„Kepurinė“ aplink trąšų katilą
Gruodžio 20 d. LTG pranešė sulaukę oficialaus JAV iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro (US Treasury Department’s Office of Foreign Asset Control, OFAC) išaiškinimo, kaip turėtų traktuoti Baltarusijos bendrovei „Belaruskalij“ paskelbtas sankcijas.
Kaip tikina bendrovė, įmonei atsiųstame rašte išdėstyta informacija patvirtina, jog bendrovės priimti sprendimai atitinka galiojantį reglamentavimą – kitaip tariant, JAV sankcijų reikalavimai nepažeidžiami.
Lietuvos bendrovė aiškina, kad oficialų OFAC raštą gavo gruodžio 17 d. Juo atsakoma į lapkričio 12 d. pateiktą prašymą raštu išaiškinti ir patvirtinti iki tol per žodines konsultacijas suteiktą informaciją dėl gruodžio 8 d. įsigaliojusių JAV sankcijų taikymo.
Lyg viskas būtų ir gerai. Bet LTG ne viską pasakė apie tą OFAC raštą. Premjerė Ingrida Šimonytė vakar perspėjo: esama rizikos, kad lietuviškai įmonei taip pat gali būti pritaikytos JAV sankcijos.
Pasak jos, OFAC nurodo negalinti garantuoti, jog LTG nebus įtraukti į sankcionuojamų subjektų sąrašą.
„Bijau, kad LTG šiek tiek paskubėjo sau labai įprastu būdu, gerai yra įvaldę viešuosius ryšius, bet vis dėlto neparyškino tos pastraipos, kurioje aiškiai parašyta, kad OFAC negali garantuoti, jog LTG nebus įtraukti į sankcionuojamų subjektų sąrašą“, – žurnalistams antradienį Seime sakė ministrė pirmininkė.
„(...) subjektai, padedantys, palaikantys, tarpininkaujantys ar kažkaip kitaip dalyvaujantys tiesiogiai sankcionuojamų subjektų verslo praktikoje, gali būti įtraukti į tokių subjektų sąrašą vadovaujantis, kaip ten paminėta, JAV nacionalinio saugumo interesais“, – pridūrė ji.
I. Šimonytės teigimu, tokiam sprendimui net nereikalingas JAV Kongreso sprendimas, tą gali daryti vyriausybinės institucijos, todėl OFAC raštas nepaneigė rizikos, kad sankcijos įmonei gali būti pritaikytos.
Tą vakar patvirtino ir Marius Skuodis, susisiekimo ministras.
„Labai svarbu, kad rašte pabrėžta kita dalis, kad nepaisant to, kad tai yra tiesioginės sankcijos, kurios yra susijusios su JAV juridiniais ir fiziniais asmenimis, vis dėlto JAV pasilieka sau galimybę pritaikyti sankcijas ir visiems subjektams, kurie bendradarbiaus, – kitaip sakant, įgyvendinti antrines sankcijas, jeigu jos atitiks JAV užsienio ir saugumo politikos interesus“, – vakar aiškino jis.
Ir štai, tvyrant tokiai grėsmei, Lietuvoje viena su kita taip ir nesusikalbančios institucijos aplink baltarusiškų trąšų katilą toliau šoka „Kepurinę“.
Nevertinant tranzito (ne)teisėtumo, kurį įvairiais kampais dabar imasi vartalioti specialistai ir ne tik jie, aišku viena – reputacinė žala jau padaryta. Lieka daug neatsakytų klausimų, lieka ir problema – vis dar be sprendimų.
Iš valdančiųjų stovyklos pasigirsta gana keistų pareiškimų. Štai, pavyzdžiui, konservatorius Matas Maldeikis, gindamas tranzito „teisėtumą“, tikina, kad dabar viskas turi likti kaip buvę.
„Tai turi išsispręsti natūraliai, JAV sankcijos turi palaipsniui padaryti savo darbą, užveržti kilpą Baltarusijos režimui, be kardinalių veiksmų iš Lietuvos pusės“, – nedviprasmiškai aiškino M. Maldeikis „Lietuvos ryto TV“ laidoje.
JAV „turi“.
O kaipgi solidarumas su strategine partnere, iš kurios vis tikimės paramos sklindant mažiausiai grėsmei iš Rytų, ar kaimynų „batkai“ jėga nutupdžius į Lietuvą skridusį lėktuvą, kad iš jo išsikrapštytų diktatūrai pavojų keliančius opozicionierius.
O kaipgi dėl vis didėjančio Kinijos spaudimo Lietuvai – juk norėtume atsiremti į galingiausios partnerės petį?
Tvyrant trapios taikos neapibrėžtumui, kai pačioje ES vis dar sunku atrasti vienybę, būtent JAV yra esminis ir efektyvus mūsų saugumo garantas.
Reikia tikėtis, kad Lietuvos strateginėje partnerystėje su JAV neatsiras nė mažiausio plyšelio (jei tik LTG neteks pasekti „Belaruskalij“ pėdomis) dėl į aklavietę įvairavusios užsienio politikos.
„Klausimas tik – kokią politiką ir kodėl renkamės mes. Ir būtent „Belaruskalij“ skandalas šia prasme pademonstravo ne tik tai, kad deklaruota vertybinė užsienio politika patyrė visišką bankrotą, bet ir tai, jog Vyriausybei, deja, trūksta strateginio apsisprendimo, kokią politiką vykdyti net JAV atžvilgiu“, – portale LRT klausia analitikas Marius Laurinavičius.
VŽ nuomone, keista, kad politikams toliau viešumoje dėliojant sandorio teisėtumo sąvokų ir nuostolių pasjansą, iš valdžios stovyklos beveik nieko negirdime būtent apie vertybinę politiką. Teisus analitikas, sakydamas, kad strateginė politika su sąjungininkais negali būti vykdoma pasirinktinai – kai noriu, vykdau, kai man nenaudinga – ne. Išskirtiniai santykiai su JAV nėra kokia nors duotybė, ateinanti vien dėl skelbiamų deklaracijų. Reikia ir darbų.
P.S. vakar vakare pagaliau žengtas pirmas, nors ir keliais mėnesiais pavėluotas, žingsnis: vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija paskelbė, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su „Belaruskalij“ ir jos pakeitimai kelia grėsmę šalies saugumui. Galutinį teisiškai ir faktiškai pagrįstą sprendimą dėl šio sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams priims Vyriausybė.
