Reikia laimėti vakcinacijos maratoną, ne simuliuoti gražų bėgimą
Argi giriamasi šiaip taip prabėgus pusę kilometro maratone? Jį geriausiai nubėga turintys ilgalaikę strategiją.
Stebint COVID-19 vakcinaciją Lietuvoje, vis dar ne iki galo aišku, koks yra valdžios strateginis tikslas? Juk, be aiškaus tikslo, bet kokios valdžios priemonės pateisinamos. Pasiūlytas aiškus tikslas: kuo greičiau ir už protingą kainą mokesčių mokėtojams paskiepyti kiek įmanoma daugiau žmonių.
Vietoj to Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nusprendžia imtis „skaidrumo bei kontrolės priemonių“ COVID-19 vakcinacijai. Šiuo sprendimu valdžia pradėjo proceso antikorupcinį vertinimą kartu su STT ir kitais teisėsaugininkais, kurio metu tirs, kaip sudarinėjami skiepijimo pirmumo sąrašai, fiksuojami paskiepyti asmenys, patenkama į pirmumo grupes.
Valdžia taip pat sukūrė prievolę gydymo įstaigų vadovams konkrečiu atveju nurodyti, ar į pirmumo sąrašą patekęs žmogus atitinka SAM reikalaujamą skiepijimo prioritetą.
Taip pat įpareigojo savivaldybių administracijas ir SAM pavaldžias struktūras „kontroliuoti“ vakcinaciją. Numatė atsakingų asmenų administracinius pažeidimus už šių reikalavimų nepaisymą. Sukūrė pasitikėjimo liniją pažeidimams pranešti ir inicijavo reguliarius atsitiktinius išorės patikrinimus.
Ar galima laimėti maratoną neprakaituojant, ar nesusitepant? Šios valdžios pastangos atrodo nukreiptos, kad bėgama būtų „gražiau“, o ne greičiau.
Tokia logika sunkiai įsivaizduojama šiuo metu pirmaujančiose COVID-19 vakcinacijoje šalyse. JAV kai kurios valstijos vakcinas platinančiose vaistinėse siūlo skiepytis atsitiktinai užėjusiems žmonėms, kad tik nebūtų pažeistas preparato galiojimo laikas. Izraelyje sukurti mobilūs vakcinavimo centrai suteikia teisę bet kuriam asmeniui vakcinuotis dienos pabaigoje, nepaisant nustatytų eilių.
Blogiausia, kad dėl nepilnavertės valdžios komunikacijos COVID-19 vakcina šiandien Lietuvos visuomenėje suprantama taip, kaip sovietiniais laikais buvo suprantamas žodis „deficitas“.
Sąžiningam sovietiniam piliečiui buvo peršama, kad nėra grubesnio moralinio pažeidimo, kaip kito padarytas „eilės“ ar „sąrašo“ nepaisymas. Ir nebuvo šventesnės moralinės pareigos nei tai demaskuoti.
Sovietmečio eilės prie neprinokusių bananų ar sąrašai komunaliniam būstui gauti buvo pagrindinė to laikotarpio teisinė ir faktinė realybė, vienintelis būdas sukurti iliuziją tvarkos visuomenėje, kurioje vyravo betvarkė tiek dėl bendrų vertybių, tiek dėl valdymo procesų ir gebėjimų stokos.
O koks malonumas buvo įskųsti kokią nors privilegiją be eilės gavusį kaimyną darbo kolektyvo vadovui, ar „Obechejesesui“? Nesvarbu, kad pats mielai tokia privilegija būtų pasinaudojęs, jei tik kas pasiūlytų…
Nepriteklius kuria tik neviltį ir nepasitikėjimą. O be pasitikėjimo negali būti taisyklėmis grįstos visuomenės. Deja, valdžios reakcija dėl COVID-19 vakcinacijos kol kas primena sovietinės valdžios pastangas reguliuoti prieigą prie deficitinių prekių, stimuliuojant iš tų laikų išlikusius socialinius instinktus.
Vakcinacijos tikėtini strateginiai rezultatai – kuo trumpesnis laikas ir didesnis paskiepytų žmonių kiekis – reikalauja drąsių sprendimų, vienodai suprantamų ir aiškiai pasidalintų kompetencijų, konsoliduotų įvairių valdžios lygių ir jų atstovų pastangų.
Tikrai ne daugiau anoniminių skundų dėl eilės peršokimo. Ypač post-sovietiniame kontekste, kur tokiu būdu dažniausiai siekiama ne tik išplauti savo atsakomybę, bet ir dažnai nuslėpti susidorojimo motyvą.
Reikia naudoti sukauptus duomenis
Toks nusidėvėjęs požiūris į politikos kūrimą itin apmaudus, kai Lietuvoje valdžia turi geresnius elektroninius įrankius negu dauguma pasaulio valstybių, įskaitant JAV, kad valdytų vakcinacijos procesą.
Nepatinka savivaldybės ar sveikatos įstaigų darbas vakcinuojant? Konsoliduokite daugiau galių Vyriausybės rankose. Dabar reikalinga Vyriausybės lyderystė, o ne „kontrolė“. Vokietijoje visą vakcinacijos procesą koordinuoja 1 institucija, o tai netrukdo šaliai likti labiausiai decentralizuota Europoje.
Nepasitikima tuo, kaip sudaromi rizikos grupių pirmumo sąrašai? XXI amžiuje tokie sarašai atsiranda iš standartizuotų ir apibendrintų (agreguotų) duomenų, o ne iš piršto išlaužtų vadovybės sprendimų.
e. sveikata ir kiti elektroninių registrai suteikia galimybę apibendrinti duomenis pagal pageidaujamus pacientų profilius. Pirmumo sąrašui reiktų žinoti, kokiu adresu Lietuvoje gyvena visi 65 metų ar vyresni asmenys? Padarykite atitinkamą užklausą elektroninėje sistemoje ir voila.
Norima, kad nebūtų „fiksuojamas“ skiepijimas žmogui, kuris į „pirmumo sąrašą“ nepateko? Naudokite e sveikatą registruojant visus planuojamus skiepijimus kaip išankstinį vizitą pas gydytoją. Tokiu būdu bus eliminuojami nepageidaujami asmenys. Tinkamai naudojant egzistuojančias duomenų bazes, patikra eitų prieš vakciną, o ne po jos.
Taip duomenimis planuojant procesus, o ne tik fiksuojant faktus, vakcinacija būtų paremta rizikų valdymu, o ne retroaktyviu atgailavimu ar kaltų ieškojimu. Savavališkumo ir neskaidrumo rizikos, o kartu ir nervingumas santykiuose su savivaldybėmis ir gydymo įstaigomis būtų pašalinti.
Resursai – riboti
Deja, minėti SAM sprendimai, labai tikėtina, neigiamai atsilieps ir skiepijimo laikui, ir vakcinuotųjų kiekiui. Bet neužmirškime kainos. Politikai atrodo eilinį kartą pamiršta esminį valdymo principą: žmogiški ir finansiniai resursai yra riboti. Nukreipiant juos į kairę, jų bus mažiau dešinėje. Teisingumo sistema irgi turi ribotus resursus – daugiau teisių ant popieriaus, beveik visada reiškia mažiau teisių (ar galimybių jas ginti) realybėje.
Jei Lietuvos valdžiai tikrai rūpi neišvaistyti mokesčių mokėtojų milijonų, ko gero, nereiktų sudėtingų COVID-19 vakcinos logistikos procesų patikėti 2 darbuotojus turinčiai ir tik šaldytus kukulius gaminti galinčiai įmonei?
Ar kiekvienas eilę peršokęs vakcinos entuziastas elgiasi tinkamai? Tikrai ne. Tačiau ar verta nukreipti vyriausybinius ir teisėsauginius resursus kovai su šiuo fenomenu?
VERSLO TRIBŪNA
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
Statybos ar kapitalinio remonto darbai visada kelia papildomų rizikų. Gaisrai, techninės klaidos ar netinkamai vykdomi procesai gali lemti didelius nuostolius ar net projekto sustabdymą. Vis dar pasitaiko atvejų, kai atsakomybių ribos tarp statybų proceso dalyvių būna neaiškios, o statybos darbų visų rizikų (angl. – „Contractors All Risks“, toliau – CAR) draudimas, kuris teoriškai turėtų apsaugoti nuo tokių situacijų, praktiškai lieka neaktyvus arba apskritai pamirštas. Kodėl taip nutinka? Ir kokias pasekmes tai sukelia NT vystytojams, rangovams ir subrangovams?
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Dėka prieš kelias savaites Belgijos politikų nutekintos informacijos, vienos vakcinos kaina pagal ES su 6 gamintojais suderėtą programą, ko gero ,svyruoja apie 10-12 Eur už vieną vakciną.
Taigi finansinė žala Lietuvos mokesčių mokėtojams dėl tokiu būdu padaryto kiekvieno pažeidimo gali būti prilyginta kaimyno pavogtai vištai, ar nunuodytam žiurkėnui.
Ar tai grand korupcijos grėsmė, pateisinanti mokesčių mokėtojų pinigų išleidimą STT tyrimams, „atsitiktiniams patikrinimams“, ar naujai pasitikėjimo linijai anoniminiams skundams?
„Jums pavogė karvę? Atleiskit, šiandien neturim laiko jūsų klausimui, nes užimti skundais apie vištas ir žiurkėnus...“. Ir apskritai gal politikams vertėtų palikti teisėsaugos ir teisinę sistemą ramybėje, vietoj nustatinėjant tokius prioritetus?
Vakcinacija be eilės ne tik nėra sisteminė ar finansiškai reikšminga problema. Bet kokia vakcinacija prisideda siekiant tikslo paskiepyti kiek įmanoma daugiau žmonių per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Pastaba „besąlyginio teisėtumo evangelikams“: neteisėtas elgesys gali sukelti teisėtas pasekmes, o neteisybė praeityje gali atnešti teigiamą socialinį-ekonominį rezultatą ilgesnėje perspektyvoje.
Bet grįškime ten, nuo ko pradėjome. Ar valdžia turi aiškų strateginį tikslą vakcinacijai? Ar Lietuva pasiruošusi tam, kad jau dabar išplatintų beveik 30.000 vakcinos dozių per savaitę ar dar daugiau? Ar bus įtikinti skeptiški žmonės vakcinuotis, kai jie toliau kenčia žeminančius karantino ribojimus? Ar verslas bus motyvuojamas dalyvauti ir dalintis atsakomybę vakcinacijos procese, neturėdamas finansinių paskatų darbuotojus vakcinuoti?
Valdžiai jau pasiūlyta daug elementarių sprendimų, tokių kaip vakcinacijos pilnavertis elektroninis sertifikavimas, kuris leistų atstatyti teises kiekvienam vakcinuotam. Bet pradžiai valdžia turėtų geriau atskirti vakcinų perteklių nuo deficito. Ir aiškiau pasakyti, kad ji nuoširdžiai nori laimėti COVID-19 vakcinacijos maratoną, o ne simuliuoti gražų bėgimą.
Dovydas Vitkauskas daugiau nei du dešimtmečius dirba teisingumo ir viešojo valdymo reformų srityje įvairiose Europos šalyse. Dešimtmetį jis dirbo vyresniuoju teisininku Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre. Šiuo metu vadovauja didžiausiam ES finansuojamam teisingumo sektoriaus reformų projektui Ukrainoje.
