EK Lietuvai pritaikė mokėjimo sustabdymo procedūrą RRF lėšoms
Papildyta Finansų ministerijos komentaru
Lietuva prašymą gauti pervedimą pateikė dar pernai lapkritį.
EK antradienį pateikė preliminarų teigiamą Lietuvos paraiškos vertinimą, pagal kurį šalis yra įvykdžiusi 31 iš 33 rodiklių.
Vertinime nurodoma, kad Lietuva neįvykdė rekomendacijų ir neatsisakė kai kurių mokestinių lengvatų ir nepriėmė su aplinkosauga susijusių mokesčių pakeitimų.
Lietuva per mėnesį nuo paraiškos vertinimo turės galimybę pateikti pastabas, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.
Jeigu per šį laiką EK vertinimas nepasikeis, Lietuvai bus išmokėta dalis prašomos sumos pagal 31 rodiklį, suma bus apskaičiuota pagal metodologiją, kuri buvo pristatyta vasario 21 d. komunikate.
Planuojama dalinio mokėjimo data – gegužės 18 d.
„EK pradeda dalies mokėjimo sustabdymo procedūrą, numatytą RRF reglamento 24 straipsnio 6 dalyje“, – pranešime skelbia EK.
Vadovaujantis RRF reglamentu ir vasario 21 d. paskelbto komunikato nuostatomis, šia procedūra valstybėms narėms suteikiama papildomo laiko pasiekti neįvykdytus rodiklius, o tuo tarpu jos gauna dalinį mokėjimą, susijusį su tinkamai pasiektais rodikliais.
Finansų ministerija skelbia, kad EK patvirtintas mokėjimo prašymas (su patvirtintu 31 rodikliu) artimiausiomis savaitėmis bus svarstomas ES Taryboje.
„Atlikus visus formalius derinimo etapus, Lietuvą pasieks daugiau nei 0,5 mlrd. Eur – 542,3 mln. Eur. Pagal iki šiol buvusių kitų šalių mokėjimo prašymų vertinimo trukmę galime tikėtis, kad mokėjimas bus atliktas per 2–3 mėnesius“, – teigia Finansų ministerija.
Pasiekti likusius du rodiklius Lietuva turės laiko iki šių metų lapkričio, o jeigu per tą laiką jie bus įgyvendinti, EK likusias lėšas perves 2024 m. pradžioje.
„Šiuo metu EK kalba apie 26 mln. Eur laikiną suspendavimą“, – nurodė ministerija.
EK pripažįsta, kad Lietuva padarė reikšmingą pažangą įgyvendindama savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, pavyzdžiui, vykdydama reformas atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir netaršaus transporto srityse, greičiau diegdama 5G ir plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, gerindama sąlygas mokyklose aprūpinant jas IT įranga.
„Raginame Lietuvą ateinančius šešis mėnesius paspartinti darbus likusių dviejų nepasiektų rodiklių, susijusių su mokesčiais, srityje. Kviečiame visas valstybes nares, tarp jų ir Lietuvą, sparčiai įgyvendinti savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. EK jus palaiko“, – pranešime cituojama Ursula von der Leyen, EK pirmininkė.
Anksčiau skelbta, kad Lietuvai numatyta iš RRF skirti 2,225 mlrd. Eur dotacijų, 2021 m. rugpjūtį valstybė jau yra gavusi 289 mln. Eur išankstinį mokėjimą. Prašymą išmokėti pirmąją dotaciją Lietuva EK pateikė praėjusių metų lapkričio 30 d.
Be aplinkosaugos tikslus numatančio ir Seimui pernai jau pateikto Akcizų įstatymo pataisų projekto, Vyriausybė Seimui pavasarį taip pat žada pateikti Nekilnojamojo turto mokesčio ir kitų mokesčių įstatymų pataisas, siūlant panaikinti dalį lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies.
Kiek ir ko pasiekta
Gintarė Skaistė, finansų ministrė, teigia, kad dialogas su EK dėl dviejų likusių rodiklių nestabdo „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimo.
„Nelaukdami pirmojo mokėjimo prašymo patvirtinimo dar pernai paskelbėme kvietimų viešajam ir privačiam sektoriams už 1 mlrd. Eur, šiemet ketiname šią sumą padvigubinti. Bendrai iš „Naujos kartos Lietuva“ plano subsidijų iki 2026 m. Lietuvos ekonomiką pasieks virš 2,1 mlrd. Eur“, – pažymėjo G. Skaistė.
Finansų ministerija pažymi, kad nuo plano įgyvendinimo pradžios šiuo metu jau įvykdyta pusė „Naujos kartos Lietuva“ plano reformų veiksmų, o suplanuoti kvietimai bus skirti įvairioms sritims: nuo verslo inovacijų, energijos efektyvumo didinimo iki pažangių priemonių taikymo švietimo, sveikatos ir socialinėje srityse, todėl investicijų naudą pajus kiekvienas gyventojas.
„Naujos kartos Lietuva“ plano išskirtinumas – lėšos išmokamos ne už patirtas projektų išlaidas, bet tik atsiskaitant už pasiekus rodiklius, todėl paskelbtų kvietimų suma puikiai iliustruoja, jog tiek reformos, tiek investicijos toliau sparčiai vyksta.
Planą iš viso sudaro 191 rodiklis, kurių pažanga yra stebima periodiškai kartu su EK ekspertais.
VERSLO TRIBŪNA
„Verslo tribūnoje“ įkvepianti istorija ir pamokos, išmoktos įveikiant iššūkius, kurių netrūksta NT vystytojų kasdienybėje. Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ santykių su investuotojais vadovas Aurimas Satkūnas ir įmonės „Insta projektai“ vadovas Justas Rutkauskas pasakoja vieno projekto, prasidėjusio varžytinėmis, istoriją: „Tai buvo geriausia mokykla, kokia gali būti.“
Lapkričio 26 d. Vilnius taps verslo, ekonomikos ir prognozių epicentru – čia vyks konferencija „Verslas 2026“. Pirmą kartą Nobelio ekonomikos premijos laureatas Jamesas A. Robinsonas „Verslo žinių“ kvietimu dalinsis būtent Lietuvai skirtomis įžvalgomis.
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Derasi dėl plano terminų pratęsimo
VŽ rašė, kad ES valstybės narės vėluoja atsiskaityti už atliktus darbus, todėl laiku negauna finansavimo iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF, Recovery and Resilience Facility). Tai kelia riziką, kad ES vyriausybės negalės iki galo panaudoti didžiausio istorijoje pagalbos paketo, jei nebus persiderėta dėl RRF panaudojimo terminų.
Šiuo metu ES valstybės narės diskutuoja, kaip palengvinti ES lėšų perorientavimą į žaliąją transformaciją; apie tai buvo kalbama Briuselyje šį mėnesį vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime.
Italija ir kitos pietinės valstybės narės taip pat iškėlė idėją suteikti sostinėms papildomus metus, kad jos galėtų išleisti savo dalį iš 724 mlrd. Eur vertės Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (Recovery and Resilience Facility, RRF). RRF numato, kad lėšos būtų investuotos 2021–2026 m.
Paolo Gentiloni, EK narys atsakingas už ekonomiką, sakė, kad šį pasiūlymą išgirdo iš kelių vyriausybių, tačiau nurodė, jog šį pakeitimą įgyvendinti būtų „labai sudėtinga“, nes reikėtų iš dalies pakeisti pagrindinius teisės aktus ir gauti parlamento bei valstybių narių pritarimą.
„Gerbiu visus šiuos prašymus, bet manau, kad kol kas turime sutelkti pastangas į šių planų įgyvendinimą“, – kalbėjo jis.
[infogram id="1e94f06b-8aa8-41fd-be8f-fefd73f617ee" prefix="DE4" format="interactive" title="RRF lėšos 20220117"]
EK patvirtinti iš RRF finansuojamo „Naujos kartos Lietuva“ plano rodikliai:
- Žalioji transformacija
Priimti AEI įstatymo pakeitimai, mažinantys biurokratines kliūtis ir perteklinius apsunkinimus tiek gyventojams, tiek verslui, norintiems gauti finansavimą ir gaminti švarią bei atsinaujinančią energiją; startavo degalų iš AEI apskaitos vienetų sistema, kuri skatins pažangiųjų degalų gamybą ir naudojimą transporto sektoriuje; pradėjo veikti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinė sistema www.eismoinfo.lt.
- Skaitmenizacija
Lietuvoje pradėjo veikti Atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos kompetencijų centras, kuris užtikrins, jog verslui ir gyventojams būtų teikiami atviri duomenys ir kokybiškos elektroninės paslaugos; Ryšių reguliavimo tarnyba išdavė leidimus naudoti radijo dažnius 5G tinklams diegti, todėl dar šiemet ryšio tiekėjai pradeda teikti spartesnio ryšio paslaugas savo vartotojams.
- Švietimo kokybė regionuose, mokslo ir inovacijų ekonomikos skatinimas
Sparčiai pasistūmėta įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ projektą – 57-os savivaldybės aktyviai įsitraukė į „Tūkstantmečio mokyklų“ tinklo kūrimą; veiklą pradėjo Inovacijų agentūra bei Mokslo įgyvendinimo politikos agentūra; peržiūrėta sumanios specializacijos koncepcija; sustiprinta profesinio orientavimo sistema.
- Socialinės atskirties mažinimas
Įsigaliojo vienišo asmens išmokos įstatymas; įgyvendinti pensijų indeksavimo mechanizmo pokyčiai; patvirtinti vienodi reikalavimai akredituotai socialinei priežiūrai teikti.
- Viešasis sektorius
Pristatytas gyventojų pajamų apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų efektyvumo tyrimas siekiant mažinti skurdą ir pajamų nelygybę; Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) dviejų veiklos procesų automatizavimo užbaigimas iki keliolikos kartų paspartins darbus su duomenimis bei padidins VMI veiklos efektyvumą.
