G. Šimkus: Rusijos invazija Ukrainoje prilygsta 2001 m. rugsėjo 11 d. neapibrėžtumo lygiui

Publikuota: 2022-03-22
Atnaujinta 2022-03-22 14:18
Gediminas Šimkus, LB valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Gediminas Šimkus, LB valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos bankas (LB), įvertinęs Rusijos karo Ukrainoje poveikį, prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 2,7% arba 0,9 proc. punkto mažiau nei prognozuota pernai gruodį. Tačiau didžiausio šoko atveju numatoma, kad 2022 m. BVP sumažėtų 1,2%. LB išskiria tris ekonominės raidos scenarijus.

Tekstas papildytas naujais G. Šimkaus, premjerės I. Šimonytės ir finansų ministrės G. Skaistės komentarais

LB pažymi, kad tiesioginį Rusijos karo prieš Ukrainą šoko poveikį mūsų šalies ekonomikai ribos per pastarąjį dešimtmetį smarkiai sumenkusios Lietuvos ekonomikos ir finansų sistemos sąsajos su Rusija.

„Neapibrėžtumas po Rusijos invazijos Ukrainoje pastebimai išaugo. Kaip rodo rizikos indeksai jis yra artimas 2001 m. rugsėjo 11 d. lygiui ir netgi didesnis nei buvo žlugus Sovietų Sąjungai“, – žurnalistams pirmadienį sakė Gediminas Šimkus, LB valdybos pirmininkas, pristatydamas karo ekonominio poveikio įžvalgas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Itin didelio neapibrėžtumo sąlygomis įprastos ekonominės prognozės keičiamos galimais ekonomikos raidos scenarijais. Lietuvos bankas parengė tris scenarijus.

  • Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 d. turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7%, o infliacija sudarys 10,5%.
  • Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 d., šalies BVP šiemet didės 0,4%, o infliacija sudarys 11,1%.
  • Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 m. BVP sumažėtų 1,2%, o infliacija sudarytų 11,5%.  Dviejų papildomų scenarijų atveju aptariama tik dviejų pagrindinių makroekonominių rodiklių – BVP ir infliacijos – raida.

 

„Nei vienas scenarijus neturėtų būti traktuojamas, kaip pagrindinis.  Daroma prielaida, kad konvencinis karas neišsiplės už Ukrainos", - sakė G. Šimkus.  Jo teigimu, centrinis bankas pateiktiems scenarijams išsipildymo tikimybės procento dėl to paties aukšto aplinkos neapibrėžtumo nesuteikia.

[infogram id="cecd6df0-95d6-43fa-a421-e7960af798a6" prefix="Glg" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: Lietuvos bankas 2022 03 22"]

Paveiks ir Lietuvos ekonomiką

Per mažėsiantį eksportą, galimus žaliavų importo trikdžius, neapibrėžtą aplinką investicijoms ir brangstančius energijos išteklius Rusijos agresija Ukrainoje neigiamai paveiks ir Lietuvos ekonomiką.

Neigiamą Rytų rinkų poveikį Lietuvai mažina tai, kad Lietuvos užsienio prekyba su Rusija yra reikšmingai pasikeitusi ir prekybos santykiai prieš pat prasidedant karui buvo gerokai mažiau intensyvūs nei prieš dešimtmetį. Eksportas į Rusiją 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį–2021 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 6%, į Ukrainą – 3%, o į Baltarusiją – 3% viso Lietuvos eksporto.

„Visiškas eksporto į šias rinkas netekimas 2022–2024 m. galėtų lemti iki 3 proc. punktų lėtesnį Lietuvos ekonomikos augimą. Importo iš šių šalių srautų apribojimas, tikėtina, lems laikinus gamybos trikdžius dėl reikalingų žaliavų trūkumo, tačiau, net ir suradus alternatyvius tiekėjus, šių žaliavų įsigijimo sąnaudos bus didesnės“, – pažymima LB komentare.

LB ekonomistai taip pat mano, kad padidėjęs neapibrėžtumas greičiausiai bent trumpuoju laikotarpiu stabdys verslo investicijas, taip pat darys įtaką ir gyventojų pasirinkimui vartoti mažiau ir taupyti daugiau.

Be šių veiksnių, Lietuvos darbo rinką ši krizė galimai paveiks ir dėl vis didėjančio pabėgėlių iš Ukrainos srauto į Lietuvą. Jei dalis šių žmonių ilgesniam laikui pasiliktų šalyje ir įsijungtų į darbo rinką, tai didintų Lietuvos darbo jėgą, mažintų pastaruoju metu vis ryškiau matytą darbuotojų trūkumo problemą.

[infogram id="0c345d2e-a542-4c5b-b8fa-4e1af15f6472" prefix="J8a" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2022 03 22"]

Kaip ir kam amortizuoti infliaciją

Augant energetikos išteklių, maisto ir kitoms kainoms valstybė turėtų suteikti socialinę paramą jautriausioms visuomenės grupėms, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Tačiau Gediminas Šimkus pabrėžia, kad kainoms augant, gana sparčiai auga ir darbuotojų darbo užmokestis. 

„Matome spartų kainų augimą, bet ne visos mūsų visuomenės grupės susiduria ar iš tikrųjų neišgali pakelti šitos gan aukštos infliacijos naštos, todėl mes pasisakome, kad fokusuokime mūsų valstybės pagalbą šituo trumpuoju laikotarpiu tiems, kam reikia, per socialinės pagalbos priemones“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Šimkus. 

Anot jo, Lietuvos bankas teigiamai vertina nuo šių metų jau išplėstą šildymo kompensacijų gavėjų ratą, taip pat PVM kompensavimą centriniam šildymui, nors priemonė, pasak G. Šimkaus, nebuvo pati taikliausia.

„Bet turime pasakyti ir tai, kad yra platesnė priemonė, kurios naudą patirs ne tik tie, kurie sunkiai gali susimokėti išaugusias išlaidas, bet ir tie, kurie neturi šitos problemos. Kita vertus, sakoma, čia daugiau miestų problema buvo – išaugusios centrinio šildymo kainos, bet išaugo ir kitų šildymų būdų kainos, todėl ši priemonė nėra pati taikliausia“, – sakė G. Šimkus. 

Jis taip pat mano, kad antiinfliacinės priemonės, taikomos kitose šalyse, pavyzdžiui, PVM maistui mažinimas, yra mažai veiksmingos. 

Premjerė lauks Finansų ministerijos prognozių

Premjerė  Ingrida Šimonytė sako, kad siūlydama antiinfliacines priemones Vyriausybė vadovausis ne LB, o Finansų ministerijos prognozėmis. Ji nekomentuoja naujausių Lietuvos banko (LB) ekonomikos  prognozių, nes jose pasigenda pagrindinio scenarijaus.

„Nežinau, kuo skiriasi skirtingų scenarijų prielaidos, nes Vyriausybei paprastai tenka apsispręsti ne dėl trijų scenarijų o dėl tam tikro centrinio (...). Nežinau, ką centrinis bankas laiko labiausiai tikėtinu scenarijumi“, – žurnalistams trečiadienį Seime sakė premjerė, komentuodama LB parengtus tris scenarijus, kaip šiemet galėtų vystytis šalies ekonomika. 

I. Šimonytė teigė, jog siūlydama antiinfliacines priemones, o kartu ir biudžeto peržiūrą, Vyriausybė vadovausis ne LB, o Finansų ministerijos prognozėmis.

„Šiuo atveju aš lauksiu, kol savo projekcijas atnaujins Finansų ministerija, kuri tai padarys kitą savaitę, pagal tai bus atnaujintos makroekonominės projekcijos, taip pat ir biudžeto, o pagal tai bus teikiami Vyriausybės pasiūlymai dėl to, kokių sprendimų reikėtų, kad infliacijos pasekmės būtų amortizuotos toms socialinėms grupėms, kurioms jos yra skaudžiausios“, – sakė premjerė. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad ministerijos scenarijus bus panašus kaip ir LB – ekonomikos augimas šiemet turėtų išlikti, tačiau dėl karo Ukrainoje poveikio jis bus mažesnis nei prognozuota anksčiau, o infliacija augs labiau nei buvo numatyta.  

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Rašyti komentarą 0
Dividendai, investicijos arba skola: kaip dujų kainos slegia „Ignitis grupės“ finansus Premium

„Ignitis grupė“ laviruoja ne vieną energijos tiekėją pribaigusioje energijos kainų audroje. Apyvartinio...

Rinkos
05:45
Ginčas dėl sėkmės mokesčio: 100.000 Eur laiko „neprotingai daug“ Premium

Sėkmės mokesčio nereguliuoja teisės aktai, todėl šalys yra laisvos susitarti tiek dėl jo dydžio, tiek dėl...

Pramonė
05:45
Prekybos centrai: augimas nėra tvarus, nes grįstas infliacija Premium

Viename didžiausių Baltijos šalyse prekybos festivalių RETAIL didžiųjų prekybos centrų vadovai dalijosi...

Prekyba
05:45
2022-ųjų pasaulinis stagfliacijos šokas – bus blogai ar labai blogai? Premium

Dėl dvigubo pandemijos ir karo smūgio visame pasaulyje išaugo infliacija ir sulėtėjo ekonomikų augimas.

Finansai
2022.05.24
Finansų ministerija žada rudenį apsispręsti, ar pasinaudos ES biudžeto deficito taisyklių netaikymu

Finansų ministerija teigia rudenį spręsianti, ar pasinaudoti Briuselio pasiūlyta galimybe dar vienerius metus...

Finansai
2022.05.24
ECB vadovė: kovojant su infliacija „neturime skubėti ir panikuoti“ 2

Christine Lagarde, Europos centrinio banko (ECB) pirmininkė, teigia, kad neskubės atsisakyti skatinamosios...

Finansai
2022.05.24
EBPO vadovas: neturiu abejonių, kad ES turės minimalų pelno mokestį

Mathias Cormannas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius, sako,...

Finansai
2022.05.24
Gyventojai už praėjusius metus VMI dar nesumokėjo 33,6 mln. Eur GPM

Apie 70.000 Lietuvos gyventojų iki šiol nesumokėjo beveik 33,6 mln. Eur gyventojų pajamų mokesčio už...

Finansai
2022.05.24
Prezidento patarėja: Lietuvoje galėtų būti įvesta PVM lengvata maistui 7

Ieškant būdų kovoti su aukšta infliacija, Lietuvoje galėtų būti įvesta pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Finansai
2022.05.24
Draudimas rusams pirkti NT ir investuoti į fondus Lietuvoje sukrėtimo nežada, bet tikrintojams bus reikalų Premium

Europos Parlamentui svarstant šeštąjį sankcijų paketą, kuriame numatytas draudimas Rusijos piliečiams Europos...

Statyba ir NT
2022.05.24
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 5

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
Paaiškinimo dėl gryninamų 10.000 Eur prašysiantis „Swedbank“ tenori geriau pažinti klientus Premium 38

Didžiausią indėlių portfelį Lietuvoje valdantis „Swedbank“ parengė pinigų plovimo prevencijos testą, kurį...

Rinkos
2022.05.24
„Citadele“ skaičiuoja rekordinį pirmąjį metų ketvirtį

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ pranešė, jog pirmąjį šių metų ketvirtį Baltijos šalyse...

Rinkos
2022.05.23
„Finbee“ paskolos sulaukė 5 mln. Eur vokiškos injekcijos

Vokiečių turto valdymo bendrovė „nordIX“ investuos mažiausiai 5 mln. Eur į tarpusavio skolinimo platformos...

Rinkos
2022.05.23
Ekspertai: laukiamas Rusijos nemokumas niekaip nepaveiks pasaulio ekonomikos Premium

Sankcijų nuo savo tarptautinių oficialiųjų atsargų reikšmingos dalies atkirsta Rusija jau šią savaitę gali...

Verslo aplinka
2022.05.23
Ch. Lagarde užsimena apie neigiamų palūkanų eros pabaigą rudenį 12

Europos Centrinis Bankas (ECB) iki rugsėjo pabaigos greičiausiai užbaigs neigiamų palūkanų normų erą,...

Rinkos
2022.05.23
VIVA 2 mln. Eur didina finansavimą „Montuotojui“

Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) iš Pagalbos verslui fondo (PVF) suteiks papildomą 2 mln. Eur...

Finansai
2022.05.23
Nuo birželio padidės įvairios socialinės išmokos, tarp jų ir vaiko pinigai

Siekiant amortizuoti infliacijos pasekmes, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį Vyriausybė pirmadienį...

Verslo aplinka
2022.05.23
J. Bidenas: recesija nėra neišvengiama

Recesija Jungtinėse Valstijose nėra neišvengiama, pirmadienį pareiškė šalies prezidentas Joe Bidenas, visgi...

Verslo aplinka
2022.05.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku