Sutelktinis finansavimas: geri 2023 m. rodikliai žada augimą ir šiemet
Kokie buvo didžiausi 2023 m. iššūkiai? Kaip per metus pasikeitė platformose finansuojamų projektų portfeliai? Kokio tipo projektai buvo finansuojami dažniausiai?
Pernai per platformas buvo finansuojama daug gerai žinomų, geros reputacijos vystytojų projektai, kurie iki šiol finansavimo ieškodavo kitose finansinėse institucijose, augo ir finansuojamų projektų sumos. Tai – aiškus mūsų brandos ženklas.
„Profitus“ pagal sutelktą sumą SFP rinkos lydere tapo 2022 m. Šį statusą išlaikėme ir pernai, jį pagerindami dar vienu kriterijumi. Didėjo ir registruotų vartotojų, dabar jų yra per 35 tūkst., ir aktyvių investuotojų skaičius. Pastarasis augo daugiau nei 50 proc., nuo 6000 iki daugiau kaip 9000.
Pagerinome ir kitus rezultatus. 2023 m. finansavome 431 projektą (2022 m. – 371), jiems sutelkta 59,2 mln. eurų, tai yra 36 proc. daugiau nei 2022 m., kuomet buvo sutelkta 43,7 mln. Taip pat džiugina ir tai, kad 2023 metais pasiekėme ir per mėnesį sufinansuotos sumos rekordą – spalio mėnesį sufinansavome beveik 7 milijonus eurų ir tai tapo kelių mėnesių standartu.
NT projektai, kuriems skyrėme finansavimą, taip pat skyrėsi. NT vystytojai, matydami labai išaugusias palūkanas klasikinėse finansavimo institucijose, vis dažniau kreipėsi į mus, ne vienam projektui keliais etapais skirtas daugiau kaip 1 mln. eurų finansavimas. Vienas iš jų – Latvijoje, Rygoje, vykdomas projektas, kuriam sutelkėme per 3,1 mln. vienu etapu. Tai, kad šiam projektui lėšas surinkome vos per 5 val. iš 441 investuotojo, patvirtino, kad rinkai reikėjo didelių projektų užsienyje, puikiai tinkančių investicijų diversifikavimui. 2023 metai išsiskyrė ir vis didesnių NT projektų bei komercinių projektų, ne tik gyvenamojo NT finansavimu.
Ryškus 2023 m. pokytis buvo ir perėjimas prie naujojo reguliavimo – Europos sutelktinio finansavimo ESMA licencijos. Atsirado papildomų saugiklių investuotojams, apsaugančių nuo impulsyvaus investavimo, pagrindinis – 4 dienų persigalvojimo periodas. Taip pat SFP nebegalės investuoti į savo finansuojamus projektus ir visos SFP turės statistiką pateikti pagal aiškius vieningus kriterijus. Taigi investavimas per sutelktinio finansavimo platformas tapo dar saugesniu instrumentu, negu buvo iki šiol.
„Profitus“ 2023 m. buvo išskirtiniai ir plėtra į kitas rinkas, pasiūlėme investuotojams galimybę investuoti į verslo paskolas Ispanijoje, Estijoje ir Latvijoje. Šiemet plėsime šias kryptis, tam pernai pritraukėme per 0,5 mln. investicijų. Tapę rinkos lyderiais Lietuvoje, to sieksime ir kitose šalyse.
Ar keitėsi investuotojų portfelis? Kokie investuotojai rinkosi sutelktinį finansavimą? Ką prognozuojate šiemet?
Žiūrint bendrai, sutelktinio finansavimo rinkoje investuotojų bei investicijų portfeliai sparčiai didėjo, noras įdarbinti savo pinigus esant aukštai infliacijai stipriai motyvavo žmones ieškoti patogaus būdo investuoti.
„Profitus“ platformoje portfeliai taip pat augo, 2023 m. vidutinis aktyvus smulkiojo investuotojo, fizinio asmens, portfelis siekė 4900 eurų, įmonių – beveik 100 tūkst., o stambiųjų investuotojų (aktyvus investicijų portfelis nuo 50 tūkst. eurų) siekė 258 tūkst. eurų. Taip pat turime investuotojų, fizinių asmenų, kurių investicijos viršija 1 mln. eurų. Sutelktinis finansavimas tapo patraukliu instrumentu ne vien smulkiesiems investuotojams, tačiau ir stambiesiems.
Šiemet portfeliai turėtų taip pat augti, nes prognozuojamas pajamų augimas, taip pat ir geresni metai verslui. Manau, kad matysime augančią NT rinką, kitų verslų sėkmę, todėl neabejoju, kad ir pas mus ateis daugiau įmonių su „laisvais“ pinigais, kuriuos norės sėkmingai investuoti.
Kokios investavimo strategijos išryškėjo? Ar pastebėjote ryškių pokyčių nuo veiklos pradžios?
2023 m. pavadinčiau diversifikavimo metais, nes būtent pernai investuotojai pradėjo labiau dalinti savo investicijas skirtingiems projektams. Nors investicijos į vieną projektą šiek tiek sumažėjo (nuo 680 iki 650 eurų), tačiau aktyvus bendras investuotojų portfelis didėjo. Pokytis neatrodo žymus, tačiau tai rodo, kad pagaliau pradedama vadovautis viena iš pagrindinių investavimo taisyklių – diversifikacija.
Didžioji dalis „Profitus“ investuotojų yra smulkieji investuotojai, kurių aktyvus portfelis neviršija 50 tūkst. eurų. Ar tai jūsų pasirinkta strategija? Į ką koncentruojasi sutelktinio finansavimo rinka? Kaip ji keisis 2024 m?
Taip, tai mūsų tikslingas darbas, mes esame sutelktinio finansavimo atstovė, o jo esmė yra kurti galimybes investuoti kiekvienam, net ir mažomis sumomis į projektus, kuriems įprastu atveju reiktų bent keliasdešimties tūkstančių eurų. „Profitus“ ir toliau sieks tai išlaikyti.
Tačiau taip pat aktyviai dirbame ir su institucinio kapitalo pritraukimu, nes matome, kad smulkieji investuotojai nori investuoti kartu su profesionalais, tai svarbu palaikyti.
Vertinant, kaip auga mūsų investuotojų skaičius, akivaizdu, kad pavyksta įgyvendinti tikslus, sieksime tokį pat augimą išlaikyti ir šiemet. Kaip matėme iš Lietuvos banko tyrimo, dar yra daug potencialo edukuoti Lietuvos visuomenę apie investavimą, ir tikiu, kad sutelktinio finansavimo platformos yra vienas iš geriausių būdų tiek pradėti investuoti, tiek ir gilinti savo finansines žinias.
Vis daugiau lietuviškų platformų ieško galimybių užsienio rinkose. Į kokias šalis platformos plečiasi? Kokių projektų 2024 m. rinkoje matysime dažniau?
Dažniausiai plėtra vykdoma į tas šalis, kurios yra artimos, pažįstamos investuotojams. Tokias rinkas galime laikyti Baltijos valstybes bei šalis, kuriose lietuviai ne tik atostogauja, bet jau ir turi nemažai turto įsigiję. Pavyzdžiui, Ispanija ir Portugalija bei jų salos. Mes matome NT kainas šiose šalyse, matome, kiek mokame už nuomą per atostogas, taigi turime tam tikrą įsivaizdavimą apie šių šalių NT rinką.
Todėl su „Profitus“ pernai ir žengėme į Ispaniją, Latviją bei Estiją. Nors šalys nėra visiškai vienodos, tačiau jos panašios ir gana artimos.
Sutelktinio finansavimo rinka sparčiai auga pagal finansuojamas sumas, o kaip vertinti platformų paskolų portfelių padėtį? Kaip platformoms sekasi administruoti vėluojančias paskolas? Ar jų mažėjo ar didėjo 2023 m.? Ką prognozuojate 2024 m?
Rinkoje yra visokių postūmių, vieniems pernai sekėsi sunkiau, kitiems – geriau. Kalbant apie „Profitus“, tai mūsų 2023 m. rodikliai geresni ir šioje srityje. 2022 m. iš esmės dėl vienos NT vystytojų grupės projektų vėlavimo bendras vėluojančių projektų skaičius siekė apie 12 proc. nuo aktyvaus paskolų portfelio. Pernai šis procentas susitraukė iki 8 proc., tai yra gerokai mažiau nei rinkos vidurkis.
Vėluojančiais projektais vadiname paskolas, kurios vėluoja vykdyti savo įsipareigojimus ir investuotojams išmokėti palūkanas. Vėluojančios paskolos statusą projektas gauna tuomet, kai vystytojas vėluoja padengti įsipareigojimą 3 darbo dienas.
Tačiau mes jau pastebime tokią tendenciją, kad dalis investuotojų pozityviai vertina vėlavimą, nes už šį laikotarpį skaičiuojamos padidintos palūkanos, tai investuotojams leidžia uždirbti daugiau. Kai kurie patyrę, geriau riziką toleruojantys investuotojai specialiai investuoja į rizikingiausius projektus ar net superka iš kitų vėluojančias investicijas, taip taikydami į maksimalią naudą, kokią galima gauti SFP. Tai gali būti apie 15 proc. ir didesnė bendra grąža. Be abejo, tai nėra priimtina visiems, todėl mes labai skatiname atsakingai vertinti riziką ir dalinti investicijas per skirtingo rizikingumo projektus.
Ką mums dar žada sutelktinio finansavimo rinka 2024 metais? Kokias tendencijas galima nuspėti?
VERSLO TRIBŪNA
Pastaraisiais metais bankininkystė patyrė didesnį šuolį nei per kelis ankstesnius dešimtmečius. Bankų klientai tikisi realaus laiko sprendimų, aiškaus dizaino ir paslaugų, veikiančių be papildomų pastangų. „Citadele“ banko vadovės Rūtos Ežerskienės teigimu, šiuolaikinė bankininkystė orientuojasi į kliento patirtį , o ne vien procesus. Pasak jos, lūkesčius šiandien diktuoja klientai, o tempą – technologijos, ir būtent jų sankirtoje formuojasi naujas konkurencinis pranašumas.
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (VMKL) stiprina pozicijas šalies sveikatos priežiūros sektoriuje. Po koronaviruso (COVID-19) pandemijos, kai beveik visos paslaugos ligoninėje buvo sustabdytos, ji ne tik sėkmingai sugrįžo į sveikatos priežiūros sektorių ir pilnai atstatė buvusių paslaugų teikimą, sulaukia dar daugiau pacientų nei iki pandemijos, bet ir pradėjo teikti naujas paslaugas, kurių spektrą vis plečia. Per daugiau nei dvejus metus pavyko pasiekti reikšmingą proveržį – teikiamų paslaugų rodiklis pakilo nuo 68 iki 98 procentų. Taip pat gydymo įstaiga yra modernizuojama, įsigyjama pažangiausia įranga, o ligoninės medikai pirmieji Lietuvoje ir Baltijos šalyse išbando inovatyvius gydymo būdus ir pradeda juos taikyti gydant pacientus.
Norite būti ramūs dėl savo verslo veiklos tęstinumo – užtikrinkite, kad tinkamai veiktų IT ir ryšio infrastruktūra. Bėda ta, kad dėl objektyvių priežasčių dažnoje organizacijoje IT tinklo priežiūra prisimenama tik nutikus rimtam incidentui. Suprantantys, kokias pasekmes gali sukelti priverstinis verslo sustojimas, vis dažniau renkasi modernią priežiūrą: tinklo operacijų centrą, vadinamą NOC (angl. Network Operations Center).
Kas penktas II pakopos pensiją kaupiantis gyventojas svarsto po pensijų reformos pasirinkti III pakopos pensijų fondus, rodo „Artea“ grupės klientų apklausos. Ekspertai palankiai vertina pasirinkimą toliau kaupti pensijų fonduose ir priduria, kad ilgalaikiam taupymui naudingi abu instrumentai, kurie papildo vienas kitą.
Esminės kryptys didesniems pokyčiams gal dvi. Viena, manau, kad turėtų prasidėti platformų susijungimai. Antra, prognozuočiau galimus bendradarbiavimus su kitomis finansavimo institucijomis, neatmesčiau ir galimybių SFP pradėti bendradarbiauti su bankais kai kuriais atvejais ar dėl kai kurių produktų. Bet apie tai detaliau, manau, turėsime dar progų pakalbėti šiemet.
Tai pat galima manyti, kad 2024 m. bankai bei unijos mažins indėlių palūkanas, todėl natūraliai galime tikėtis šiokio tokio palūkanų sumažėjimo ir sutelktinio finansavimo platformose, tad šiuo metu yra geriausias laikas investuotojams investuoti į projektus ir užsitikrinti didesnes fiksuotas metines palūkanas sutelktinio finansavimo platformose iki palūkanų sumažėjimo.
