Trumpalaikës naudos spàstai

Statistikos departamentas paskelbë, kad apdirbamoji gamyba per deðimt ðiø metø mënesiø paaugo 18,8%, palyginti su tuo paèiu praëjusiø metø laikotarpiu.

„Lietuva padarë ádirbá dar prieð pandemijà ir ðiuo metu, mano nuomone, yra Lietuvos pramonës aukso amþius“, – sako Þygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.

Anot jo, vartojimas persimetë ið paslaugø á prekes, tai buvo vienas netikëtumas. Antras netikëtumas — prekiø vartojimas nesumaþëjo, o kai kuriø kategorijø prekiø netgi didëjo sparèiau, negu bûtø iðaugæs nesant pandemijai ir ávairiems apribojimams. Vienos tokiø prekiø yra susijusios su nekilnojamuoju turtu (NT) – baldai, buitinë technika ir panaðiai.

Ir treèia – Lietuvos ámoniø gamyba nestrigo dël tiekimo grandiniø problemø, kurios kamuoja didþiàjà dalá pasaulio. Dalis mûsø ðalies ámoniø ðià padëtá iðnaudojo ir, pasak ekonomisto, nugriebë rinkos dalá ið didþiøjø valstybiø þaidëjø.

„Kol kas akivaizdu, kad tokia aplinka mûsø gamintojams palanki. Iðtisus metus didëjanti produkcijos ir eksporto apimtis rodo, kad pavyksta atrasti niðø, pasinaudoti logistikos sàlygotu vakuumu“, – teigia Indrë Genytë-Pikèienë, turto valdymo UAB „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistë.

Sëkmingà kai kuriø bendroviø ðuolá pristabdë staigiai iðaugusios komponentø ar þaliavos kainos.

Mindaugas Ðeðtokas, elektronikos gamybos UAB „Kitron“ vadovas, pripaþásta, kad padëtis dël þaliavø trûkumo, o ypaè elektronikos, vis dar ákaitusi. Ir labai tikëtina, kad ðie iððûkiai iðliks ir kitàmet.

Taèiau Lietuvoje ne maþesnis iððûkis – darbuotojø trûkumas: já jauèia apie 30% Lietuvos ámoniø.

„Pasakysiu atvirai: tokios padëties Lietuvoje að dar nebuvau matæs. Ir kai sudedi á krûvà abu ðiuos dalykus – visà pasaulá kreèianèià elektronikos komponentø krizæ ir darbuotojø trûkumà, supranti, kad tai yra sudëtingas galvosûkis, kuris pats savaime neiðsispræs. Todël reikia imtis veiksmø ir imtis skubiai. Nelaukti, kol kas nors pasikeis, o imti ir daryti pokytá pradedant nuo savæs“, – savo „LinkedIn“ paskyroje raðo M. Ðeðtokas.

Taèiau, pasak ekonomistø, vargu ar tai turëtø didesná poveiká ðiø metø ámoniø rezultatams. Daugelio jø augimas yra spartesnis, negu planuota. Metalø kainos jau yra kiek pakritusios, jos gráþta á tam tikrà vidurká ir dabar yra maþdaug 10–20% didesnës nei 2018 m. Naftos kainos smuktelëjo. Prognozuojama, kad bendras þaliavø kainø cunamis kitàmet nuslûgs. Tiesa, dabar atsirandanèios naujos viruso bangos, pasak gamintojø, grasina vël kiek pristabdyti tiekimo terminus.

Sutrûkinëjusios tiekimo grandinës suformavo ir gaminiø deficità – tai sukëlë kainø didëjimà. Taèiau ekonomistai perspëja: beatodairiðkai keliant kainas galima perþengti ribà, uþ kurios pirkëjas paprasèiausiai atsisakys pirkti pernelyg pabrangintà prekæ.

„Norëtøsi, kad gamybininkai perdëm entuziastingai nemanytø, kad viskas brangsta ir kainas galima nuolat didinti. Pagunda pabranginti produkcijà, esant didelei paklausai, didþiulë“, – áspëja Þ. Mauricas.

„Jau dabar ámonës daro tokius fokusus, kai pasakiusios vienà kainà po dviejø mënesiø jà padidina. Taip galima nubaidyti klientà. Tikiuosi, Lietuvoje tokiø ámoniø nëra daug. Vëliau gali pasirodyti, kad ðalys, kuriose kainø lygis smarkiai pakilo, pasigailës. Prarastume konkurencingumà. O mums svarbu iðsaugoti rinkà, kurià Lietuvos ámonës atëmë ið kitø þaidëjø“, – teigia „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.

Europos centrinio banko ekspertø makroekonominës prognozës rodo, kad 2022 m. pradþioje tiekimo sutrikimai pamaþu ims nykti, toliau galios nemaþai politikos paramos priemoniø (áskaitant palankias finansavimo sàlygas), tæsis pasaulio ekonomikos atsigavimas. Jø nuomone, pagrindiniu atsigavimà skatinanèiu veiksniu vis dar turëtø bûti vidaus paklausa, o jai palankø poveiká turëtø daryti didëjanèios disponuojamosios pajamos ir maþëjantis neapibrëþtumas.

VÞ nuomone, atrodo, kad Lietuvos apdirbamosios pramonës ámonës nelinkusios dël greitos naudos didinant produkcijos kainas aukoti rytdienos konkurencingumà: joms svarbu iðsaugoti rinkà, kurià atëmë ið kitø þaidëjø. Ne veltui ekonomistai perspëja, kad ðalys, kuriose kainø lygis smarkiai pakilo, vëliau to pasigailës. Mat laimi tie, kurie ne tiek brangina produkcijà, kiek investuoja á efektyvumà, santykius su klientu, prekës þenklà ir kt. - tai ilguoju laikotarpiu sukuria vertæ. Pirmaeiliø uþduoèiø rikiuotëje – ir produktyvumà didinanèios investicijos, skaitmenizavimas, procesø tobulinimas, robotizacija etc.