Keliais nudundėjusios pastangos
Praėjusiais metais mokesčių prievaizdai itin įdėmiai mėgino „ganyti“ įmonių automobilius, naudojamus ne darbo reikalais, – buvo tikrinama, ar tokia „paslauga“ skaičiuojama kaip pajamos natūra ir ar už tai sumokami mokesčiai.
Buvo pasirinkti du keliai: vienas – kilus įtarimams, kad transporto priemonės gali būti neleistinai naudojamos asmeninėms reikmėms, VMI atsirinko įmones ir vykdė konkretesnę jų stebėseną ar kontrolės veiksmus.
Antroji kryptis buvo savotiškas „žvalgybinis“ informacijos rinkimas – iš įmonių pareikalauta užpildyti specialų klausimyną, nurodant, ar jos turi savo vardu registruotų automobilių, ar jie naudojami ir privatiems poreikiams, ar skaičiuojamos pajamos natūra.
Kristinos Jakštienės, VMI Kontrolės departamento vyresniosios patarėjos, teigimu, taikant šias priemones įmonės papildomai deklaravo 1,8 mln. Eur mokesčių.
Pasak jos, daugiausia nustatyta atvejų, kai buvo įsigytos transporto priemonės ar nekilnojamasis turtas, įmonės automobiliai naudojami ne darbo tikslais, kelionės įforminamos kaip komandiruotės, įmonės sąskaita įsigyjami įvairūs buityje naudojami daiktai ir paslaugos, skirtos asmeniniams poreikiams tenkinti.
VMI veiksmai netruko susilaukti kritikos. Štai Dainius Daugirda, „Wint“ advokatų kontoros partneris, Mokesčių praktikos grupės vadovas, buvęs VMI viršininko pavaduotojas, skaičiuoja, kad iš inspekcijos pateiktų skaičių galima daryti išvadą, jog kontrolės veiksmai, susiję su pajamomis natūra, 2021-aisiais buvo mažiau efektyvūs nei prieš metus – kontrolės veiksmų buvo atlikta daugiau nei dvigubai, o mokesčių priskaičiuota trečdaliu daugiau. Taigi veiklos efektyvumas šioje programoje krito kone du kartus.
Mokesčių ekspertui abejonių kelia ir VMI klausimynų dėl automobilių naudojimo veiksmingumas. Aritmetika čia nesudėtinga: turint galvoje, kad pernai apie 4.000 mokesčių mokėtojų patikslino deklaracijas ir papildomai deklaravo 735.000 Eur mokesčių, vieno įmonei išsiųsto klausimyno – t. y. vieno kontrolės veiksmo prieš mokesčių mokėtoją – rezultatas tėra 187 Eur.
„Visi turi mokėti mokesčius – to niekas neginčija. Tačiau automobilių atveju abejonių kelia taikomų priemonių efektyvumas, jų sukurta administracinė našta įmonėms ir jų ekonominis efektas“, – tvirtina Ričardas Sartatavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinis direktorius.
LPK nuomone, kai kurių įmonių neskaičiuojamos pajamos natūra už privatų automobilių naudojimą tikrai nėra didžiausia mokesčių surinkimo Lietuvoje problema – yra kur kas didesnių skaudulių: nelegalus darbas, ženkli šešėlinės ekonomikos dalis, kurią „maitina“ nelegalūs stiprieji gėrimai ir rūkalai.
Ekspertai įžvelgia tik vieną, bet labai jau menką naudą – VMI pavyko ištraukti į dienos šviesą bent dalį mokesčių vengiančių įmonių.
Tačiau tą naudos / nenaudos svarstyklių lėkštelę gerokai nusveria kita – VMI nesugeba kontroliuoti mokesčių mokėtojų, todėl įpareigoja verslą teikti papildomus duomenis. Pasak D. Daugirdos, turime klasikinę biurokratinę situaciją – didžioji dalis įmonių ir taip tvarkingai mokėjo mokesčius nuo privatiems poreikiams naudojamų automobilių, o dabar gavo dar ir papildomo darbo pildant deklaracijas. Tie, kurie mokesčių nemokėjo, ir toliau jų nemokės bei jokių deklaracijų nepildys. Be to, vien deklaracijų pildymu be efektyvių kontrolės veiksmų mokesčių vengėjų neišgaudysi.
Ir mokesčių ekspertai, ir verslininkai sutinka, kad VMI vis dar prastai suvokia, kaip realiai dirba verslas. Įmonės vadovui neretai su verslo partneriais tenka susitikti vakarais ar savaitgaliais, t. y. ten, kur potencialiam partneriui yra patogu ar kada jis turi laiko. Verslininkai sako, kad mokesčių prievaizdai neretai mano, kad vadovas tik mėgaujasi kelionėmis vakarais ar savaitgaliais, nors faktiškai jis dirba po darbo valandų.
VŽ nuomone, vėl minama ant to paties grėblio – tik šįkart skaudžiausiai jis muša ne į minančiojo kaktą: nukenčia verslas, kuriam užkraunama nauja administracinės našta. Ir, kaip jau neretai yra atsitikę, išsamiai neįvertinus, ar planuojamos priemonės yra ekonomiškai pasvertos. Atrodo, kad niekas ir neskaičiuoja, kiek kainuos naujos tvarkos įgyvendinimas ir administravimas, kiek bus surinkta lėšų ir pan. Todėl ir nenuostabu, kad mokesčių išieškojimo išlaidos viršija papildomai surinktų mokesčių sumas.
