Pakrūmių taktikos paveldas
Mokesčių inspekcija daugiausia pavedimų, kuriais pradedamas mokestinis patikrinimas, išrašė praėjusį gruodį. Taip išvengė senaties ir užsitikrino papildomus metus, už kuriuos galės tikrinti deklaracijas ir, tikėtina, priskaičiuoti daugiau mokesčių.
Teisininkai pastebėjo, kad po tam tikro mokestinių patikrinimų štilio 2020 m. kontrolės veiksmai 2021 m. suaktyvėjo. Mokesčių administratorius grįžo prie ankstesnės savo taktikos – paskutinėmis metų dienomis į jo akiratį jau anksčiau pakliuvusiems mokesčių mokėtojams VMI išsirašė pavedimus patikrinimams, kurie bus pradėti vykdyti sausio viduryje ar vasarį.
Specialistai aiškina, kad inspekcija siekia apimti maksimalų tikrinimo periodą, todėl juos inicijuoja gruodžiui baigiantis, taip sąlyginai pratęsdama senaties terminus vieniems metams. Taip tikimasi surinkti daugiau sankcijų ir nesumokėtų mokesčių.
Anot Indrės Ščeponienės, teisės firmos „Sorainen“ partnerės, visiškai suprantama, kodėl šalies verslui atsitiesus po pirmojo pandemijos smūgio VMI vėl atvėrė kontrolės veiksmų skrynią – mokesčių administratorius privalo užtikrinti biudžeto pajamų surinkimą.
Tačiau teisininkę stebina pati VMI veiklos taktika, primenanti tą, kurią prieš daugelį metų taikydavo kelių policininkai – kai pasislėpę pakelės krūmuose laukdavo, gal pasirodys greičio viršytojas, o tada bus galima jį sučiupti ir nubausti.
„Tačiau policininkai pakrūmėse jau seniai nesislapsto, jie surado kur kas efektyvesnių ir modernesnių kovos su pažeidėjais būdų. Norėtųsi, kad modernia prisistatanti VMI sektų jų pavyzdžiu“, – vertina I. Ščeponienė.
Juolab kad spraga dėl senaties, kuria anksčiau bandydavo pasinaudoti kai kurie ne itin sąžiningi mokesčių mokėtojai, jau kuris laikas yra ištaisyta.
VMI taktika stebina ir verslininkus – jie tokius veiksmus vadina dar vienu nuviliančiu siurprizu. Dar ne taip seniai džiugino didžiulis inspekcijos žingsnis pirmyn: pagerėjo bendravimo kultūra su verslu ir kitais mokesčių mokėtojais, jiems teikiamos pagalbos, konsultacijų lygis. Verslas jau buvo pripratęs prie to, kad nebus be reikalo trukdomas, žinojo, ko gali laukti ir kaip bendrauti su inspektoriais, siekiant teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius.
„VMI pavyzdžiu jau sekė kitos institucijos, perimdamos gerąją praktiką aptarnaujant klientus. VMI buvo, ko gero, viena pirmųjų institucijų, kuri patikrinimams, kontrolei objektus pasirinkdavo ne aklai, o remdamasi rizikos analize ir taikydama skirtingo kalibro kontrolės mechanizmus“, – primena Sigitas Leonavičius, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas.
Dabar dažnas verslininkas pateikia priešingą pavyzdį: pasak jų, tenka pastebėti, kad pastaruoju metu gana smarkiai krito VMI bendravimo kultūra, požiūris ir ypač mokesčių administratorių kompetencija.
Juolab kad dalis mokesčių nesumokama ne iš piktos valios, o dėl žinių trūkumo – įmonės nemoka surasti teisingo atsakymo, kaip turi elgtis konkrečioje situacijoje.
„Deja, tiek praėjusių metų įvykiai, kai VMI ėmė vykdyti populistinius politikų pavedimus ir pradėjo tikrinti įmonių vadovus bei darbuotojus, vairuojančius įmonių automobilius, tiek šis pavyzdys, kai inspektoriai pranešimus apie mokestinių patikrinimų pradžią pateikia pačioje metų pabaigoje – karščiausiu verslui laiku, VMI garbės nedaro“, – vertina S. Leonavičius.
Jo nuomone, tenka apgailestauti, kad institucijos ir vėl nedirba mokesčių mokėtojams, o verslas ir gyventojai turi taikytis prie greičiausiai vėluojančių VMI inspektorių analizės ir kontrolės veiksmų.
Stebina dar ir tai, kad pasirinkta inspekcijos praktika prieštarauja ir pačios VMI pasitvirtintai strategijai „Polaris 2025“, kurioje deklaruojamas modernus ir veiksmingas mokesčių administravimas, pabrėžiama bendradarbiavimo su verslu svarba ir teigiama, kad mokestiniai patikrinimai turi būti orientuoti į jų atlikimą realiu laiku ir savalaikiai.
Visiškai suprantama, kad mokesčių administratorius privalo užtikrinti biudžeto pajamų surinkimą, o verslas ir gyventojai – sąžiningai tuos mokesčius mokėti. Bet, pasak ekspertų, kartais susidaro įspūdis, kad VMI, metai iš metų matydama, jog mokesčių mokėtojas greičiausiai vykdo veiklą šešėlyje, nieko nedaro ir laukia, kol susikaups maksimali nuslėptų mokesčių suma ir tik tada pradeda patikrinimą. Arba šiaip laukia kokius penkerius metus ir tik tada ima kapstytis įmonės praeityje. Po tokio patikrinimo neretas pažeidėjas bankrutuoja, didelės sumos mokesčių taip ir nesumokamos, o rinkoje lieka nuo nesąžiningos konkurencijos nukentėjusios įmonės, kurios mokesčius mokėjo tvarkingai.
VŽ nuomone, keista, kodėl negalima (ar nenorima) pradėti tikrinti rizikos zonoje esančius mokesčių mokėtojus ne paskutinėmis mokesčių senaties dienomis, o gerokai anksčiau. Ankstyvose stadijose identifikuojant pažeidimus ir sustabdant jų plitimą nesusikauptų ir didelės sankcijos. Be to, ir klaidų taisymas įmonėms mažiau kainuotų, verslininkams atsirastų galimybė susitvarkyti taip, kad klaidos nesikartotų.
Šiais laikais VMI gauna informaciją apie mokesčių mokėtojus iš bankų, nekilnojamojo turto registrų, užsienio įstaigų ir daugybės kitų šaltinių, be to, krūvą informacijos apie įmones gauna ir savo išmaniosiomis sistemomis, iš deklaracijų ir pan. Tačiau, stebint naujus VMI „manevrus“, atrodo, kad ši institucija pati nespėja paskui savo technologinius įrankius, nemoka analizuoti ir išnaudoti to duomenų lobyno, kurį verslas, palinkęs po biurokratine našta, jai deklaruoja.
