Olimpiada ir ne tik
Vasaros olimpiada Pekine vyko 2008-aisiais. Rugpjūčio 8 d., kai vyko jos atidarymas, Rusija veržėsi į Sakartvelą ir atriekė dalį šios šalies teritorijos, vėliau į valdžią atvedė savo marionetinius vadukus.
2014 m. Sočyje vykusios žiemos olimpinės žaidynės pasauliui įsiminė ne tik skambiomis pergalėmis ar tuomet brangiausiai kainavusia olimpiada. Tiesa, kaip paaiškėjo, kone pusę pinigų rusai sugebėjo „praplauti“, ką liudijo ir prasta statinių kokybė bei laiko patikrinimų neatlaikęs olimpinis kaimelis.
Vos nuaidėjus Sočio olimpiados pabaigos fejerverkams, Rusijos kariuomenė įkėlė koją į Ukrainą ir aneksavo Krymą.
Kaip ir 2008-aisiais bei 2014-aisiais Kremlius vėl kursto įtampą, neslėpdamas agresyvių užmačių – nenustodamas telkti didžiulių karinių pajėgų prie Ukrainos sienos jis ultimatyvia kalba šantažuoja Vakarus, grasindamas įsiveržti į kaimyninę šalį, atsiuntęs savo kariuomenės dalis ir į Baltarusiją, prie rytinių NATO sienų, t. y. į Lietuvos pašonę.
Negana to, įtampa pasaulyje neslūgsta ir dėl jau ne vienus metus aštrėjančios Vakarų pasaulio ir Kinijos konfrontacijos.
Pasaulyje vėl tvyro karo grėsmė – nepaisant olimpinės taikos principo, kurį šioms žaidynėms rezoliucija patvirtino Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja.
Pirmosios olimpinės žaidynės įvyko 776 m. pr. Kr. Graikijos Olimpijoje. Ši tradicija tęsėsi iki IV mūsų eros amžiaus. Dalyvauti olimpiadoje visada buvo garbė ir pripažinimas, kiekvieno sportininko svajonė. Vykstant olimpinėms žaidynėms būdavo stabdomi karai, įsivyraudavo taika.
Mūsų laikais šis senovės Graikijoje gimęs olimpinės taikos principas buvo ne kartą pamintas. Antrojo pasaulinio karo metais žaidynės tiesiog nevyko, o XXI a. vienos iš jų, kaip minėta, buvo panaudotos kaip priedanga karinei invazijai, kitos tapo politizuotos. Kalbos, kad sportas ir politika nesuderinami, taip ir liko kalbomis.
Dar nė neuždegus olimpinės ugnies ir nestartavus pirmosioms varžyboms, yra pagrindo sakyti, kad Pekino žiemos olimpiada yra labiausiai politizuotos žaidynės nuo 1980 m. Maskvos vasaros olimpiados. Beje, tai buvo pirmosios olimpinės žaidynės, surengtos komunistinėje šalyje.
Tada JAV ir dauguma Vakarų valstybių, protestuodamos prieš Sovietų armijos įsiveržimą į Afganistaną, boikotavo Maskvos olimpiadą. Joje rungėsi tik 81 valstybės sportininkai – iš vadinamosios socialistinės stovyklos ir trečiojo pasaulio šalių.
Kaip tik per šias olimpines žaidynes puikavosi plakatas: „O sporte, tu – taika.“ Argi ne absurdiškai atrodo toks taiką pamynusios šalies pasiūlytas šūkis?
1984 m. vasaros olimpinės žaidynės vyko Los Andžele. SSRS, keršydama už Maskvos olimpiados boikotavimą, jose nedalyvavo. Sovietus tada parėmė jos komunistinės draugės – Kuba, dar egzistavusi Vokietijos Demokratinė Respublika ir kelios kitos. Tačiau šioje olimpiadoje tuomet susirinko rekordinis šalių skaičius – 140 valstybių atsiuntė į JAV savo sportininkus.
Ties tuo sportiniai boikotai užsibaigė, tačiau politinis fonas iš olimpinių žaidynių neišnyko.
Nors diktatūrinis komunistų režimas Kinijoje su olimpiada sieja labai daug vilčių, „Azijos tigro“ įvaizdis nėra labai geras: šalyje varžomos žmonių teisės, pažeidžiama spaudos laisvė, kalėjimuose pilna politinių kalinių. Šių dienų Kinija anaiptol nėra stabili ir kosmopolitiška.
Konfrontaciją tarp Vakarų ir Kinijos didina įtempta padėtis dėl Taivano, kurį Kinija nori visiškai integruoti į savo sudėtį. Bet kokios pastangos megzti ryšius su Taivanu sukelia didžiulę Kinijos rūstybę ir grasinimus taip „išdrįsusiai“ pasielgti šaliai. Ką savo kailiu jau pajuto ir Lietuva.
Nepriklausomos organizacijos skelbia apie žiojinčias saugumo spragas mobiliojoje programėlėje MY2022, kurią sportininkai naudos žaidynių metu. Dalyviai raginami nekalbėti politiniais klausimais, o minėtoje programėlėje, kaip rodo interneto stebėsenos organizacijos „Citizen Lab“ ataskaita, įdiegta funkcija cenzūruoti žodžius, kurie nepatinka Kinijos komunistų partijai.
Viena aštriausių strėlių, skrendančių Kinijos pusėn iš Vakarų, yra dėl uigūrų padėties Siandzino regione. Skaičiuojama, kad šio regiono koncentracijos stovyklose įkalinta kone milijonas žmonių. Ne viena pasaulio valstybė Kinijos elgesį su šia musulmonų mažuma klasifikuoja kaip genocidą.
Likus mažiau nei porai savaičių iki olimpiados starto, uigūrai Stambule surengė demonstraciją ir ragino pasaulį boikotuoti Pekino olimpines žaidynes.
„Kinija, sustabdyk genocidą, Kinija, uždaryk stovyklas“, – skandavo protestuotojai, kurių dalis buvo iškėlę užrašus „sustabdykite genocido olimpiadą“, pranešė „Reuters“.
Kai kuriose valstybėse iš tiesų buvo svarstymų apie visišką boikotą, sportininkai raginami nevykti į Pekiną. Tačiau panašu, kad į Kiniją atvažiuos beveik visi, kas planavo ir gali.
Tačiau ne viena šalis žaidynėms paskelbė diplomatinį boikotą, reiškiantį, kad į olimpiados sostinę nevyks jokia oficiali politinė delegacija.
Tarp tokių valstybių – JAV, Australija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Belgija, Danija, Estija ir, be abejo, Lietuva, pati pirmoji paskelbusi, kad į Pekiną savo diplomatų nesiųs.
Šalia Kinijos vadovo ir komunistų lyderio Xi Jinpingo žada stovėti tik panašių autoritarinių režimų atstovai ir šalininkai.
Viena vertus, nors sakoma, kad sporto nereikėtų painioti su politika, tiesa yra ta, kad sportas dažnai naudojamas kaip autoritarinių režimų minkštosios galios įrankis, siekiant nupiešti teigiamą šių valstybių paveikslą užsienyje – tam apibūdinti netgi naudojamas terminas sportswashing, kol kas neturintis lietuviško atitikmens.
Neabejotina, kad Kinija stengsis pasipuikuoti prieš pasaulį – demonstruodama visą įmanomą pompastiką, kad įtikintų savo „didžia galybe“.
VERSLO TRIBŪNA
Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos organizacijos padarė didelį šuolį, stiprindamos savo atsparumą. Pandemija, karas Ukrainoje ir augančios kibernetinės grėsmės privertė suprasti: pavojai nėra teoriniai, jie gali ištikti bet kurią dieną. Todėl būtina pasiruošti įvairioms netikėtoms situacijoms ir stiprinti organizacijų atsparumą. Tačiau ką šiandien reiškia atsparumas: ar tai technologijų, ar organizacinės kultūros klausimas? Kokios technologijos tampa kritiškai svarbios? Ar Lietuvos organizacijos pasirengusios kelioms krizėms vienu metu? Kas gali tapti didžiausiais atsparumo testais artimiausiu metu?
Dėl augančių įrenginių kainų vis daugiau vartotojų renkasi taisyti, o ne keisti įrenginius naujais. Šią tendenciją anksti pastebėjo „Tele2“, dar 2015 m. įkūrusi telefonų serviso centrą „Smart Master“, kuris leido plėstis už tradicinės telekomunikacijų veiklos ribų.
Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyksianti tarptautinė konferencija ES+U kviečia verslo lyderius, politikos formuotojus ir viešojo sektoriaus atstovus diskutuoti apie Europos Sąjungos investicijų poveikį ir Lietuvos strateginę vertę Europai. Pagrindinis konferencijos pranešėjas – Klismanas Murati, geopolitikos ekspertas ir „Pareto Economics“ įkūrėjas, pristatys pasaulinį galios indeksą, aptars mažų valstybių strateginį potencialą ir Lietuvos vietą kintančiame geopolitiniame kontekste.
Švedų tyrimų bendrovė paskelbė kasmetinio teisinio paslaugų rinkos tyrimo Baltijos šalyse rezultatus. Stambiųjų verslų savininkų, valdybos narių, vadovų ir tų įmonių teisininkų vertinimu, kurių tyrimo metu apklausiama net keli šimtai – advokatų kontora „Ellex“ ženkliai pranoksta kitus ir rinkoje yra pirmi.
Dėl pandemijos olimpines žaidynes gyvai stebėti negalės užsieniečiai, tad aplodismentus bei simpatijas dalys ir dozuos tik Kinijos gyventojai.
Tokiame gerokai nuo graikiškosios Olimpijos dvasios nutolusioje atmosferoje varžysis ir Lietuvos sportininkai. Mūsų šalis šįsyk į žiemos olimpiadą siųs rekordiškai daug žieminių sporto šakų sportininkų – delegaciją šiemet sudarys 13 žmonių.
VŽ nuomone, nors Lietuva niekada negarsėjo kaip žiemos sporto šalis ir iki medalių dar, ko gero, reikėtų gerokai paūgėti, palinkėkime mūsų sportininkams visapusiškos sėkmės, sveikatos, dvasios ramybės ir didžiulės ištvermės. Net ir ne pačios draugiškiausios atmosferos fone nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos vėliava turi galių sužibėti pačiomis ryškiausiomis laisvės spalvomis.
