Pertręšti interesai
Istorija yra išties labai paini, nes kelintą dieną viešumoje dėstomi argumentai prieštarauja ne tik vienas kitam, bet neretai – ir sveikam protui. Kažkas kažką neva žinojo, kažką informavo, tačiau realių veiksmų nesiėmė niekas – nei LG vadovybė, nei jos „patronas“ – Susisiekimo ministerija.
Žinojo, kad JAV sankcijos „Belaruskalij“ įsigalioja nuo gruodžio 8 d.? Sako, kad taip. Kodėl tuomet trąšos per Lietuvą keliauja iki šiol?
Kai kurie susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio ir M. Bartuškos aiškinimai labiau primena absurdo dramos personažų porinimus.
Štai LG vadovas tikina, kad iš baltarusių įmonės lapkritį gavo avansą – jau žinant apie sankcijas. Sako, jis neprašęs – „tos lėšos tiesiog įkrito“.
„Avansas įkrito automatiškai, tada rizikas, kaip elgtis, aptarėme ir valdyboje (...) Jeigu yra pinigai, įsipareigojimus reikia vykdyti“, – teigė M. Bartuška.
Mokėjimai „įkrito“ be pateiktos sąskaitos?
Toliau – gražiau: „Buvo sprendimas netgi juos grąžinti, bet bankas pervedimą atmetė“, – aiškino LG vadovas. Teko priglausti.
Tai kodėl buvo priimtas išankstinis apmokėjimas, jei jo „neprašė“? Ar vis dėlto prašė? O gal taip siekta apeiti sankcijas?
Teisininkai aiškina: LG gautas avansas iš „Belaruskalij“ nėra teisiškai reikšminga aplinkybė. Avansas tėra apmokėjimas už paslaugas, kurios dar nėra suteiktos.
„Reikšminga aplinkybė yra pačios sutarties vykdymas, t. y. ar sutartis buvo vykdoma po to, kai įsigaliojo sankcijos. Įsigaliojus sankcijoms, sutartis negalėjo būti vykdoma toliau, jei tokios sutarties vykdymas yra uždraustas ar apribotas sankcijų režimu“, – portale LRT aiškina Gintautas Bartkus, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės docentas, advokatas.
Tiesa, kažkodėl visoje šioje istorijoje tyliai tūno nepriklausoma LG valdyba, turinti spręsti strateginius klausimus. Ar niuksus turi prisiimti tik bendrovės direktorius?
Bet esmė ne tik čia. Iš įvairių pusių ėmė lietis gaudžios raudos apie ilgalaikes sutartis, nutraukimo padarinius ir pan.
Prisimenate, buvo tokia istorija, kai ES įvedus sankcijas Rusijai, tūlas gana nemenko kalibro verslininkas svaidėsi žaibais, nes nebegalės toje rinkoje parduoti savo sviesto.
„Gal patrankas juo tepti?“ – Lietuvos politika tuomet piktinosi negautus pinigus skaičiuojantis pilietis.
Atrodo, kad situacija kartojasi. Štai Vidmantas Dambrauskas, „Belaruskalij“ trąšas Klaipėdos uoste kraunančios bendrovės Birių krovinių terminalo (BKT) vadovas, vakar BNS aiškino, kad politikai gali kalbėti, ką nori, o baltarusiškos trąšos ir toliau keliaus per Lietuvą ir Klaipėdos uostą. Nes JAV sankcijos tranzitui netaikomos.
Dabar viena kitai atsakomybės kamuolį mėtančios institucijos mėgina aiškinti, esą sankcijų vykdymui nebuvo pasiruošta, ministras tikina, kad neturime patirties įgyvendinti sankcijas ir pan.
Tačiau JAV sankcijas įvedė rugpjūčio viduryje, galioti jos pradėjo gruodžio 8 d. Kalbėti apie sankcijas pradėta kur kas anksčiau, tad ar neužteko laiko (ar noro) su partneriais Amerikoje išsiaiškinti visas sąlygas?
Nekompetencija? O gal apskaičiuotas gudravimas? Juk norisi gerai baigti metus ir gauti premijas – kas gali paneigti, kad vadovų skatinimo sistema gali būti nevalstybinio elgesio priežastis valstybinėje bendrovėje?..
Kai rugpjūtį JAV paskelbė naujas sankcijas Baltarusijai, įskaitant „Belaruskalij“, jos produkciją kraunančio BKT pagrindinis akcininkas Igoris Udovickis sakė, kad kol kas baltarusiškos trąšos vežamos įprastai, tačiau jei jų srautas sustotų, jis tikisi Vyriausybės pagalbos.
M. Skuodis tuomet (rugpjūtį) teigė, kad „Belaruskalij“ produkcija per Lietuvą nebebus vežama nuo gruodžio, kai įsigalios JAV sankcijos Minskui.
Bet juk ji vežama, ministre.
Ar toliau per Lietuvą riedantys vagonai su diktatoriaus šalies trąšomis ir yra ta tikėtasi „pagalba“?
Vakar M. Skuodis tvirtino, kad jo pozicija aiški – įsigaliojus JAV sankcijoms, trąšos per Lietuvą važiuoti negali.
„Ir čia negali būti jokių dviprasmybių“, – „Facebook“ dėstė jis. Bet juk jų yra. Trąšos linguoja uosto link ir dirba „batkos“ naudai.
Kažin ar galima rasti sprendimą, tik tikinant, kad JAV sankcijos šiuo atveju nesvarbios, kad jos netaikomos tranzitui ir t. t. Net buvo prasitarta, kad turime galvoti apie savo ekonomiką, t. y. apie savo daržą.
VERSLO TRIBŪNA
Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos organizacijos padarė didelį šuolį, stiprindamos savo atsparumą. Pandemija, karas Ukrainoje ir augančios kibernetinės grėsmės privertė suprasti: pavojai nėra teoriniai, jie gali ištikti bet kurią dieną. Todėl būtina pasiruošti įvairioms netikėtoms situacijoms ir stiprinti organizacijų atsparumą. Tačiau ką šiandien reiškia atsparumas: ar tai technologijų, ar organizacinės kultūros klausimas? Kokios technologijos tampa kritiškai svarbios? Ar Lietuvos organizacijos pasirengusios kelioms krizėms vienu metu? Kas gali tapti didžiausiais atsparumo testais artimiausiu metu?
Dėl augančių įrenginių kainų vis daugiau vartotojų renkasi taisyti, o ne keisti įrenginius naujais. Šią tendenciją anksti pastebėjo „Tele2“, dar 2015 m. įkūrusi telefonų serviso centrą „Smart Master“, kuris leido plėstis už tradicinės telekomunikacijų veiklos ribų.
Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyksianti tarptautinė konferencija ES+U kviečia verslo lyderius, politikos formuotojus ir viešojo sektoriaus atstovus diskutuoti apie Europos Sąjungos investicijų poveikį ir Lietuvos strateginę vertę Europai. Pagrindinis konferencijos pranešėjas – Klismanas Murati, geopolitikos ekspertas ir „Pareto Economics“ įkūrėjas, pristatys pasaulinį galios indeksą, aptars mažų valstybių strateginį potencialą ir Lietuvos vietą kintančiame geopolitiniame kontekste.
Švedų tyrimų bendrovė paskelbė kasmetinio teisinio paslaugų rinkos tyrimo Baltijos šalyse rezultatus. Stambiųjų verslų savininkų, valdybos narių, vadovų ir tų įmonių teisininkų vertinimu, kurių tyrimo metu apklausiama net keli šimtai – advokatų kontora „Ellex“ ženkliai pranoksta kitus ir rinkoje yra pirmi.
Beje, dėl savo daržo. Derėtų prisiminti, kad JAV pagrasinus sankcijomis kai kurioms bendrovėms, dirbančioms „Nord Stream 2“ statyboje, šios skubiai susisuko meškeres.
Kol vyksta aritmetiniai naudos / nenaudos skaičiavimai, kažkodėl užmirštama apie reputaciją, pirmiausia – Lietuvos reputaciją. Kuriai sušlubavus nuostoliai būtų neįkainojami.
„Sunku suprasti, kodėl krizė sprendžiama tarpusavio kaltinimais, grasinimais atsistatydinti. Kur kas paprasčiau buvo / yra sukviesti Vyriausybės posėdį ir sustabdyti trąšų tranzitą, remiantis nacionalinio saugumo interesais ir akivaizdžiu faktu, kad nuostoliai – finansiniai ir reputacijos – geležinkeliams (ir Lietuvai) bus milžiniški, jeigu JAV pritaikys sankcijas LG“, – „Facebook“ paskyroje rašo signataras Albinas Januška, buvęs ilgametis diplomatas.
Toliau narstant kaltas / nekaltas šaradą po trąšų „katilu“ kurstoma tikra politinės isterijos ugnis. Ir jau Gabrielius Landsbergis ir M. Skuodis pasiruošę kišti galvas į giljotiną.
VŽ nuomone, problema tikrai nėra verta dviejų neprasčiausiai dirbančių ministrų skalpo. Toks sprendimas tik nudžiugintų kaimyninės šalies diktatorių, kuris viešai gautų progą išpūsti krūtinę ir visiems kremliniams kanalams porinti, kaip jis nuvertė valdžią Lietuvoje.
Pirmiausia reikia susitvarkyti su juridiniais klausimais, nes didžiausias neaiškumas kyla, kaip pionieriškas avansinis vienos iš pusių mokėjimas gali teisiškai įpareigoti kitą pusę teikti paslaugas, kurių ši teikti neplanavo. Ar vis dėlto sutartyje yra padėta juridinė mina „Made in Belorussia“, kuri grasina išsprogdinti šalies politinį stabilumą?
Abu ministrai galėtų pasilikti ir paieškoti, kaip išspręsti susiklosčiusią vertybinę ir finansinę dilemą gerai visiems žinomu principu: kad ir vilkas sotus būtų, ir avelė sveika...
