Kas bendro tarp valdančiųjų koalicijų Lietuvoje ir Vokietijoje
Naująją Vokietijos vyriausybę vadina mažai patyrusia, bet su didelėmis ambicijomis. Kritikuoja už tai, kad būsimose ekonomikos kryptyse nenumatė įsipareigojimų didžiulei visuomenės daliai – pramonės darbuotojams, ir įspėja, kad spalvingoje „šviesoforo“ koalicijoje teks derinti socialdemokratų praktiškumą, liberalias „Laisvųjų demokratų“ nuostatas ir ambicingą Žaliųjų partijos norą imtis permainų.
Galima tik spėlioti, ar tik mainais, kad sutramdytų aštrų žaliųjų požiūrį į Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“, koalicijos partneriams neteko pritarti marihuanos legalizavimui. O ieškant kompromiso dėl priemonių, kurios sumažins klimato kaitą (beje, žiniasklaida sužiūrėjo, kad iš 177 koalicinio susitarimo puslapių nėra nė vieno be žodžio „klimatas“), susitarta padidinti akcizą dyzelinui ir greitai litras dyzelino pabrangs 18 centų.
Galbūt Žaliųjų partija sutiko su naujų dujinių elektrinių statyba, o koalicijos partneriai nusileido nuostatai, kad vėjo ir saulės elektrinėms bus atiduoti 2% šalies teritorijos? „Laisvieji demokratai“ neslepia išgavę partnerių pažadą nedidinti mokesčių ir nepridaryti naujų skolų. Politologai svarsto ir kurio partnerio spaudimu į koalicinį susitarimą galėjo būti įrašytas siekis padidinti legalią imigraciją į šalį ar iki 16 metų sumažinti balsuojančiųjų amžių.
Tarp koalicinių Vokietijos ir Lietuvos Vyriausybių galima išvesti nemažai paralelių. Kad ir ambicijos įgyvendinti ekonomikos skatinimo ir klimato kaitos programas išvengiant mokesčių didinimo. Arba dalies vertybinių nuostatų aukojimas, nusileidžiant dėl siekio atšaukti baudžiamąją atsakomybę už nedidelio kiekio psichoaktyvių medžiagų turėjimą. Ar lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą, dėl kurios tebelaužomos ietys Seime ir prezidentūroje.
Galima pajuokauti, kad prezidentas Gitanas Nausėda žvelgė toli į ateitį, kai susitikime rugsėjį su kadenciją baigiančia Vokietijos kanclere Angela Merkel pasakė, kad „mums Lietuvoje reikia daugiau Vokietijos ir daugiau Lietuvos Vokietijoje“.
Beje, kad daugiau Vokietijos būtų Lietuvoje, VŽ siūlo atsižvelgti į būsimos Vokietijos „šviesoforo“ vyriausybės nuostatą – po ketverių metų įvertinti, kokį socialinį poveikį turės kai kurių ginčytinų sprendimų įgyvendinimas.
Kad ir dėl tos pačios marihuanos, kurią įteisinus tiesioginiai mokesčiai į biudžetą iš specializuotų parduotuvių, skaičiuojama, sudarys apie 1,8 mlrd. Eur, o netiesioginiai — dar virš 1 mlrd. Eur. Vokietijos kanapių perdirbėjai ploja rankomis ir tikisi, kad daug šalių paseks Vokietijos pavyzdžiu ir taip pat legalizuos kanapes.
Bet kartu bus išplėsti patikrinimai dėl narkotikų vartojimo ir, remiantis naujaisiais moksliniais tyrimais, nustatyta ne tik narkotikų, bet ir alkoholio bei tabako žala.
Kuri svarstyklių lėkštelė nusvers, parodys po kelerių metų gauti rezultatai. Jeigu jie bus nepalankūs, pripažinti, kad sprendimas buvo klaidingas arba sukėlė, kaip sakoma medicinoje, „stiprų pašalinį poveikį“ ir kad jį būtina atšaukti – drąsu. Daug lengviau nutylėti, „sušluoti po kilimu“ ir tikėtis, kad iki naujų rinkimų balsuojantys apie klaidas pamirš.
Šalies ekonominės politikos sėkmė, vertinant tiek premjerės Ingridos Šimonytės, tiek būsimojo Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo darbą, priklausys nuo jų gebėjimo rasti kompromisą, siekiant sulaikyti pernelyg skubančius partnerius, kad šie nekeistų ir nelaužytų to, kas visiškai sklandžiai veikia. Tikėkimės, kad jiems tai pavyks.
