Trumpalaikės naudos spąstai

Statistikos departamentas paskelbė, kad apdirbamoji gamyba per dešimt šių metų mėnesių paaugo 18,8%, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

„Lietuva padarė įdirbį dar prieš pandemiją ir šiuo metu, mano nuomone, yra Lietuvos pramonės aukso amžius“, – sako Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.

Anot jo, vartojimas persimetė iš paslaugų į prekes, tai buvo vienas netikėtumas. Antras netikėtumas — prekių vartojimas nesumažėjo, o kai kurių kategorijų prekių netgi didėjo sparčiau, negu būtų išaugęs nesant pandemijai ir įvairiems apribojimams. Vienos tokių prekių yra susijusios su nekilnojamuoju turtu (NT) – baldai, buitinė technika ir panašiai.

Ir trečia – Lietuvos įmonių gamyba nestrigo dėl tiekimo grandinių problemų, kurios kamuoja didžiąją dalį pasaulio. Dalis mūsų šalies įmonių šią padėtį išnaudojo ir, pasak ekonomisto, nugriebė rinkos dalį iš didžiųjų valstybių žaidėjų.

„Kol kas akivaizdu, kad tokia aplinka mūsų gamintojams palanki. Ištisus metus didėjanti produkcijos ir eksporto apimtis rodo, kad pavyksta atrasti nišų, pasinaudoti logistikos sąlygotu vakuumu“, – teigia Indrė Genytė-Pikčienė, turto valdymo UAB „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė.

Sėkmingą kai kurių bendrovių šuolį pristabdė staigiai išaugusios komponentų ar žaliavos kainos.

Mindaugas Šeštokas, elektronikos gamybos UAB „Kitron“ vadovas, pripažįsta, kad padėtis dėl žaliavų trūkumo, o ypač elektronikos, vis dar įkaitusi. Ir labai tikėtina, kad šie iššūkiai išliks ir kitąmet.

Tačiau Lietuvoje ne mažesnis iššūkis – darbuotojų trūkumas: jį jaučia apie 30% Lietuvos įmonių.

„Pasakysiu atvirai: tokios padėties Lietuvoje aš dar nebuvau matęs. Ir kai sudedi į krūvą abu šiuos dalykus – visą pasaulį krečiančią elektronikos komponentų krizę ir darbuotojų trūkumą, supranti, kad tai yra sudėtingas galvosūkis, kuris pats savaime neišsispręs. Todėl reikia imtis veiksmų ir imtis skubiai. Nelaukti, kol kas nors pasikeis, o imti ir daryti pokytį pradedant nuo savęs“, – savo „LinkedIn“ paskyroje rašo M. Šeštokas.

Tačiau, pasak ekonomistų, vargu ar tai turėtų didesnį poveikį šių metų įmonių rezultatams. Daugelio jų augimas yra spartesnis, negu planuota. Metalų kainos jau yra kiek pakritusios, jos grįžta į tam tikrą vidurkį ir dabar yra maždaug 10–20% didesnės nei 2018 m. Naftos kainos smuktelėjo. Prognozuojama, kad bendras žaliavų kainų cunamis kitąmet nuslūgs. Tiesa, dabar atsirandančios naujos viruso bangos, pasak gamintojų, grasina vėl kiek pristabdyti tiekimo terminus.

Sutrūkinėjusios tiekimo grandinės suformavo ir gaminių deficitą – tai sukėlė kainų didėjimą. Tačiau ekonomistai perspėja: beatodairiškai keliant kainas galima peržengti ribą, už kurios pirkėjas paprasčiausiai atsisakys pirkti pernelyg pabrangintą prekę.

„Norėtųsi, kad gamybininkai perdėm entuziastingai nemanytų, kad viskas brangsta ir kainas galima nuolat didinti. Pagunda pabranginti produkciją, esant didelei paklausai, didžiulė“, – įspėja Ž. Mauricas.

„Jau dabar įmonės daro tokius fokusus, kai pasakiusios vieną kainą po dviejų mėnesių ją padidina. Taip galima nubaidyti klientą. Tikiuosi, Lietuvoje tokių įmonių nėra daug. Vėliau gali pasirodyti, kad šalys, kuriose kainų lygis smarkiai pakilo, pasigailės. Prarastume konkurencingumą. O mums svarbu išsaugoti rinką, kurią Lietuvos įmonės atėmė iš kitų žaidėjų“, – teigia „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.

Europos centrinio banko ekspertų makroekonominės prognozės rodo, kad 2022 m. pradžioje tiekimo sutrikimai pamažu ims nykti, toliau galios nemažai politikos paramos priemonių (įskaitant palankias finansavimo sąlygas), tęsis pasaulio ekonomikos atsigavimas. Jų nuomone, pagrindiniu atsigavimą skatinančiu veiksniu vis dar turėtų būti vidaus paklausa, o jai palankų poveikį turėtų daryti didėjančios disponuojamosios pajamos ir mažėjantis neapibrėžtumas.

VŽ nuomone, atrodo, kad Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonės nelinkusios dėl greitos naudos didinant produkcijos kainas aukoti rytdienos konkurencingumą: joms svarbu išsaugoti rinką, kurią atėmė iš kitų žaidėjų. Ne veltui ekonomistai perspėja, kad šalys, kuriose kainų lygis smarkiai pakilo, vėliau to pasigailės. Mat laimi tie, kurie ne tiek brangina produkciją, kiek investuoja į efektyvumą, santykius su klientu, prekės ženklą ir kt. - tai ilguoju laikotarpiu sukuria vertę. Pirmaeilių užduočių rikiuotėje – ir produktyvumą didinančios investicijos, skaitmenizavimas, procesų tobulinimas, robotizacija etc.