Mokesčių reformos paketas keliauja į Seimą: keisis pajamų, pelno ir NT apmokestinimas
Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad mokesčių pertvarkos įstatymai po vasarą vyksiančių diskusijų valdančiojoje koalicijoje ir Seime bus patvirtinti rudens sesijoje.
Vyriausybės vadovė posėdyje pabrėžė, kad paketu siekiama padaryti sistemą teisingesnę.
„Aišku, kažkam gali atrodyti, kad tai yra neteisinga, nes jų individuali situacija keičiasi nepalankesne linkme, bet žiūrint iš bendro konteksto, iš to, kas dabar neša pagrindinę mokesčių naštą ir žiūrint į tai, kad tai, kas finansuojama gyventojų pajamų mokesčiu arba socialinio draudimo įmokomis, turi labai panašų principą, pareiga prisidėti šiuo metu skiriasi per ženkliai, kad galėtume kalbėti apie teisingą sistemą“, – teigė ji.
„Toliau tuo pačiu metu, kadangi yra visa eilė lengvatų, investicinių lengvatų, kurias matome reikalą pratęsti, akivaizdu, kad fiskalinis efektas yra toks, koks yra, ir ne to siekiama. Siekiama pačioje sistemoje viduje atlikti pertvarkymus, kurie leistų pagrįsčiau kalbėti apie ją, kaip apie teisingesnę sistemą“, – pridūrė premjerė.
Užtrukęs procesas
Pirmąjį ilgai lauktos mokesčių reformos projekto variantą Finansų ministerija paviešino kovą, vėliau jį koregavo.
Iki šiol pakete, be kitų dalykų, siūlyta didinti individualios veiklos apmokestinimą, numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita ir kiti.
Tačiau korekcijų derinimo procesai užtruko ne vieną savaitę, nes kilo valdančiųjų nesutarimai dėl kai kurių pertvarkos aspektų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės siūlomai mokesčių reformai įstrigus, Briuselis sustabdytų pervedimus Lietuvai iš vadinamojo ES ekonomikos atgaivinimo fondo (RRF), o neišmokėtų lėšų suma būtų kur kas didesnė negu dabar sulaikyti 26 mln. Eur.
Todėl premjerė pažadėjoiki Seimo pavasario sesijos pabaigos perduoti mokesčių reformos paketą parlamentarams svarstyti.
Keičiami keli mokestiniai įstatymai
Trečiadienį Vyriausybei buvo pateiktas Finansų ministerijos patikslintas projektas. Pasiūlyta didinti papildomo pajamų mokesčio tarifo ribą, keisti mažų įmonių pelno mokesčio skaičiavimą, taip pat didinti neapmokestinamo gyventojų NT ribą.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekte siūloma nuo 120 iki 180 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) padidinti bendrų metinių gyventojo pajamų ribą, kurią viršijus taikomas didesnis papildomas 7% pajamų mokesčio tarifas.
[infogram id="533c1d5d-b03a-4bf8-8f5a-08956111bf30" prefix="RCq" format="interactive" title="Atnaujinti mokestiniai pasiūlymai"]
VDU šiemet siekia 1684,9 Eur, tai reiškia, kad papildomas mokestis būtų mokamas nuo 303.000 Eur ribos.
Tuo metu Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma keisti tarifo skaičiavimą įmonėms, kurių metinės pajamos yra siekia iki 500.000 Eur, tarifą apskaičiuojant pagal formulę, dėl ko efektyvusis tarifas nuosekliai ir proporcingai apyvartai didėtų nuo 5 iki 15%.
NT įstatymo projektu siūloma didinti pagrindinio būsto neapmokestinimo ribą nuo 1 iki 1,5 verčių medianos – tai reiškia, jog mokesčio nereikėtų mokėti už NT dalį, neviršijančią 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projekto ministerija papildomai netikslino.
Laisvės partija turi pastabų
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad pelno mokesčio pakeitimai turėtų teigiamos įtakos smulkioms įmonėms.
„Taikytume palankesnį ir mažesnį pelno mokestį smulkioms įmonėms, kurių pajamos neviršys 0,5 mln. Eur. Dabar ši kartelė yra 300.000 Eur. Dėl šio pakeitimo paskatos augti atsirastų apie 10.000 smulkių įmonių. Tai yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymas, į kurį kolegos atsižvelgė šią savaitę“, – feisbuke rašė A. Armonaitė.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (VMKL) stiprina pozicijas šalies sveikatos priežiūros sektoriuje. Po koronaviruso (COVID-19) pandemijos, kai beveik visos paslaugos ligoninėje buvo sustabdytos, ji ne tik sėkmingai sugrįžo į sveikatos priežiūros sektorių ir pilnai atstatė buvusių paslaugų teikimą, sulaukia dar daugiau pacientų nei iki pandemijos, bet ir pradėjo teikti naujas paslaugas, kurių spektrą vis plečia. Per daugiau nei dvejus metus pavyko pasiekti reikšmingą proveržį – teikiamų paslaugų rodiklis pakilo nuo 68 iki 98 procentų. Taip pat gydymo įstaiga yra modernizuojama, įsigyjama pažangiausia įranga, o ligoninės medikai pirmieji Lietuvoje ir Baltijos šalyse išbando inovatyvius gydymo būdus ir pradeda juos taikyti gydant pacientus.
Norite būti ramūs dėl savo verslo veiklos tęstinumo – užtikrinkite, kad tinkamai veiktų IT ir ryšio infrastruktūra. Bėda ta, kad dėl objektyvių priežasčių dažnoje organizacijoje IT tinklo priežiūra prisimenama tik nutikus rimtam incidentui. Suprantantys, kokias pasekmes gali sukelti priverstinis verslo sustojimas, vis dažniau renkasi modernią priežiūrą: tinklo operacijų centrą, vadinamą NOC (angl. Network Operations Center).
Kas penktas II pakopos pensiją kaupiantis gyventojas svarsto po pensijų reformos pasirinkti III pakopos pensijų fondus, rodo „Artea“ grupės klientų apklausos. Ekspertai palankiai vertina pasirinkimą toliau kaupti pensijų fonduose ir priduria, kad ilgalaikiam taupymui naudingi abu instrumentai, kurie papildo vienas kitą.
2024 m. vos 29 proc. moterų didžiausiose Lietuvos bendrovėse, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, užėmė vadovaujamas pozicijas. Panaši situacija ir visoje Europos Sąjungoje, kur moterų vadovių dalis siekia apie 35 proc. Specialistai įsitikinę, kad vienas iš būdų keisti šią statistiką – ugdyti lyderystės kompetencijas ir stiprinti pasitikėjimą savimi per studijas bei profesinį tobulėjimą.
Ekonomikos ministrė nurodė, kad Laisvės frakcija dar tarsis, ar palaikyti siūlomus pokyčius, tačiau dalis frakcijos narių, anot jos, yra itin skeptiški.
Diskusijos posėdyje
Vyriausybės trečiadienio posėdyje kalbėjusi ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė sakė teigiamai vertinanti siūlymus per kelerius artimiausius metus sulyginti minimalią mėnesio algą ir neapmokestinamųjų pajamų dydį, taip pat momentinio turto nusidėvėjimo modelį ir palankesnį apmokestinimo modelį.
Visgi ji teigė, jog kai kurie siūlymai kelia nerimą: „Net ir pakėlus kartelę, bet sumuojant visų rūšių pajamas aukštoms pajamoms bus taikomas specialus papildomas apmokestinimas, kas šiek tiek mažins mūsų konkurencingumą regione, ypatingai dividendų apmokestinimo kontekste.“
I. Valeškaitė viliasi, kad kai kuriuos pasiūlymus bus galima dar kartą pakoreguoti tolesniuose reformos svarstymuose.
„Riboto dydžio pajamų natūra krepšelis, kuris leistų geriau atliepti įvairialypes naudas darbuotojams, taip pat momentinio nusidėvėjimo išplėtimas gamybiniams pastatams ir „Sodros“ lubų mažinimas, siekiant labiau susieti darbuotojų gaunamas išmokas su mokamomis įmokomis“, – sakė viceministrė.
Asta Kuniyoshi, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, pastebėjo, kad siūlomos priemonės daugeliu atvejų yra tinkamos, siekia teisingesnės ir ekonomikos augimui palankesnės mokesčių sistemos, tačiau nesprendžiamos esminės Lietuvos mokesčių sistemos problemos.
„Pagal Lietuvos išsivystymo lygį turime per mažas valdžios sektoriaus pajams ir ši problema sprendžiama nepakankamai“, – sakė A. Kuniyoshi.
„Galimybės ateityje spręsti struktūrines valdžios sektoriaus problemas išliks ribotos, kalbame apie adekvatų švietimo, sveikatos apsaugos finansavimą. Antras dalykas, nematome reikšmingai sumažinamos apmokestinimo režimo įvairovės“, – pridūrė ji.
