Paskata yra, belieka padirbėti
Iki šiol didžiausia investicijų trauka pasižymėjo Vilnius, pastaruoju metu gamintojai kūrėsi ir Kaune bei šalia jo, pildėsi ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorija.
O regionai dažniausiai likdavo ir vis dar lieka investuotojų dėmesio nuošalyje.
Tačiau nuo kitų metų padėtis gali keistis: Europos Komisija (EK) patvirtino naują Lietuvos regioninės pagalbos žemėlapį, kuriuo 2022–2027 m. laikotarpiui numatytos kur kas didesnės nei anksčiau leistinos paramos ribos. Tai turėtų paskatinti investicijas už Vilniaus ribų.
Iki šio dokumento patvirtinimo visa Lietuva buvo laikoma vienu regionu, kur maksimalus paramos intensyvumas siekia 25% – iš principo tai reiškė, kad valstybė turėjo teisę kompensuoti tik ketvirtadalį investuotojo išlaidų.
Regioninės valstybės pagalbos žemėlapyje, kuriam pritarė EK, buvo pasiūlyta, kad valstybės teritoriją sudarys du regionai – Vidurio ir Vakarų Lietuvos bei sostinės.
Pirmajame šių regionų bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui yra 65% ES 27 valstybių narių vidurkio, o Vilniaus regione BVP šį vidurkį viršija – siekia 113,67%.
„Turtingame“ sostinės regione numatytas 35% paramos intensyvumas, likusioje Lietuvos dalyje bus galimas net 50% paramos intensyvumas. Išimtis padaryta tik Klaipėdos apskričiai, kur intensyvumui palikta 40% riba.
Tiesa, šalies sostinė nesijaus nuskriausta: didesnis dėmesys regionams nebus teikiamas Vilniaus sąskaita: investicijos čia galės būti skatinamos ir toliau, tik čia valstybės paramos dalis projektuose auga nuosaikiau – 10 proc. punktų.
Komisija sutiko ir su Lietuvos pasiūlymu „lubas“ vidutinių įmonių pradinėms investicijoms, kurių tinkamos finansuoti išlaidos neviršija 50 mln. Eur, padidinti 10 proc. punktų, o mažoms įmonėms – 20 proc. punktų, lyginant su didelėms įmonėms nustatytomis paramos intensyvumo „lubomis“.
Teisininkai aiškina, kad šis Komisijos sprendimas turės itin reikšmingą įtaką mūsų šalies vykdomai investicijų skatinimo politikai.
Regioninės investicinės pagalbos išimties idėja yra grindžiama principu – kuo skurdesnis ES regionas, tuo didesnę valstybės pagalbą šiame regione galima skirti. Kiek „skurdus“ yra vienas ar kitas regionas, EK nustato penkerių metų laikotarpiui, patvirtindama regioninės pagalbos žemėlapius, kuriuose nurodo, kokią maksimalią valstybės paramos sumą galima skirti atitinkamame regione.
Kaip VŽ paaiškino Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), regioninės pagalbos žemėlapis tiesiogiai nėra paramos skatinimo priemonė, tačiau jis suteiks galimybių taikyti didesnį intensyvumą šalies institucijoms 2022–2027 m. laikotarpiu teikiant paramą pagal regioninės pagalbos schemas.
„Šis sprendimas turės įtakos tokioms populiarioms paramos priemonėms kaip tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas pagal „Invest LT+“. Investicijų įstatyme numatytos pelno mokesčio lengvatos stambiems investiciniams projektams. Ateina ir naujo programavimo periodo ES fondų parama, Lietuva turės gerokai daugiau laisvės taikydama naujai kuriamas paramos priemones“, – vardija Karolis Kačerauskas, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris.
VŽ nuomone, vargu ar galima tikėtis, kad vien tik dėl galimybės gauti didesnę paramą regionuose investuotojai pradės juose stumdytis alkūnėmis. Iki šiol investicijų properšos ten žiojėjo pirmiausia dėl to, kad trūko darbuotojų – ne paslaptis, kad miesteliai ir aplinkinės vietovės gerokai pratuštėjo. Taip ir sukosi užburtas ratas: nėra investuotojų, nes nėra darbuotojų, pastarųjų nėra, nes nėra kur dirbti.
Todėl siekiant prisikviesti investicijų į savo „valdas“ turėtų gerokai padirbėti vietos valdžia – bus darbuotojų, bus ir investicijų. Metas palankus, nes pastebima ir šiokia tokia emigrantų grįžimo tendencija. Juk nebūtinai jie visi veršis į sostinę ar didžiuosius miestus – jei atsiras viliojančių darbo vietų, dalis jų, ko gero, grįžtų ir į tėviškę.
