Lengvas Kremliaus propagandos laimikis

Publikuota: 2022-01-25
TASS / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
TASS / „Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Tuo metu, kai Europa ir JAV sunerimusios stebi vis labiau agresyvėjančius Rusijos kariuomenės veiksmus prie Ukrainos sienų, kai iš Maskvos sklinda nieko gero nelemiantys komentarai Baltijos šalių atžvilgiu, rusiškos propagandos meistrai randa landų aktyviau vykdyti vadinamąjį minkštos galios karą. Tarp tokių taikinių ne pirmus metus yra ir Lietuva, kur netrukdomai (!) atvyksta koncertuoti sovietinę praeitį, Krymo okupaciją ir kitas savo pono imperialistines užmačias šlovinantys atlikėjai. Ir jau tapo „tradicija“, kad tokiems „kultūriniams“ vojažams tokie propagandistai pasirenka Lietuvai brangių ir svarbių valstybinių švenčių datas.

Ne išimtis ir šie metai. Portalas LRT pažėrė krūvą vardų, kurie yra nepageidaujami Ukrainoje – ir dėl koncertų Rusijos aneksuotame Kryme, ir dėl šios intervencijos bei visos agresyvios V. Putino politikos palaikymo.

Kodėl gi jie pageidaujami Lietuvoje? Po nevienkartinių pilietinių organizacijų protestų valdžia pažadėjo pažaboti nepageidaujamų personų pasirodymus ir neleisti jiems koncertuoti valstybinėse salėse. Keletui tokių nelauktų „svečių“ nepavyko prasibrauti į Lietuvą, o tiems, kuriems „pasisekė“, aktyvistų buvo gainiojami iš vienos privačios salės į kitą, pakeliui prarasdami vis daugiau žiūrovų. 

Vienas iš svarbiausių klausimų – kodėl jie išvis gauna galimybę atvykti į Lietuvą, kas ir kodėl jiems išduoda vizas?

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Jei tokie Kremliaus dvaro linksmintojai turi bendras Šengeno vizas, Lietuva privalo daryti savo atranką. Šiuolaikiniame IT, informacijos, galiausiai – socialinių tinklų – pasaulyje vargu ar galima nuslėpti savo nuotykius ir pažiūras, juolab jei jos viešai ir garsiai demonstruojamos.

LRT portalas cituoja: „Istoriškai Krymas daugiau nei 1150 metų priklausė Osmanų imperijai. Žinoma, Rusijai reikėjo išėjimo į jūrą, į nuostabią šiltą jūrą, todėl viską, kas vyksta Kryme, Sevastopolyje, aš visiškai palaikau, palaikau Rusijos poziciją, valdžios vykdomą politiką“, – vienai Rusijos televizijai sakė kažkokia Marija Chlebnikova, koncertuosianti Vilniuje kone Nepriklausomybės atkūrimo proga. Ji kviečiama viešnia proginiuose koncertuose, kurie pristatomi kaip Rusijos ir Krymo susijungimo metinės. Tą patį kovo 12-osios vakarą Vilniuje, koncertų salėje „Compensa“, dainuos Michailas Muromovas, taip pat koncertavęs Kryme.

Artėjant gegužės 9 d. sostinėje koncertuoti rengiasi dar keli „menininkai“, išreiškę paramą rusiškai agresijai – čia jie dainuos Rusijos pergalę (kurią?) šlovinančias „odes“.  

Tačiau tikrą „vyšnią ant torto“ koncertų organizatoriai yra paruošę diskotekomis pavadintuose koncertuose. Anot Haroldo Daublio, buvusio Šaulių sąjungos Paramos Ukrainai grupės vadovo, Rusijoje vienas iš tokių renginių dažnai vadinamas „Diskoteka SSRS“, kur esą ne tik rusiškai, bet ir angliškai skamba Sovietų Sąjungą šlovinantys žodžiai, o scenoje periodiškai nušvinta Sovietų Sąjungos herbas, dainininkai persirengia pionieriais arba sukarintomis uniformomis, salėje raudonuoja sovietinės vėliavos. Lietuvoje diskoteka pervadinta, bet, pasak H. Daublio, atlikėjai tie patys, ta pati programa Kryme nuolat koncertuoja.  

Todėl šie ir kiti panašūs į Lietuvą besirengiantys gastroliuotojai tikrai koncerto metu nepraleis progos pašlovinti SSSR ar kokį Didįjį Tėvynės karą. Už tai gaus kokį saugumietišką „poošrenije“ premiją, valstybinį apdovanojimą ar nemokamą Kremliaus rūmų koncertinę salę solo koncertui (atlygis bus honoraras už bilietų pardavimą).

Ne paslaptis, kad tokie rusų vadinamųjų žvaigždžių koncertai svarbiomis nepriklausomoms valstybėms atminties datomis – būdas suburti vietos rusakalbius į renginį, kuriame (galbūt nebūtinai tiesiogiai) bus šlovinami sovietiniai stabai ir „matuška Rosija“, reiškiama nostalgija Sovietų Sąjungai etc.

Taip būdavo lig šiol, tai kodėl turėtų būti kitaip šiandien? Tvyrant įtemptai geopolitinei situacijai, tokie Rytų „menininkų“ pasirodymai virsta subtiliais nostalgijos renginiais, siekiant silpninti lietuviškų valstybinių švenčių veiksnumą, nukreipiant rusakalbių dėmesį nuo paprastai tokiais atvejais akcentuojamų europietiškų vertybių ir pokyčių.

Beje, aukščiau minėti „artistai“ – tai toli gražu ne visi portalo LRT išvardyti Kremliaus sukurtos ir palaimintos propagandos pasiuntiniai, organizatorių pakviesti į Lietuvą. Jų sąrašas gana ilgas ir spalvingas. 

Žiūrint į tas datas, į tuos čia besiveržiančius pseudomenininkus, norisi politikams, atitinkamoms institucijoms, pirmiausia – Užsienio reikalų ministerijai, Kultūros ministerijai – palinkėti daugiau atidumo ir akylumo.  

Tiesa, ko gero, nėra paprasta susekti visus rusiškos propagandos šauklius idant sutupdytum juos į Lietuvoje nepageidaujamų personų sąrašą.

O jei labiau pasistengus? Pavyzdžiui, ukrainiečiai sukūrė nepriklausomą nevalstybinę organizaciją „Mirotvorec“, kurioje susibūrė mokslininkai, žurnalistai ir specialistai, tiriantys nusikaltimų prieš Ukrainos, pasaulio, žmonijos saugumą požymius. Ši organizacija turi portalą https://myrotvorets.center/, kur operatyviai įtraukiami visi šalyje nepageidaujami „vizituotojai“. Ten galima rasti labai daug ką – pradedant „Vagner“ kovotojų, teroristų vardais ir jų veikla, baigiant būtent V. Putino „minkštosios galios“ ruporais.

VŽ žiniomis, mūsų valdžios atstovams ukrainiečiai pasiūlė naudotis šios organizacijos informacija, kuri labai operatyviai atnaujinama.

Beje, tokių gastrolių organizatoriai, nutaisę nekalčiausias veido išraiškas, vienbalsiai porina: nemaišykime meno su politika. Gal tegul paaiškina, ką bendro su menu turi rusiškos propagandos pasiuntiniai, į kairę ir į dešinę deklaruojantys paramą Kremliaus agresijai.

Meno kategorijomis taip pat dangstosi ir sales tokių personų pasirodymams nuomojantys verslininkai. Tačiau iš tikrųjų it yla iš maišo išlenda tikrieji jų interesai.

„Pastarieji metai tikrai skaudžiai atsiliepė renginių industrijai, todėl džiaugiamės visais užsienio ir Lietuvos atlikėjų pasirodymais“, – LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ komentavo „Compensos“ salės atstovas Deivydas Biržys.

VŽ nuomone, verslui nederėtų pamiršti, kad socialinė atsakomybė bei pilietinis budrumas galioja ir jiems. Kitaip gali grėsti finansinės ir reputacinės rizikos. Pastaroji paprastai sukelia ilgalaikių padarinių. Bėda yra ta, kad lyg kokie šrioderiai (rusiškomis dujomis nupirktas buvęs Vokietijos kancleris) vis dar nesame visiškai atsparūs Rusijos minkštųjų galių bei pinigų kerams ir naiviai manome, kad „vienas kartas“ didelės žalos nedaro. Bet kažkodėl vėliau labai piktinamės, iš kur Lietuvoje Sausio 13-ąją, tą šventą aukų atminimo dieną, atsiranda baubiančių ir švilpiančių veikėjų.   

 

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 17

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 53

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10
Kol neatburzgė griovėjai 2

Britiško kapitalo bendrovei „Intersurgical“, pasistačiusiai Pabradėje pirmąjį visiškai automatizuotą...

Nuomonės
2022.05.10
S. Sierakowskis. Moralinis Vokietijos pacifizmo bankrotas 1

Po užsitęsusio nėštumo Vokietija pagaliau pagimdė sprendimą siųsti į Ukrainą sunkiąją ginkluotę. Tačiau...

Nuomonės
2022.05.09
Politinių lavonų brigada 6

Rusijai vis dar bandant pademonstruoti savo karinę „galybę“, Maskvos centre vėl marširuoja kolonos, palydimos...

Nuomonės
2022.05.09
V. Juzikis. Kaip nustatyti, kokią įtaką karas turi grūdų rinkai?

Prasidedant naujam žemės ūkio sezonui, lūkesčius dėl palankių oro sąlygų užgožia karas Ukrainoje. Rusijos...

Nuomonės
2022.05.06
„Nematomi“ matomo sąrašo herojai 1

Registrų centro tinklalapyje galima rasti sąrašą, kuriame išrikiuoti vadovai su apribotomis teisėmis. Nors...

Nuomonės
2022.05.06
Kai tenka mokėti didžiausią reputacijos kainą 3

Nors vadovėlių apie krizių valdymą netrūksta, į aštrias situacijas įklimpusių verslų istorijų ir pamokų –...

Nuomonės
2022.05.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku