SEB nurėžė Lietuvos ekonominio augimo prognozę šiemet nuo 3,5% iki 0,1% – labiausiai Baltijos šalyse

Vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą šiemet Lietuvoje sieks 11%, Latvijoje – 9%, o Estijoje – 11,5%.

Paskutinį kartą SEB grupės ekonomistai prognozes buvo atnaujinę sausio 25 d.  

Tuomet prognozuota, kad šiemet Lietuvos BVP didės 3,5%, o kitąmet – 3,3%.  

„Tačiau prasidėjęs karas Ukrainoje, sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, savanoriškai nutraukiama prekyba su Rusija ir Baltarusija ir kai kuriuose sektoriuose laikini tiekimo trikdžiai darys neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai, todėl šių ir kitų metų ekonomikos prognozę tenka bloginti“, – komentuoja Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas.

„Nordic Outlook“ apžvalgoje sausį Latvijoje laukta, kad BVP šiemet augs 4,6 ir 3,8% kitąmet, o Estijoje – atitinkamai 3,2% ir 3% 2023 m.

„Kol kas gerokai per anksti pasakyti, ar mūsų prielaidos yra pernelyg  pesimistinės ar optimistinės, nes karas Ukrainoje toliau vyksta. Tačiau akivaizdu, kad prasidėjus karui Ukrainoje Lietuvos ekonomika buvo tvirta ir subalansuota. Per pandemiją dar kartą įrodėme galintys greitai prisitaikyti prie naujos aplinkos ir suvaldyti trumpalaikius finansinius nuostolius. Didelė tikimybė, kad taip atsitiks ir šįkart“, – komentare priduria T. Povilauskas.

Vidutinės metinės infliacijos 2022 m. prognozės Lietuvoje padidintos nuo 7,2% iki 11%.   Latvijoje – nuo 6,5% iki 9%, Estijoje – nuo  6,5% iki 11,5%.

[infogram id="f3e7fdaf-7ca9-43f8-bf2f-1adf5f8e7319" prefix="Wnj" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: SEB bankas 2022 03 28"]

T. Povilausko teigimu, tai susiję ne tik su karo Ukrainoje pasekmėmis energetikos ar žemės ūkio kultūrų rinkai ir kainoms: ir sausio, ir vasario mėnesio infliacija gerokai viršijo ankstesnes SEB prielaidas. 

„Akivaizdu, kad kovą mėnesio infliacija vėl bus labai didelė, o metinė infliacija piką veikiausiai pasieks vėlyvą pavasarį ir tik tada pradės lėtėti“, – aiškina T. Povilauskas.  

Jo nuomone, infliacijos trajektorijai nemažą įtaką darys ne tik karo eiga, bet ir Vyriausybės sprendimai, ypač energetinių produktų rinkoje.

SEB vertina, kad beveik praėjęs pirmas šių metų ketvirtis nebuvo silpnas mūsų šalies ekonomikai, todėl tai darys teigiamą įtaką visų metų BVP pokyčiui. 

Išlaikoma dar sausį daryta prielaida, kad BVP pirmą ketvirtį padidės 0,5%, o metinis BVP pokytis bus truputį didesnis negu 3,5%. Teigiamą įtaką tam darė neblogi pramonės sektoriaus rezultatai. Panašu, kad ir prekybos sektorius, nepaisant didesnės infliacijos, atsilaikė neblogai. Teigiamą įtaką metiniam BVP pokyčiui pirmą ketvirtį darė ir tai, kad prieš metus šalyje buvo karantinas, ir dalis verslo veikė mažesnėmis apsukomis.

SEB ekonomistai šiuo metu daro prielaidą, kad ir antrą, ir trečią ketvirčiais Lietuvos BVP mažės dėl keturių svarbiausių veiksnių:

• Pirma, transporto sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė antrą ir trečią 2022 metų ketvirčiais kris labiausiai dėl labai smarkiai mažėsiančio geležinkelių transporto ir krovininio jūrų transporto paslaugų, eksporto krovinių srautui iš ir į Baltarusiją bei Rusiją susitraukus iki minimumo.
• Antra, manoma, kad statybų sektoriaus atliekamų darbų lyginamosiomis kainomis vertė metų pabaigoje bus iki 10% mažesnė negu atitinkamu laikotarpiu prieš metus dėl padidėjusių medžiagų kainų ir dalies statybos darbų vėlavimo.
• Trečia, didmeninės prekybos sektorius dėl laukiamo reeksporto į Rusiją ir Baltarusiją nuosmukio taip pat trauksis. Nors reeksporto veiklos indėlis į BVP nėra didelis, tos veiklos nuosmukis darys iki 1% BVP neigiamą įtaką ekonomikai.
• Ketvirta, atsargiau žvelgiama ir į apdirbamosios gamybos pokyčius, todėl antrą šių metų pusmetį bendros pridėtinės vertės augimo šiame sektoriuje kol kas neprognozuojama.

SEB grupės ekonomistai kitą kartą atnaujinti ekonomines prognozes planuoja gegužės 10 d., kai pasirodys SEB grupės ekonomistų leidiniai „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“.

Praėjusią savaitę Lietuvos bankas (LB) paskelbė savo atnaujintą prognozę. Joje – trys galimi situacijos vystymosi scenarijai. LB prognozuoja, kad šiemet šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas gali sumažėti nuo anksčiau prognozuoto 3,6% iki 2,7%, tačiau šoko atveju jis augtų tik 0,4%, o dar blogesnio scenarijaus atveju BVP gali trauktis 1,2%.

Finansų ministerija turėtų šią savaitę taip pat atnaujinti makroekonomines prognozes.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau teigė, kad jos vadovaujamos ministerijos scenarijus bus panašus į pirmąją LB prognozę – ekonomikos augimas šiemet turėtų išlikti, tačiau dėl karo Ukrainoje poveikio jis bus mažesnis nei prognozuota anksčiau, o infliacija augs labiau nei buvo numatyta.

[infogram id="f43a5404-7cc7-49c8-95a0-2752456488c8" prefix="C0Z" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2022 03 28"]