G. Šimkus: Rusijos invazija Ukrainoje prilygsta 2001 m. rugsėjo 11 d. neapibrėžtumo lygiui

Tekstas papildytas naujais G. Šimkaus, premjerės I. Šimonytės ir finansų ministrės G. Skaistės komentarais

LB pažymi, kad tiesioginį Rusijos karo prieš Ukrainą šoko poveikį mūsų šalies ekonomikai ribos per pastarąjį dešimtmetį smarkiai sumenkusios Lietuvos ekonomikos ir finansų sistemos sąsajos su Rusija.

„Neapibrėžtumas po Rusijos invazijos Ukrainoje pastebimai išaugo. Kaip rodo rizikos indeksai jis yra artimas 2001 m. rugsėjo 11 d. lygiui ir netgi didesnis nei buvo žlugus Sovietų Sąjungai“, – žurnalistams pirmadienį sakė Gediminas Šimkus, LB valdybos pirmininkas, pristatydamas karo ekonominio poveikio įžvalgas.

Itin didelio neapibrėžtumo sąlygomis įprastos ekonominės prognozės keičiamos galimais ekonomikos raidos scenarijais. Lietuvos bankas parengė tris scenarijus.

• Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 d. turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7%, o infliacija sudarys 10,5%.
• Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 d., šalies BVP šiemet didės 0,4%, o infliacija sudarys 11,1%.
• Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 m. BVP sumažėtų 1,2%, o infliacija sudarytų 11,5%.  Dviejų papildomų scenarijų atveju aptariama tik dviejų pagrindinių makroekonominių rodiklių – BVP ir infliacijos – raida.

 

„Nei vienas scenarijus neturėtų būti traktuojamas, kaip pagrindinis.  Daroma prielaida, kad konvencinis karas neišsiplės už Ukrainos", - sakė G. Šimkus.  Jo teigimu, centrinis bankas pateiktiems scenarijams išsipildymo tikimybės procento dėl to paties aukšto aplinkos neapibrėžtumo nesuteikia.

[infogram id="cecd6df0-95d6-43fa-a421-e7960af798a6" prefix="Glg" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: Lietuvos bankas 2022 03 22"]

Paveiks ir Lietuvos ekonomiką

Per mažėsiantį eksportą, galimus žaliavų importo trikdžius, neapibrėžtą aplinką investicijoms ir brangstančius energijos išteklius Rusijos agresija Ukrainoje neigiamai paveiks ir Lietuvos ekonomiką.

Neigiamą Rytų rinkų poveikį Lietuvai mažina tai, kad Lietuvos užsienio prekyba su Rusija yra reikšmingai pasikeitusi ir prekybos santykiai prieš pat prasidedant karui buvo gerokai mažiau intensyvūs nei prieš dešimtmetį. Eksportas į Rusiją 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį–2021 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 6%, į Ukrainą – 3%, o į Baltarusiją – 3% viso Lietuvos eksporto.

„Visiškas eksporto į šias rinkas netekimas 2022–2024 m. galėtų lemti iki 3 proc. punktų lėtesnį Lietuvos ekonomikos augimą. Importo iš šių šalių srautų apribojimas, tikėtina, lems laikinus gamybos trikdžius dėl reikalingų žaliavų trūkumo, tačiau, net ir suradus alternatyvius tiekėjus, šių žaliavų įsigijimo sąnaudos bus didesnės“, – pažymima LB komentare.

LB ekonomistai taip pat mano, kad padidėjęs neapibrėžtumas greičiausiai bent trumpuoju laikotarpiu stabdys verslo investicijas, taip pat darys įtaką ir gyventojų pasirinkimui vartoti mažiau ir taupyti daugiau.

Be šių veiksnių, Lietuvos darbo rinką ši krizė galimai paveiks ir dėl vis didėjančio pabėgėlių iš Ukrainos srauto į Lietuvą. Jei dalis šių žmonių ilgesniam laikui pasiliktų šalyje ir įsijungtų į darbo rinką, tai didintų Lietuvos darbo jėgą, mažintų pastaruoju metu vis ryškiau matytą darbuotojų trūkumo problemą.

[infogram id="0c345d2e-a542-4c5b-b8fa-4e1af15f6472" prefix="J8a" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2022 03 22"]

Kaip ir kam amortizuoti infliaciją

Augant energetikos išteklių, maisto ir kitoms kainoms valstybė turėtų suteikti socialinę paramą jautriausioms visuomenės grupėms, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Tačiau Gediminas Šimkus pabrėžia, kad kainoms augant, gana sparčiai auga ir darbuotojų darbo užmokestis. 

„Matome spartų kainų augimą, bet ne visos mūsų visuomenės grupės susiduria ar iš tikrųjų neišgali pakelti šitos gan aukštos infliacijos naštos, todėl mes pasisakome, kad fokusuokime mūsų valstybės pagalbą šituo trumpuoju laikotarpiu tiems, kam reikia, per socialinės pagalbos priemones“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Šimkus. 

Anot jo, Lietuvos bankas teigiamai vertina nuo šių metų jau išplėstą šildymo kompensacijų gavėjų ratą, taip pat PVM kompensavimą centriniam šildymui, nors priemonė, pasak G. Šimkaus, nebuvo pati taikliausia.

„Bet turime pasakyti ir tai, kad yra platesnė priemonė, kurios naudą patirs ne tik tie, kurie sunkiai gali susimokėti išaugusias išlaidas, bet ir tie, kurie neturi šitos problemos. Kita vertus, sakoma, čia daugiau miestų problema buvo – išaugusios centrinio šildymo kainos, bet išaugo ir kitų šildymų būdų kainos, todėl ši priemonė nėra pati taikliausia“, – sakė G. Šimkus. 

Jis taip pat mano, kad antiinfliacinės priemonės, taikomos kitose šalyse, pavyzdžiui, PVM maistui mažinimas, yra mažai veiksmingos. 

Premjerė lauks Finansų ministerijos prognozių

Premjerė  Ingrida Šimonytė sako, kad siūlydama antiinfliacines priemones Vyriausybė vadovausis ne LB, o Finansų ministerijos prognozėmis. Ji nekomentuoja naujausių Lietuvos banko (LB) ekonomikos  prognozių, nes jose pasigenda pagrindinio scenarijaus.

„Nežinau, kuo skiriasi skirtingų scenarijų prielaidos, nes Vyriausybei paprastai tenka apsispręsti ne dėl trijų scenarijų o dėl tam tikro centrinio (...). Nežinau, ką centrinis bankas laiko labiausiai tikėtinu scenarijumi“, – žurnalistams trečiadienį Seime sakė premjerė, komentuodama LB parengtus tris scenarijus, kaip šiemet galėtų vystytis šalies ekonomika. 

I. Šimonytė teigė, jog siūlydama antiinfliacines priemones, o kartu ir biudžeto peržiūrą, Vyriausybė vadovausis ne LB, o Finansų ministerijos prognozėmis.

„Šiuo atveju aš lauksiu, kol savo projekcijas atnaujins Finansų ministerija, kuri tai padarys kitą savaitę, pagal tai bus atnaujintos makroekonominės projekcijos, taip pat ir biudžeto, o pagal tai bus teikiami Vyriausybės pasiūlymai dėl to, kokių sprendimų reikėtų, kad infliacijos pasekmės būtų amortizuotos toms socialinėms grupėms, kurioms jos yra skaudžiausios“, – sakė premjerė. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad ministerijos scenarijus bus panašus kaip ir LB – ekonomikos augimas šiemet turėtų išlikti, tačiau dėl karo Ukrainoje poveikio jis bus mažesnis nei prognozuota anksčiau, o infliacija augs labiau nei buvo numatyta.