Neužmigti starte

Publikuota: 2022-01-17
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Konkurencinėje kovoje dėl investicijų koja kojon turėtų žengti ne ką mažiau svarbi kova dėl talentų. Neturint jų pakankamai sunku tikėtis investicijų į aukštųjų technologijų pramonę ir kitas svarbias sritis, lemiančias ekonomikos proveržį.

Estijoje 2020 m. imigrantai sudarė 15% visų gyventojų, Latvijoje – 12,5%, ES vidurkis siekė 12,5%, o Lietuvoje, Jungtinių Tautų skaičiavimu, turėjome 5,3% imigrantų. Tuo tarpu, pagal emigravusių gyventojų santykį su visų šalies gyventojų skaičiumi, mūsų šalis ES pirmajame trejetuke po Kroatijos ir Bulgarijos – 24,2%.

Lietuva, gerokai pratuštėjusi dėl emigracijos, į šalį pritraukia palyginti mažai darbuotojų, dar mažiau jų – aukštos kvalifikacijos specialistai. O jų reikia ir vietos įmonėms, ir ypač užsienio kompanijoms, besidairančioms vietos savo investicijoms.

Į mūsų šalį atvykę imigrantai retai įsidarbina aukštos kvalifikacijos reikalaujančiose darbo vietose – daugiau kaip pusė jų dirba vilkikų vairuotojais ir mažiau nei 1% – informacinių ir ryšių technologijų specialistais.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Talentų pritraukimo pasiryžo imtis užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ (IL) – jos parengta studija rodo, kad valstybės poreikius atitinkančiai talentų pritraukimo ir integracijos strategijai būtini teisiniai ir mokestiniai pokyčiai.

„Migrantų integracijos politikos indekse (MIPEX) 2020 m. Lietuvos migracijos politika įvertinta 37 balais iš 100. Tai vienas prasčiausių rezultatų ES. Iššūkių kelia tai, kad imigracijos strateginiai tikslai, kuriais siekiama vykdyti sėkmingą valstybės poreikius atitinkančią talentų pritraukimo ir integracijos politiką, iki šiol nėra paremti tam pritaikyta teisine sistema“, – rašoma minėtoje studijoje – baltojoje knygoje „Globali kova dėl talentų. Galimybė Lietuvos proveržiui“.

Neatmetant būtinybės stiprinti Lietuvos gyventojų kompetenciją, siūloma didesnį dėmesį skirti pritraukiant gabiausius specialistus ir studentus iš užsienio. Turint omenyje, kad talentų medžioklė aktyviai vyksta daugelyje šalių ir tam taikomos įvairios paskatos, Lietuvai reikia gerokai pasistengti, kad pageidaujami specialistai pasirinktų būtent mūsų šalį.

IL kaip vieną dedamąją talentų pritraukimo strategijoje siūlo mokesčių paskatas. Tai galėtų būti laikinas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo sumažinimas ir išlaidų, susijusių su persikėlimu ir integracija, neapmokestinimas, kai jas apmoka darbdavys.

Argumentams pasirinkti teigiamų rezultatų sulaukę pavyzdžiai. Štai Danijoje 1991 m. pritaikius mokestines paskatas, reikalavimus atitinkančių užsienio specialistų srautas dėl jų išaugo daugiau nei 2 kartus. Nyderlanduose, apklausus mokestine paskata besinaudojančius asmenis, absoliuti dauguma aukštas pajamas gaunančių asmenų nurodė, kad paskatos poveikis jų apsisprendimui atvykti į Nyderlandus buvo labai didelis arba lemiamas (jei ne paskata, jie nebūtų atvykę).

Šiomis paskatomis pasinaudojo būtent geidžiamiausių profesijų atstovai: informacinių ir ryšių technologijų specialistai, inžinieriai, tyrėjai. 

Panašių specialistų stokoja ir Lietuva: čia labiausiai trūksta darbuotojų, turinčių kompiuterijos ir elektronikos žinių, sistemų vertinimo ir analizės įgūdžių bei verbalinių ir kiekybinės informacijos apdorojimo gebėjimų.

Tik, regis, dviračio išradinėti tikrai nereikia – belieka išanalizuoti pažangią kitų šalių patirtį ir sumaniai ja pasinaudoti. O kiekvieno pritraukto ir išlaikyto talento sėkmės istorija būtų geriausia reklama šaliai. 

„Jeigu kitose šalyse finansinės paskatos veikia, tai pasiteisinęs ir reikalingas žingsnis. Ir jeigu Lietuva to nedarys – eilinį kartą būsime autsaideriai. Norėdami pasivyti išsivysčiusias Europos šalis, turime naudoti visus pasiteisinusius mechanizmus, kurie padėtų įgyvendinti mūsų tikslus“, – neabejoja Sigitas Gailiūnas, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas.

Nors darbo užmokestis Lietuvoje ir pirmaujančiose ES valstybėse skiriasi kelis kartus, tai nereiškia, kad talentų pritraukimas yra neįmanoma misija. IL siūlo netgi sukurti premijų mechanizmą, kai Lietuvoje dirbantis užsienio talentas ar į šalį sugrįžęs aukštos kvalifikacijos specialistas rekomenduoja atvirą aukštos kvalifikacijos poziciją konkrečiam žmogui, gyvenančiam užsienyje. Priėmus pasiūlymą, po pusmečio jį rekomendavęs asmuo gautų premiją. Pradėti būtų galima nuo bandomojo projekto, orientuoto į konkrečią sritį. O jam pasiteisinus – projektą plėsti.

Tarp kitų IL studijoje minimų pokyčių, reikalingų proveržiui, akcentuojama, kad strategijos sėkmei būtina veiksminga talentų ekosistemos valdysena. Žmogiškųjų išteklių politiką siūloma sutelkti vienose rankose – Vyriausybės komisijoje nacionalinei žmogiškųjų išteklių stebėsenai koordinuoti.

VŽ nuomone, atrodo, kad IL pasirengusi pastūmėti Lietuvą jungtis į aktyvesnes varžytuves dėl talentų – prabilta apie laimėjimo formulę, kurioje būtų įtvirtintos geriausios kitų valstybių praktikos ir „sukurtas unikalus Lietuvos vertės pasiūlymas“. Tiesa, daug kas priklausys ne tik nuo strategijos – kad ir kaip šauniai ji būtų sudėliota. Kortos lieka rankose tų institucijų, kurios ryžtųsi teisiniams ir mokestiniams pokyčiams, padėsiantiems į mūsų šalį prisivilioti kuo daugiau talentingų specialistų.

 

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 14

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
05:50
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 53

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10
Kol neatburzgė griovėjai 2

Britiško kapitalo bendrovei „Intersurgical“, pasistačiusiai Pabradėje pirmąjį visiškai automatizuotą...

Nuomonės
2022.05.10
S. Sierakowskis. Moralinis Vokietijos pacifizmo bankrotas 1

Po užsitęsusio nėštumo Vokietija pagaliau pagimdė sprendimą siųsti į Ukrainą sunkiąją ginkluotę. Tačiau...

Nuomonės
2022.05.09
Politinių lavonų brigada 6

Rusijai vis dar bandant pademonstruoti savo karinę „galybę“, Maskvos centre vėl marširuoja kolonos, palydimos...

Nuomonės
2022.05.09
V. Juzikis. Kaip nustatyti, kokią įtaką karas turi grūdų rinkai?

Prasidedant naujam žemės ūkio sezonui, lūkesčius dėl palankių oro sąlygų užgožia karas Ukrainoje. Rusijos...

Nuomonės
2022.05.06
„Nematomi“ matomo sąrašo herojai 1

Registrų centro tinklalapyje galima rasti sąrašą, kuriame išrikiuoti vadovai su apribotomis teisėmis. Nors...

Nuomonės
2022.05.06
Kai tenka mokėti didžiausią reputacijos kainą 3

Nors vadovėlių apie krizių valdymą netrūksta, į aštrias situacijas įklimpusių verslų istorijų ir pamokų –...

Nuomonės
2022.05.05
A. Mickus. Energinė klasė ir realus energijos sunaudojimas – be ryšio? 5

Lietuvai atsisakius rusiškų dujų ir siekiant energetinės nepriklausomybės, kaip niekad aktualus tampa...

Nuomonės
2022.05.04
Stiklinė pustuštė ar puspilnė? 1

Tvyrant gana neapibrėžtai geopolitinei bei ekonominei situacijai ieškoti optimizmą keliančių naujienų...

Nuomonės
2022.05.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku