Po šiųmečio kuklaus 0,4% nuosmukio Finansų ministerija regi nuosaikų atsigavimą 2024 m.
Finansų ministerija taip pat prognozuoja, kad infliacija šalyje lėtės nuo 8,8% šiemet iki 2,8% kitąmet.
Numatoma, kad nedarbo lygis 2024 metais turėtų išlikti stabilus (6,6%, kaip ir šiemet), o atlyginimų augimas – pakankamai spartus: didesnis nei 7,5%, tačiau mažesnis nei 2023 m. (12,5%).
Atitinkamai prognozuojama, kad vartojimas šalyje, kuris šiemet smuko 0,8%, 2024 m. kilstels iki 3,1%, o vėlesniais metais išliks panašiame lygyje.
„2023 metais atlaikiusi iššūkius, kitąmet Lietuvos ekonomika grįš į augimo kelią. Infliacijos piką palikus už nugaros, o atlyginimų augimui tęsiantis gana sparčiu tempu, 2024 metais žmonių perkamoji galia stiprės, o tai aktyvins vidaus vartojimą. Prie to prisideda ir sprendimai, patvirtinti su kitų metų biudžetu“, – penktadienį išplatintame pranešime cituojama Gintarė Skaistė, finansų ministrė.
Scenarijuje taip pat numatoma, jog dėl pinigų politikos pokyčių ir karo Ukrainoje sukeltų pasekmių globali paklausa eksportui iš Lietuvos šiemet bus prislopinta, o galimybės didinti eksporto apimtį priklausys nuo eksportuojančių įmonių lankstumo ir galimybių investuoti į technologinę pažangą ir produktyvumą didinančias priemones.
Projektuojama, kad 2023 metais Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas (palyginamosiomis kainomis) smuko 4,4%. Atsigaunant išorės paklausai, 2024 m. tikėtinas eksporto atsigavimas iki 4,5%, o 2025–2026 m. eksportas, tikėtina, augs 5,2%.
[infogram id="f9796eec-7390-492a-b7f9-449e8ddb35f9" prefix="tv2" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2023 12 29"]
Teigiamos ir neigiamos rizikos
Ekonominės raidos scenarijus sudarytas vis dar išskirtinai didelio išorės aplinkos nestabilumo ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, atsiradus naujiems geopolitinės įtampos židiniams Viduriniuose Rytuose, nepasibaigus globaliam monetarinės politikos griežtinimui ir tebevykstant aktyviems kariniams veiksmams Ukrainoje.
Tarp neigiamų rizikos veiksnių, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali prastėti, minima karo Ukrainoje eskalacija ir tiekimo grandinių trikdžiai, konflikto Viduriniuose Rytuose eskalacija ir naujos geopolitinės įtampos. Taip pat pernelyg stiprus pinigų politikos sugriežtinimas, spartesnis energijos ir kitų žaliavų, maisto kainų augimas, mažiau palanki euro zonos ir globalios ekonomikos raida, svyravimai pasaulio finansų rinkose, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas.
„Taip pat egzistuoja ir teigiamos rizikos, tokios kaip stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ekonominį augimą skatinanti fiskalinė politika, efektyvesnis „Naujos kartos Lietuva“ plano ir kitų ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas, geresnės demografinės tendencijos ir kvalifikuotų darbuotojų imigracija, spartesnis perėjimas prie žaliosios energetikos“, – vardijama ministerijos pranešime.
[infogram id="e4e9ea1e-e191-41e7-9ab8-d7c6605ff37a" prefix="u38" format="interactive" title="Finansų ministerijos makroekonomikos prognozės Lietuvai 2023 12 29"]
