Prezidento pusiaukelë: á kaþkur ar ið kaþkur

„Lietuva yra viena“ – tokià þinià iðrinktasis Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausëda siunèia valstybës pilieèiams, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena, kuo uþsiima, kokia jø socialinë padëtis. Gera pradþia, verèianti tankiau plakti pilieèiø ðirdis, o daþnam ir aðarà spaudþianti.

„Tik vieningi bûsime stiprûs. Tik kartu sutelkæ jëgas, veikdami kryptingai ir bendrai bûsime valstybë, kuri gyvena gerai ir kurioje gyventi gera. Susiskaldymas, pyktis, nuolatinë prieðprieða, konfliktai – visa tai atima brangø laikà, kurá galëtume ir turëtume skirti Lietuvos kûrimui ir stiprinimui, bei pakerta pasitikëjimà valstybe. Neþabotas konkuravimas skaldo mus á prieðø stovyklas ir veda á akligatvá, kuriame neámanoma susitarti nei dël strateginiø ðalies tikslø, nei dël priemoniø jiems ágyvendinti.“

Tai buvo jau prisiekusio prezidento Gitano Nausëdos inauguracinis þodis Seime. Toks viltingas ir reikalingas, toks teisingas ir savalaikis, toks ákvepiantis ir vienijantis, toks... 

Bet prabëgus vos 2,5 metø tapo toks patetiðkas ir beprasmis, toks nenuoðirdus ir tuðèias, toks netelkiantis ir tolimas nuo tos minëtos „valstybës, kuri gyvena gerai ir kurioje gyventi gera“.

Dabar jau nebesvarbu, kada ir kaip kaþkas pakrypo ta paèia „skaldanèia á prieðø stovyklas ir neþaboto konkuravimo linkme“, atmieðta dar ir dideliø asmeniniø ambicijø. Svarbu tai, kad pasirinktas prezidento kelias yra destruktyvus ir vedantis á tà nelemtà akligatvá, kurá pats minëjo inauguracinëje kalboje.

Bûkime biedni, bet teisingi – vieno kalto dël ðios átampà kelianèios mums, pilieèiams, situacijos nëra. Prie jos eskalavimo nemaþai prisidëjo ir valdanèioji dauguma, ir progos nepraleidþianti nekonstruktyvi opozicija – visi kartu áþiebæ Lietuvà silpninanèius tikrus sostø karus. Visiðka nesàmonë uþvirë pirmiausia ten, kur nuo pat Nepriklausomybës atkûrimo laikø Lietuvoje nebuvo jokiø didesniø prieðtaravimø, – uþsienio politikoje. Konstitucijos kûrëjai, aiðkiai idealizuodami Valstybës valdþiø pasidalijimo geranoriðkumà, svarbiausio dokumento 84 str., kuriame nurodoma, jog prezidentas sprendþia pagrindinius uþsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo uþsienio politikà, ádëjo juridiðkai iðplaukusá þodelá „kartu su“. Tai puikus bendrà veiksmà apibûdinantis þodis, bet tik tais atvejais, kai tarp pusiø yra bent minimalus uþmegztas ryðys, jau nekalbant apie atsakomybës prieð Valstybæ jausmà. Gi politikø ambicijø karuose jis daþniausiai traktuojamas skirtingai, o Lietuvos atveju, deja, jau net atvedë á nacionalinio saugumo lygmens problemas.

Tokioje situacijoje lyg ir logiðkai perðasi imperatyvas aukðèiausiam ðalies pareigûnui imtis politinës lyderystës virðnacionaliniu lygmeniu – juk jis nëra saistomas kokiø nors partiniø interesø. Be to, tam jis turi ir konstitucines galias, ir lyg pareigà, ir, kaip atrodë, supratimà, kai 2019 m. liepà iðrëþë ið Seimo tribûnos: „Prezidento – vienintelio Tautos visuotinai rinkto valstybës vadovo – pareiga – kurti darbingà terpæ racionaliam visø politiniø jëgø bendradarbiavimui, subalansuoti jø veiklà valstybei reikalinga ir efektyvia linkme“, – kalbëjo G. Nausëda tà ásimintinà inauguracijos dienà.

Yra ir daugiau racionaliø argumentø, sprendþiant pavestus jam pagrindinius uþsienio politikos klausimus, ieðkoti efektyviø formatø tegul su nelabai mëgstamu uþsienio reikalø ministru, kuris disponuoja tûkstantiniais ðalies diplomatø ir tarnautojø iðtekliais, kai tuo tarpu visà prezidento Uþsienio politikos grupæ tesudaro vos 5 patarëjai ir 1 konsultantë. Vien tik su tokia, tegul svajoniø komanda vairuoti ðalies uþsienio politikà yra misija neámanoma. Bet, jei tikëtume oficialia prezidento darbotvarke, per 13 mënesiø jam su ministru Gabrieliu Landsbergiu pavyko surengti vos 8 darbinius susitikimus, o paèioje ministerijoje neapsilankyta në karto. Ðtai ir turime, kà turime.

Taigi, su apgailestavimu tenka pripaþinti, kad pirmoje savo kadencijos pusëje prezidentas akivaizdþiai stokojo lyderystës, o inauguracijos dienà perskaitytø labai teisingø þodþiø turinio, atrodo, net nesuprato, nes jie ið tikrøjø buvo ne jo paties, o bevardþio kalbø raðytojo.

Tos paèios aukðèiau paminëtos prieþastys minëtu laikotarpiu prezidentui kiðo kojà ir vidaus politikoje, kurià pradëjo iðkëlæs mielà kiekvieno ausiai, bet gana miglotà gerovës valstybës ðûká. Taèiau netrukus uþmynë ant to paties tarpusavio santykiø grëblio, nuolat smulkmeniðkai kabinëdamasis prie atskirø kabineto ministrø ar net kurdamas paralelinius darinius: ðtai nemaþai sumaiðties áneðë jo suburta Sveikatos ekspertø taryba, kuri dubliavo Vyriausybës sveikatos ekspertø tarybà. Daug pasako tai, kad su ja prezidentas posëdþiavo daþniau ir reguliariau nei su premjere...

Taigi, ir ðioje svarbioje srityje prezidentui nepavyko rasti savo vietos ir uþmegzti bent kiek dalykinius santykius su Vyriausybe. Nejaugi uþuot ieðkojæs su ja sinergijos, buvo naiviai ásitikinæs, kad gerovës valstybæ sukurs pats su savo 7-iais Ekonominës ir socialinës bei Vidaus politikos grupiø patarëjais. O gal uþmirðo, kad gerovës samprata apima ne tik materialius dalykus, bet pirmiausia tai, kaip mes jauèiamës valstybëje. Neiðsprendus átampas pilieèiams kelianèiø politikø santykiø problemos, jie niekada nesijaus gyvenantys prezidento deklaruotoje nei stiprioje, nei teisingoje, nei þalioje, nei inovatyvioje Lietuvoje. Kad ir kokie dosnûs bûtø socialiniai paketai. 

Tiesa, iki kadencijos pabaigos liko dar 2,5 metø ir, jeigu G. Nausëdai vis dëlto pavyktø paneigti visus þmonijai þinomus racionalius dësnius, Lietuvos þmonës tikrai pastatys jam paminklà kur nors ðalia J. Basanavièiaus Vilniuje, kur jis padëjo gëliø prieð iðkilmingai áþengdamas á S. Daukanto g. rûmus.

Buvo ir daugiau paþadø, kaip antai apie nacionaliná bankà ar pilieèiø tiesioginá dalyvavimà sprendþiant valstybës reikalus, kurie kaþkur nugaravo ir jau net nepatogu minëti.

Bet norëtøsi paminëti ir tokius prezidento darbus, kurie jam teko pagal pareigas ir su kuriais jam pavyko dorotis geriau. Kaip vyriausiasis ginkluotøjø pajëgø vadas jis reguliariai vadovavo Valstybës gynybos tarybai, rengë nuolatinius susitikimus su kariuomenës vadu ir kraðto apsaugos ministru. Kiek ten kuriø nuopelnø daugiau, sunku vertinti, nes, þinia, karo reikalai nëra labai vieði.

Pastebimas prezidentas buvo teisëjø ir teismø reikalø lauke, kelionëse á Briuselá ir oficialiuose vizituose. Aukðtas, fotogeniðkas, kalbantis – tad ar galëjo bûti kitaip.

Valstybës vadovas, skaièiuodamas savo darbo pliusiukus, galëtø jiems priskirti ir nacionaliná susitarimà dël ðvietimo, ir pensijø augimà, ir kai kurias vienkartines socialines iðmokas. Kas ten prie jø daugiau dirbo, ar konkreèios ministerijos, ar konkreèios prezidento politikos grupës, ne tiek jau svarbu – visgi kaþkas iðeina ir laurø uþtenka, kai bendraujama, o ne grûmojama.

Norëtøsi G. Nausëdà pagirti ir uþ ambicingà tikslà iki 2021 m. vasaros paskiepyti 70% Lietuvos gyventojø – dar pliusiukas uþ retai politikø demonstruojamà ambicijà ir suteiktà impulsà, bet já èia pat panaikina jo paties vaikiðkas kaltinimas Vyriausybei sàmoningu iniciatyvos sabotavimu, o vëliau kontroversiðku pareiðkimu, kad skiepijimo tempai per agresyvûs.

Neblogai prezidentui sekësi ir bendrauti su paprastais þmonëmis – tai rodo vis dar aukðti jo reitingai. Jis gali mëgautis ir iðskirtine kai kuriø visuomenës grupiø pagarba, nes yra pirmas ðalies vadovas, pas kurá á sveèius lapkrièio pabaigoje atvykæ gerbëjai dar lauke nusiavë ne tik batus, bet net ir kojines.

Kaþkodël kertant prezidentinës kadencijos pusiaujà mëgstama paspëlioti, ar asmuo ketina kandidatuoti dar vienai kadencijai. VÞ nuomone, dar ðioje kadencijoje, regis, yra susikaupæ tiek neiðspræstø klausimø, nesutvarkytø reikalø ir nesukauptø patirèiø, kad galvoti apie antràjà bûtø gerokai per ankstyvas metas.

Visgi, gal sutapimas, o gal neapsiþiûrëjimas, bet prezidento tinklalapyje nei biografijoje, nei inauguracijos apraðyme neminima istorinë jam ir, be abejo, Lietuvai, oficiali pareigø ëjimo pradþios data – 2019 m. liepos 12 d. Karjeros áraðas, nors ir atnaujintas 2021 12 02, keistai nutrûksta ties 2008–2018 m. riba, kai dirbo SEB banko prezidento patarëju ir vyriausiuoju ekonomistu. Kai nëra þinoma, kad þmogus kaþkà pradëjo, nelabai aiðku, kada jis kà nors pabaigs.

Þodþiai „neapsiþiûrëjimas“, o gal „neáþvalgumas“, ko gero, geriausiai charakterizuoja prezidento G. Nausëdos pusiaukelæ. Þinia, pusiaukelë þymi ribà á kaþkur arba ið kaþkur. Daþniausiai savo krypties vektoriø brëþia pats þmogus.