Ekonomika augs šuoliuodama per barjerus
Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šiemet BVP augs 5,1%, arba 0,2 proc. punkto daugiau, nei manyta rugsėjį. Kitąmet laukiama 3,6% BVP augimo (0,1 proc. punkto daugiau).
Didėjantis ekonomikos aktyvumas byloja, kad jos temperatūra yra aukštesnė, nei pranašauta anksčiau.
„Augimo metai yra tinkamas laikas ruošti fiskalinius svertus, kad neleistume mūsų ekonomikai pernelyg įkaisti – visų pirma, artimiausiais metais didinti biudžeto pajamas ir taip mažinti deficitą sparčiau, nei ketinama dabar“, – aiškina Gediminas Šimkus, LB valdybos pirmininkas.
Šiemet įsibėgėjusi infliacija žada ir kitąmet „rodyti ragus“. Kažkiek prie paslaugų brangimo Lietuvoje prisidėjo augantys atlyginimai, tačiau pagrindinės infliacijos priežastys glūdi išorėje – jos šuolius „maitino“ smarkiai pabrangę energijos ištekliai ir kitos žaliavos bei įtampa pasaulinėse tiekimo grandinėse. Stebint tendencijas kol kas nesimato požymių, kad padėtis artimiausiu metu stabilizuosis – numatoma, kad infliacija dar didės.
Skaičiuojama, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 4,5%, kitąmet infliacija vis dar bus padidėjusi ir sudarys 5,1% – beveik dvigubai daugiau, nei prognozuota anksčiau. Numatoma, kad metinė infliacija mūsų šalyje sumažės nuslopus dujų paklausai po šildymo sezono, t. y. apie 2022 m. vidurį.
Nors euro zona rodo atsigavimo ir augimo požymius, optimizmą slopina ne tik nesitraukianti pandemija, bet ir naujai atsirandančios COVID-19 viruso atmainos. Dabar visam pasauliui nerimą kelia sparčiai plintanti omikron atmaina.
„Virusas yra tam tikra juodoji gulbė, kuri yra visuomet su mumis, tačiau mes apie tai dar nežinome“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.
LB pažymi, kad didesnis ekonomikos aktyvumas pradeda kelti iššūkių darbo rinkoje – sparčiai daugėja įmonių, kurios nurodo, kad jų veiklą riboja darbuotojų trūkumas.
Pavyzdžiui, lapkričio apklausos duomenimis, 42% statybos įmonių teigė, kad joms trūksta darbuotojų. Tai dvigubai daugiau nei prieš metus. Darbuotojų trūkumo problema tampa opi ir kituose didžiuosiuose ekonomikos sektoriuose – pramonėje, mažmeninėje prekyboje ir paslaugų sektoriuje.
Užimtumo tarnybos duomenimis, lapkritį darbo ieškojo 175.900 darbingo amžiaus gyventojų. Lapkričio pabaigoje darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 17.100 laisvų darbo vietų. Daugiausia pasiūlymų buvo vairuotojams, krovikams, valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams, pardavėjams, nekvalifikuotiems apdirbimo pramonės darbininkams, virėjams, pakuotojams, kepėjams ir konditeriams, statybininkams montuotojams.
Nepaisant didžiulio darbuotojų stygiaus, nedarbas šalyje sudaro apie 10%, vis dar didelis ilgalaikių bedarbių skaičius. 26% visų šiuo metu registruotų bedarbių (72.000) yra ilgalaikiai, iš kurių daugiau kaip 6% (4.500) apskritai nėra dirbę, o virš 27% (beveik 20.000) yra nedirbę ilgiau nei dvejus metus.
Kadangi darbuotojų rinkoje trūksta ir konkurencija dėl jų didėja, pernai darbdaviai didino atlyginimus apie 10%. Prognozuojama, kad darbo užmokestis ir toliau didės: kitąmet numatoma jį didinti 8,2%.
Ekonomistai jau ne pirmą kartą prabyla apie galimą ekonomikos perkaitimą. Tarp priemonių, galinčių suvaldyti šią tendenciją, minimos fiskalinės priemonės – siūloma jomis papildomai neskatinti vidaus paklausos ir taip nespartinti kainų augimo.
Tai pasiekti galima dviem būdais: jei sparčiau būtų didinamos biudžeto pajamos arba lėčiau, negu suplanuota, augtų išlaidos.
Tačiau manoma, kad stipriau riboti valdžios sektoriaus išlaidų augimą nebūtų prasminga, nes jos pagal Lietuvos išsivystymo lygį bei BVP yra ir taip per mažos bei yra daugelio struktūrinių problemų – nepakankamo švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos sistemų finansavimo – priežastis.
Kadangi tokių išlaidų mažinimo scenarijus neįmanomas, ekonomistai primena valdžiai tai, apie ką ne kartą rašė ir VŽ: vertėtų gerokai racionaliau rūpintis biudžeto pajamomis ir ieškoti, kaip jas padidinti mažinant šešėlinę ekonomiką ir su tuo susijusį mokesčių, ypač PVM, nesurinkimą.
