Pernai Lietuvos viešosioms investicijoms išmokėtos rekordinės ES lėšos
Pasak Vaidos Markevičienės, finansų viceministrės, tai didžiausia išmokėta suma investicijoms per pastarąjį dešimtmetį.
„Lietuva iki šiol yra tarp lyderiaujančių valstybių, efektyviai investuojanti europines lėšas – neketiname tempo lėtinti ir ateityje. (...) Efektyvus viešojo sektoriaus projektų įgyvendinimas prisideda prie ekonomikos atsparumo didinimo, sprendžiant energetinės priklausomybės problemas, todėl Lietuvos ekonomika išlieka augimo kelyje, atlaikiusi visas geopolitines įtampas ir infliacijos šuolius“, – pranešime cituojama V. Markevičienė.
Prioritetas buvo skiriamas moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms, ypač versle. Taip pat informacinių technologijų plėtrai bei didesniam energetiniam saugumui.
ES investicijos sušvelnino nuosmukį
VŽ skelbė, kad iš ES atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo (Recovery and Resilience Facility, RRF) gaunama parama 2023 m. buvo gerokai didesnė nei 2022 m. ir ypač prisidėjo prie statybų plėtros. ES parama 2024 m. sieks 2% BVP ir padės ekonomikai išsijudinti, prognozuoja Lietuvos bankas (LB).
„Laiku suteikta finansinė injekcija neabejotinai išgelbėjo nuo didesnio smūgio ekonomikai ir tai išgelbėjo nuo socialinių pasekmių“, – teigia Gediminas Šimkus, LB valdybos pirmininkas.
Banko ekonomistai mano, kad 2023 m. šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko 0,2%, o 2024 metais jis augs 1,8%. FM atitinkamai tikisi, kad šalies BVP pernai smuko 0,4%, o 2024 metais nacionalinė ekonomika augs 1,7%.
[infogram id="a4d8299b-de77-42a0-89c8-8687c2dc393b" prefix="ht8" format="interactive" title="Viešosios investicijos Lietuvoje"]
V. Markevičienės teigimu, Lietuva turi aiškią ambiciją iki 2030 m. 100% apsirūpinti energija iš atsinaujinančių energijos išteklių, o verslas turi išskirtines galimybes tomis investicijomis pasinaudoti. „Naujos kartos Lietuva“ plano ir kitų ES fondų investicijų finansuojami projektai leido investuoti į „žaliąją“ energetiką.
Anot viceministrės, dėl viešųjų investicijų pastebimai padidėjo statybos veiklos aktyvumas. Itin palankios tendencijos yra inžinerinės statybos segmente, kuriam reikšmingą įtaką daro ES fondų lėšomis finansuojami projektai – investicijos į atsinaujinančiosios energetikos generaciją. Šios tendencijos turėtų išsilaikyti ir ateityje.
Lietuvoje buvo pradėta 200 megavatų galios elektros kaupiklių statyba, kuri pernai spalį pradėjo savo veiklą. Tai vienas svarbiausių energetikos projektų nacionalinio saugumo prasme. Švelninant poveikį klimato kaitai bei didinant gyvenamųjų ir savivaldybių viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą, spartinama pastatų renovacija.
Taip pat, anot V. Markevičienės, investicijų pernai sulaukė švietimo ir mokslo bei inovacijų sektoriai. Sparčiai pasistūmėjo plane numatyta „Tūkstantmečio mokyklų“ reforma, kurios tikslas – užtikrinti vienodas ugdymosi galimybes visiems Lietuvos vaikams.
Verslui suteikta galimybė investuoti į įmonių skaitmenizaciją bei pereiti link neutralios klimatui ekonomikos.
VŽ taip pat skelbė, kad per ateinančius penkerius metus, numatoma, išaugs daugelio ES valstybių narių investicijų lygis, o tarp labiausiai vietos ir užsienio investicijas auginsiančių valstybių atsidurs Lietuva. Tai rodo, kad šalis ir ateityje išliks patraukli investicijoms.
„fDi Intelligence“ skaičiavimai, remiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, rodo, kad vidutinės metinės investicijos Lietuvoje (materialinės investicijos, BVP %) išaugs nuo 19,7% 2018–2022 m. iki 24,6% 2023–2027 m.
