M. Kubilius. Geostrategijos naujienos: viskas bus gerai

Publikuota: 2021-10-20 14:44
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Cezaris Strategies“ įkūrėjas

Šiandien įmonių veiklos planavimas susiduria su daugybe nežinomųjų ir kintamųjų. Karti pandemijos patirtis: įmonių strateginėse sesijose išgryninti 3-5 metų tikslai netrukus tampa pašaipių aptarinėjimų koridoriuose objektu. Nežinojimą lemia aibė veiksnių. Ne tik pasaulį užklupusi klastinga pandemija ir neprognozuojami karantinai. Technologijos kaita sukasi viesulo greičiu. Damoklo kardas grasina klimato kaita. Geopolitinėse erdvėse tvyro naujos „šaltosios“ pertvarkos nuotaikos. Verslo pasaulyje įsivyravęs VUCA virusas (Volatility, uncertainty, complexity, ambiguity – Kintamumas, netikrumas, sudėtingumas, neaiškumas) ketina dar ilgai pergyventi COVID-19.

Tokią nestabilią padėtį strategijos ekspertai vadina sudėtinga dinaminių sistemų (complex dynamic systems) suma. Kažkas panašaus į esminį tikrovės elementą – kvantinius laukus, kurie egzistuoja tik „bangų“ pavidalu. Taigi tradicinės ir prognozuojamos „linijinės“ strategijos naujame pasaulyje tapo nebeveiksnios. Sveiki atvykę į naują nenutrūkstamų „bangų“ pasaulį!

O tokiame pasaulyje – nėra lengva. Anaiptol. Žmogus nori gyventi ir susivokti aiškiose koordinačių sistemose. Ne „banguotai“. Taip pat ir verslas – pasaulį linkęs vertinti pagrįstai metodiškai, t.y. per verslo mokyklose išmoktų procesų vertinimo (ir skaičiavimo) metodikų prizmę. Deja, šiandien įprastos metodikos vis dažniau nuvilia. Nes pasaulį jos pristato dažnai fragmentiškai – per baigtinę prognozuojamų veiksnių aibę. O tai reiškia, kad, užsidariusios savo ribotoje koordinačių sistemoje, tos metodikos nepagauna naujos aibės veiksnių ir rinkos procesus nulemiančios jų dinamikos. Ir tai yra didelė problema. Tūlas savo rinkos nišoje patogiai tarpstantis CEO taip ir neužsiduoda nepatogių klausimų apie galimas grėsmės ir galimybes anapus savo riboto suvokimo zonos.

Elementarus pavyzdys: vakar Baltarusija buvo gamybos aikštelė su pigesne savikaina ir didesne prekių realizavimo rinka. Ir tai buvo labai gerai. Šiandien – tai priešiška valstybė ir, galimai, nurašytos verslo investicijos. Ir tai yra labai blogai. „Ir kodėl man niekas to anksčiau nepasakė!?“ – prie suskilusios geldos aimanuoja tūlas neįžvalgus CEO. Geopolitika laimėjo prieš neišbaigtą verslo strategiją, deja, pastatytą ant riboto, tačiau komfortabilaus „žinojimo“ smėlio.

Ponia Geostrategija

Pasaulinio masto verslo protai šiandien įnirtingai ieško pabėgimo kelių iš šios verslą persekiojančios riboto „žinojimo“ kvailystės, ypač, pasireiškiančios žinių bei vertinimų fragmentavimu ir pelningu „žinovų“ prisitaikėliškumu. Vienas iš kelių – ribotą žinojimą įveikiantis tarpdiscipliniškumas. Taip pat ir verslo vadovo įgūdis daugiau laiko skirti ... mąstymui, sutaikant aibes nežinomųjų į vientisą nuoseklią ir atvirą verčių sistemą. Anot vienos didžiausių konsultacinės bendrovės „Ernst & Young“, globaliai veikiančio verslo strategija šiandien privalo turėti bent supratimą apie geopolitinį dėmenį ir jo vis labiau lemiančią įtaką eksporto-importo rinkoms.

Štai taip į verslo strategijos sceną įžengia ponia Geostrategija. Ir tuoj sukelia neįprastų galvasopių. Tenka numatyti net vartotojų moralinio vertinimo perspektyvą ir jos įtakos konkrečiai rinkai mastą. Pavyzdžiui: „nepirksime prekės kiniškos, nes Kinijoje pažeidžiamos žmogaus teisės“, ryžtasi augančios žmogaus teisių aktyvistų Vakaruose gretos. Arba: „neįsileisime į Kiniją prekės lietuviškos, nes Lietuva vykdo nepriklausomą, todėl, Kinijai kenksmingą užsienio politiką“, – trenkė kumščiu per stalą Kinijos komunistų partijos šulas.

Vadinasi, prieš pradedant įvedinėti lietuvišką sūrį į Kinijos rinką (o tai užtrunka apie 5 metus) tūlam lietuviui verslo vadovui reikėjo numatyti šios šalies globalaus dominavimo strategijos dinamiką, vadinasi, ir Kinijos neigiamą reakciją į nedraugišką Lietuvos „vienos Kinijos“ politikos interpretaciją. O ir pačią Lietuvos – nykštuko prieš milžiną! – itin drąsią užsienio politiką. Sutikime: neįmanomas uždavinys ribotų resursų įmonei. Verslą masina rinkos, kurios įveikia geopolitiką. Deja, pasaulis pasikeitė. Geostrategijos užduotis kaip tik ir yra tokia: užsiduoti toli siekiančius klausimus, gauti atsakymus, sudėlioti konkrečiam verslo projektui grėsmių ir galimybių dėlionę, jų komercinius įverčius.

Pokyčių metais teisinga, t.y. realybei adekvati, įžvalga – rimtas deficitas. Ypač, kai pačią geopolitiką lemia ne tik galių interesai, bet ir mentaliteto pokyčiai, taigi, spėriai kintanti politinių įverčių koordinačių sistema. Štai liberalios demokratijos „veni, vidi, vici“ (atėjau pamačiau, nugalėjau) tipo optimizmas Afganistano atžvilgiu kaštavo vien JAV mažne trilijoną dolerių, tūkstančius gyvybių ir ... looser‘io gėdą. Laisvės pasaulio galia, paremta tikėjimu į išlaisvinančią rinką ir žmogaus teisių globaliu patrauklumu, aptariamu atveju subliuško. Pačios liberaliosios Vakarų demokratijos ima įsisąmoninti, kad rinkos ekonomikos ir politiniu liberalizmo tuoktuvės globaliu mastu neįvyko. Kinija – sėkminga laisvos rinkos ekonomika, tačiau visai neliberaliais principais valdoma visuomenė.

Skaičius ir Herbas

Žiūrėk, pačius Vakarus ima kamuoti vidiniai „tapatybinių“ krizių košmarai. Pasirodo, taip pažįstamas homo economicus vis nerimsta ir dabar nori daugiau nei tik gerovės. Jis ima laužyti ietis dėl, atrodo, seniai vartojimo laimės jūroje pamirštų civilizacinių vertybių: ima kelti klausimus apie gyvenimo prasmę, šeimos prigimtį, dvasines vertybes ir t.t. Lėtai ateina suvokimas, kad ne viskas taip gerai su tuo ekonominio gėrio begaliniu kaupimu – tiek vidinės visuomenės santarvės, tiek ir geopolitinės nepriklausomybės atžvilgiais. Kaip save beapgaudinėtų geroji tetulė Angela iš Vokietijos, nuoširdžiai tikinti, kad Volodia iš Rusijos tik ekonominės naudos sumetimais tiesia NordStream leteną, geopolitika ir rinka šiandien (ir visada!) tėra tos pačios monetos dvi pusės.

Taigi, tūlam vakariečiui su didele meile žvelgiant į monetos Skaičių eurais, kitoje tuo metu „tamsioje“ monetos pusėje tykoja nematomas Herbas. Nebūtinai draugiškos ES valstybės. Gali slypėti ir kokios nors ES valstybės draugiškumą nusipirkęs Herbas. Pavyzdžiui, Rusijos Dvigalvis erelis arba Kinijos Raudonasis drakonas. Imi Skaičių, imi į porą ir tą Herbą; o, ilgainiui, ir visą Raudonąją pasaulio tvarkos įdėją su pseudovertybėmis ir cybertotalitarizmu tame pačiame pakete.

Tad geostrategiškas žvilgsnis labai parankus ridenant monetą, t.y. darant sprendimus. Išmintingas toliaregiškas žvilgsnis gali atidengti labai netikėtų ateities scenarijų. Štai sugrįžkime prie to paties iš pirmo žvilgsnio juokingo Lietuvos – Kinijos kazuso. Mūsų brangi Lietuvėlė, užregistruodama Taivanio atstovybę bočių žemėje, skambiai įspyrė į sėdimąją vietą Raudonajam drakonui. Ką padarysi, tokia jau ta mūsų istorinė patirtis ir, matyt, misija — būti imperijų baubu! Beje, be ironijos. Neigiami kaštai dėl Kinijos sankcijų gali pasirodyti menkučiai (anot Lietuvos banko, eksporto į Kiniją sumažėjimas Lietuvos BVP 2021 m. kaštuos – 0,1%) dėl galimai laukiančios naudos. Netikėta?

Europinis smegenų centras CEPA mano, kad taip ir bus.Cento autoritetas priima domėn augančios politinės-moralinės paradigmos pokytį ne tik gepolitiniame, bet ir verslo lygmeny, būtent, (i) tiekimo grandinių telkimosi euroatlantinėje erdvėje tendenciją, taip pat (ii) eksportų rinkų ribų neišvengiamą perbraižymą (ilgalaikėje tvarioje perspektyvoje) Kinijai vis stipriau įgyvendinant „China first“ tipo politiką skatinant vietinės produkcijos gamybą ir, aišku, vartojimą.

Taip, sutinku: piemens Dovydo šokinėjimas su laidyne prieš grėsmingą svetimšalių kariuomenės lyderį Galijotą šiandien atrodo juokingas. Kaip ir mažo miestelio Atėnų aikštingumas didžios Persų imperijos armijos akivaizdoje. Ir visgi šie mažiukai – istorijos laimėtojai. Vienam padėjo istorijoje veikiantis Dievas; kitiems – dorybė ir taikli strategija.

Taigi, šiandienos greitai besikeičiančiame pasaulyje tikrai apsimoka nebūti savo ribotos galios ir riboto žinojime komforte tūnančiu lengvatikiu. Verčiau sukluskime, nes netolimoje ateityje gali nutikti netikėtų dalykų. Šiuolaikinė bet kokia rimta strategija mažų mažiausiai turi būti holistinė (t.y. atvira ir didelę veiksnių aibę augančia progresija apimanti), daugiabriaunė ir integrali. Tad tik rimtai ir „iki skausmo“ mąstantis protas galės pamatyti, kaip greičiausiai bus iš tiesų.

Tad ir drįskime pažvelgti į dešimtmečio perspektyvą per nedidelės geostrateginės dėlionės prizmę. Atrodo, kad perspektyva šviečiasi gan gera – rinkos vis labiau pagrįstai įtiki naująja augimo dekada. Įdomu, ar pasiteisins dar 2013 m. nukaltas geostrateginis konsensusas, kai pasaulis dar nebuvo pandemijos apsėstas: „Visuotinai sutariama, kad iki 2030 m. pasaulis bus turtingesnis, senesnis ir su mažesniais BVP per capita skirtumais tarp valstybių.“ Ar netikėtas pandemijos veiksnys nenubraukė strateginės išminties ir gražios ateities?

Anot naujausios PwC metinės verslo vadovų apklausos – 76% jų į ateitį žvelgia optimistiškai. Tai – pats geriausias dešimtmečio rezultatas (palyginimui 2018 m. – 57%). Pagrįstai. Nes šie globaliai veikiančių įmonių vadovų žino ar bent numano šių geostrateginių veiksnių dėlionę:

1. PostCOVID-19 monetariniai paketai / fiskaliniai stimulai

2. „Žalioji“ infrastruktūros revoliucija

3. Vartojimas: postpandeminis bumas / e-prekybos revoliucija

4. Technologinė pažanga (irgi revoliucinė)

Iš tiesų, istoriškai unikalus baltymų kokteilis pasaulio ekonomikai!

(1) ir (2) atvejais – milžiniški valstybės paketai. Pavyzdžiui, postCOVID-19 ekonominio stimulo paketų dydis (% nuo BVP dalies): Vokietija – 33% , Japonija – 21%, JAV – 12.1%. „McKinsey & Company“ skaičiavimu iš viso pasaulio šalių vyriausybės išleis virš 10 trilijonų USD! Kita vertus, prasideda ilgalaikės infrastruktūros transformacijos siekiant aukštesnio lygio gerovės mūsų žalioje planetoje. „Žaliojo“ pokyčio investicijos dalinai sutampa su postCOVID-19 paketais: jei ES skiria 30% iš 880 mlrd. Eur „atsigavimo“ paketo, tai JAV — 1.2 trilijoną USD „žaliųjų pinigų“ pagal Bipartisan Infrastructure Framework priemonę.

Savo ruožtu postpandeminė vartojimo akceleracija (3) lemia itin didelį inovacijų šuolį (4). Pavyzdžiui, e-prekybos augimas išvystytos ekonomikos šalyse, konkrečiai — Vokietijoje ir Šveicarijoje, per metus augo atitinkamai 28% ir 18%. Kita vertus, pandeminės krizės iššūkiai vertė verslą judėti itin greitai: anot „McKinsey & Company“, daugelis vadovų 20–25 kartus greičiau (sic!) diegė sprendimus, rišant trūkinėjančias tiekimo grandines, didinant duomenų saugumą ar diegiant pažangias technologijas. Ir visa ši pinigų bei būtinos pažangos srovė pasireiškia inovacijų sparta. Pavyzdžiui, naujų patentų skaičius per metus JAV padvigubėjo! Kaip mokė Platonas: būtinybė yra pažangos (t.y. inovacijų) motina.

O kaip gi reikalai geopolitikos baruose?

Kaip visada: blogiukai puola iš visų pusių. Ir visgi. Šiandien ir blogieji, ir gerieji, ir žalieji, ir raudonieji – visi nori gyventi gerai ir dalintis auštančios Naujosios dekados pyragą. Geopolitinės konkurencijos oponentai, būtent, JAV (+ ES / Japonija / Pietryčių Azija) ir Kinija (+ Rusija ir kiti oportunistai) yra draugiškai suinteresuoti pasaulinės ekonomikos tvariu atsigavimu.

Dabar gi formuojasi nauja varžybų aikštelė, kurioje konkuruojama, pirmiausiai, technologiniu pranašumu, kas apima ir visuomenės technologinę integraciją ir, Kinijos atveju, pažangią jos kontrolę. Kinai, aišku, tikisi 30-50 metų perspektyvoje šią kovą laimėti. Kinai iš principo nenori su kitomis valstybėmis matuotis tik BVP dydžiu; jie kuria visuomenės modelį, kuris stovės ant skaitmeninio efektyvumo, Konfucijaus „gyvenimo po Dangumi“ prasmės ir pačio „Dangaus“, t.y. Kinjos komunistų partijos aktyvo, polių. Raudonasis drakonas tikisi išsprogdinti vartotojiškoje beprasmybėje ir kultūros karuose besidraskančios liberaliosios demokratijos „vaikų darželį“ (jų požiūriu).

Net nereikia abejoti, kita prigimtimi panaši „rusų pasaulio“ hiena ketina irgi prisistatyti, idant pagraužtų Kinijos paskerstos Vakarų demokratijos šonkauliukus . Kaip ten bus su ta mūsų Vakarų demokratija apskritai, mes dar pažiūrėsime, o gal dar ir pakovosime. O kol kas – visi drauge prie starto linijos į Naująją augimo dekadą!

Ar Naujoji dekada išlaiko tvarumo testą?

Procesų tvarumą lemia jų būtinybės lygis. Pirmiausiai, popandeminis nustekentų vartotojų „kerštas“ remiasi iš priverstinio trūkumo kylančios gausos poreikio būtinybe. Žmonės nori gyventi ir gyventi apsčiai. Ir tegul. (Svarbu, kad tik bankai lengva ranka neskolintų ir nekurtų vartojimo burbulų). Tuo tarpu „žaliasis“ kursas yra ne tik planetos apsaugos nuo klimato kaitos būtinybė, bet ir besiformuojantis naujas gyvenimo būdo standartas, remiamas esminių infrastruktūrinių pokyčių, naujųjų technologijų, kurios irgi yra pažangos neišvengiamybė. Tad viskas bus gerai.

Pasaulio bankas savo naujausioje apžvalgoje „Global Economic Prospects“ (2021 birželis) brėžia pasaulio ekonomikos ilgalaikę atsigavimo perspektyvą, pastarąją pagrįstai lygindamas su po II Pasaulinio karo vyksiu ilgalaikiu atsigavimu. 2021 m. pasaulio ekonomikos augimo prognozė – 5,6%, kas yra greičiausias augimo tempas per 80 metų. Iš čia pesimistiškiausias scenarijus – moderuotas kasmetinis augimas, ypač, pažangioms ekonomikoms.

Išvada

Tik tie verslai sudalyvaus Naujoje dekadoje, kurie spės į technologinių inovacijų traukinį, pirmiausiai, įsisavins DI ir, neišvengiamai, Talentų kapitalą. Tik tos valstybės išliks Naujosios dekados avangarde, kurios formuos geostrateginėms tendencijoms (žr. aukščiau) adekvačią industrinę politiką.

P.S. Jei mes, Vakarų demokratijos, nespręsime mus kankinančių tapatybės, prasmės ir panašių visuomenę iš vidaus draskančių aštrių klausimų, o, atvirkščiai, leisime „kultūros karams“ įsiliepsnoti, tai spėriai pateksime į strategiškai nuodugnią „kiniško“ ir „rusiško“ pasaulių cybertotalitarizmo, o kartu ir pseudoprasmes skleidžiančių ideologijų įtaką. Išnaudokime mūsų stiprybes. Tegul mūsų pačių tūkstantmetė kultūra nustebina mus „naujomis senomis“ prasmingomis ir įkvepiančiomis atvertimis; lai talentai ir aukšto lygio ugdymo sistema tampa Vakarų demokratijos vidinės ir geopolitinės stiprybės atgimimo akstinu.

Komentaro autorius – Mindaugas Kubilius, „Cezaris Strategies“ įkūrėjas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
R. Vilpišauskas. Žaliojo kurso keliai ir klystkeliai

Lietuvos Vyriausybė savo programoje įsipareigojo „eiti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti...

Verslo aplinka
2021.11.26
Nepastatyto baseino purslai 4

Apverktinoje būklėje atsidūrusi Lazdynų baseino (ne)statyba ne tik reiškia, kad sostinė dar ilgai neturės...

Verslo aplinka
2021.11.26
O. Mašalė. Ko reikia sėkmingam Lietuvos aviacijos pramonės skrydžiui? 2

Neįtikėtina, bet paskutinį kartą Lietuva savo Aviacijos strategiją tvirtino dar 2006 metais! Taip, dokumentas...

Verslo aplinka
2021.11.25
Kad VMVT ketinimai nevirstų sviestu sviestuotu 2

Desertinė „Daktaras desertas“ po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) mestelėtų strėlių dėl...

Verslo aplinka
2021.11.25
Išmokų „oazės“ vartai gali prisiverti 4

Vyriausybė imasi pertvarkyti užimtumo sistemą siekdama paskatinti bedarbius per nustatytą laiką susirasti...

Verslo aplinka
2021.11.24
M. Stankevičius. ES Sutelktinio finansavimo reglamentas – ar išliksim „fintech“ sostine? 3

Lapkritį pradėtas taikyti ES Sutelktinio finansavimo reglamentas jau 5 metus reguliuojamai Lietuvos rinkai...

Verslo aplinka
2021.11.23
„Indulgencijos“ nugalės taršą? 18

Aplinkos ministerijos užmojis įvesti kasmetinį automobilio naudojimo mokestį sutiktas nevienareikšmiškai –...

Verslo aplinka
2021.11.23
Vakcina, galinti įtikinti abejojančius. Tik – ne Vyriausybę 32

Nors koronaviruso situacija pastarosiomis dienomis stabilizavosi, ekspertai kalba apie atsargų optimizmą ir...

Verslo aplinka
2021.11.22
L. Ivanauskas. Pakeliui į metalų krizę: nepražiopsokime gero laiko miestų kasybai

Siekdami skaitmeninio raštingumo, modernumo, verslumo, konkurencingumo, tvarumo, žalumo ir kitokių pažangai...

Verslo aplinka
2021.11.21
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Naujai įkurtų verslų pamokos

Per pastaruosius metus šalies gyventojų noras imtis verslo tik sustiprėjo, rodo „Swedbank“ stebimos...

Verslo aplinka
2021.11.20
J. Kovas. Ko Lietuvos darbdaviai gali pasimokyti iš darbuotojų trūkumo D. Britanijoje? 4

Daugelį įmonių kankinantis įvairių specialybių darbuotojų trūkumas nėra tik Lietuvos problema. Darbo rinka su...

Verslo aplinka
2021.11.19
Šviesoforas mokesčių mokėtojams

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) montuoja šviesoforą įmonių „keliuose“: netrukus kiekviena bendrovė galės...

Verslo aplinka
2021.11.19
Pagiriamasis žodis subrendusiam Lietuvos verslui 5

Lietuvos verslas nenustoja stebinęs ir džiuginęs. Mūsų šalis bene sėkmingiausiai Europos Sąjungoje įveikė...

Verslo aplinka
2021.11.18
(Ne)šventiniai Lietuvos pašto siurprizai 15

Valstybės valdoma bendrovė Lietuvos paštas vėl sukilo prieš leidėjus – nuo kitų metų dvigubai keliamos...

Verslo aplinka
2021.11.17
A. Kojala. NT vystymas valstybinėje žemėje. Ar Jau viskas nuspręsta? 2

Nesuklysime pasakę, kad galimybė vystyti nekilnojamąjį turtą valstybinėje žemėje yra „karšta“ tema šiame...

Verslo aplinka
2021.11.16
E. Lucasas. Pasienio etika 1

Lenkijos pasieniečiai (kol kas) nesusiduria su apšaudymu tikromis kulkomis. Visgi jie žino esantys konflikto,...

Verslo aplinka
2021.11.16
E. Leontjeva. Keturios infliacinių mokesčių bangos, kurios mus pasieks netrukus 1

Infliacija neretai vadinama mokesčiu, uždedamu be parlamento pritarimo, nepriimant įstatymų ir nesvarstant...

Verslo aplinka
2021.11.16
Dovanų karalius nemirė 1

Nors iki Kalėdų dar geras mėnuo, parlamentarai išsijuosę rikiuoja dovanas rinkėjams – besimeilindami jiems,...

Verslo aplinka
2021.11.16
Optimizmas su išlygomis

Dėliodami artėjančių 2022-ųjų prognozes, ekonomistai teigia, kad nepaisant kone rekordinės infliacijos,...

Verslo aplinka
2021.11.15
D. Acemoglu. Bitkoino ištakos 5

Bitkoino kaina pasiekė naujas aukštumas, o Salvadoras ir Kuba nusprendė jį pripažinti kaip teisėtą...

Verslo aplinka
2021.11.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku