Iš stagnacijos gniaužtų padės ištrūkti ES investicijos, kitąmet atsigavęs eksportas ir vartojimas
Lietuvos bankas (LB) antradienį pagerino rugsėjį skelbtą šių metų ir pablogino kitų metų augimo prognozę. Banko ekonomistai mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 0,2%, o 2024 metais jis augs 1,8%.
Rugsėjį LB prognozavo, kad ekonomika šiemet smuks 0,6%, o kitąmet augs 2,1%.
Gediminas Šimkus, LB valdybos pirmininkas, pristatydamas prognozes sakė, kad pastaruosius dvejus metus stebima ekonomikos stagnacija neatsiejama nuo išorės veiksnių, pasaulinės ekonomikos tendencijų.
„Nesame vietinės lygos žaidėjai, o žaidžiame tarptautinėse arenose, o įvykiai jose veikia mus tiesiogiai arba netiesiogiai“, – kalbėjo G. Šimkus.
Jo teigimu, 2023 m. pradžia „atrodė viltingai“, visi rodikliai gerėjo, atsigavo paslaugos, tačiau pramonė, deja, krito.
[infogram id="e5180838-bcac-4efd-859d-9684afc253a1" prefix="XrI" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2023 12 19"]
Ekonomikos, pramonės nuosmukį lemia euro zonos ekonominės perspektyvos, kurios prastėja, tačiau kitąmet euro zonos importas jau augs 2%, tad tai padės atsigauti ir mūsų pramonei.
Jo teigimu, Lietuvos ekonomika nei auga, nei krenta, o tiesiog krypuoja. Tačiau padėtis darbo rinkoje neprastėja, investicijos auga, o atsigavimą slopina nepakankama išorės paklausa.
ECB naujausiose prognozėse numatoma, kad pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės – euro zonos – ekonomika 2024 m. augs 0,8%, t. y. penktadaliu lėčiau, nei prognozuota anksčiau.
LB pranešime teigiama, kad vangus tarptautinių rinkų augimas neleidžia sparčiau atsigauti Lietuvos pramonei, kuri itin orientuota į eksportą ir sukuria didelę dalį pridėtinės vertės. Lietuvos eksportas kitąmet turėtų padidėti 0,5% – po 5,3% nuosmukio šiemet.
ES investicijos sušvelnino nuosmukį
LB nurodo, kad iš ES atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo (Recovery and Resilience Facility, RRF) gaunama parama šiemet yra gerokai didesnė nei pernai ir ypač prisidėjo prie statybų plėtros.
„Laiku suteikta finansinė injekcija neabejotinai išgelbėjo nuo didesnio smūgio ekonomikai ir tai išgelbėjo nuo socialinių pasekmių“, – pridūrė G. Šimkus.
ES parama per ateinančius metus sieks 2% BVP ir padės ekonomikai išsijudinti. Antroje kitų metų pusėje eksportas pradės augti, o pramonė – kilti.
Gyventojų pajamos, palyginti su 2019 m., yra 8% aukštesnės, tačiau vartojimas mažėja ir tesiekia 2020-ųjų metų lygį.
„Neseniai patirtas kainų šokas gyventojus verčia elgtis atsargiai, tačiau per metus gerai savo padėtį vertinančių gyventojų skaičius padidėjo ir dabar du trečdaliai mano, kad jų finansinė padėtis pagerės“, – pridūrė LB vadovas.
Kainų lygis Lietuvoje jau daugiau nei pusę metų beveik nesikeičia, o metinės infliacijos rodiklis sparčiu tempu krinta. LB prognozuoja, kad metinė infliacija šiemet sieks 8,8%, o kitais metais turėtų sumažėti iki 2,5%. Ją veiks žemesnis nei šiemet energijos kainų lygis, o prie bendro kainų didėjimo labiausiai prisidės brangsiančios paslaugos ir pramonės prekės.
Darbo rinkoje padėtis palanki dirbantiesiems. Įmonės stengiasi išlaikyti esamus darbuotojus, nes vis dėlto gana plačiai sutariama, kad jau artimiausiu metu, 2024 m., ekonominė padėtis užsienio šalyse ir Lietuvoje pradės gerėti.
Nedarbo lygis Lietuvoje šiemet sieks 6,7%, 2024 metais – 6,5%, užimtumas 2023-iaisiais turėtų augti 1%, o 2024 metais – sumažėti 0,1% Tuo metu darbo užmokestis šiemet turėtų augti 12,2%, o kitais metais – 9,4 %.
G. Šimkus pažymėjo, kad įmonėms dabartinė darbo rinkos padėtis kelia konkurencingumo iššūkių. Šiuo metu yra susiklosčiusi situacija, kai realusis darbo užmokestis kyla, o darbo našumas krinta. Tokios tendencijos nėra tvarios. Tai reiškia, kad ilgainiui įmonės turės siekti didesnio darbo našumo arba lėčiau kelti darbo atlygį.
[infogram id="73f57010-5275-46cb-a2e5-e7567a3a5413" prefix="gFu" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: Lietuvos bankas 2023 12 19"]
