumo. Prie galimai sumažėsiančios paklausos prisidės ir neapibrėžtumas, kurį kelia geopolitinė situacija.
Tačiau, VŽ nuomone, nors bankų paskolų skrynelės vis dar plačiai atvertos ir ECB kol kas neužtrenkė durų pigiems pinigams, neapibrėžtumas dėl neramios geopolitinės situacijos bei nežinia dėl infliacijos vingių gali turėti įtakos ir patiems bankams: šie neatmeta galimybės peržiūrėti klientų rizikos vertinimus, o tai didintų riziką, kad bus kažkiek užtvenkti kreditavimo srautai.
