Ž. Mauricas: Lietuvos ekonomika per pandemiją nustebino jau du kartus
Dr. Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas, teigia, kad tai, kaip vystosi Lietuvos ekonomika pandemijos metu stebina teigiamai.
Atsipirkusi trumpu ir negiliu kritimu pirmojo karantino metu, šalies ekonomika visiškai išvengė nuosmukio antrąjį 2020 m. pusmetį.
„Jei pirmo karantino metu ekonomika 2020 m. II ketvirtį traukėsi kone mažiausiai ES (po Airijos), tai antro karantino metu nekritome visai“, — žurnalistams trečiadienį sakė Ž. Mauricas.
Jis sako, kad jau 2021 m. pradžioje šalies ekonomika pasiekė prieškrizinį 2019 m. lygį.
„Palyginti su prieškriziniu lygiu Lietuva ES yra trečioje vietoje. O pagal mažmeninės prekybos ir apdirbamosios gamybos augimą esame pirmoje vietoje tarp ES šalių“, — pridūrė Ž. Mauricas.
„Luminor“ prognozuoja, kad Lietuvos BVP po 0,9% kritimo 2020 m., šiemet augs 4,5% ir kitąmet 4,0%. Infliacija, pernai augusi 1,1%, 2021 ir 2022 m. atitinkamai didės 3,5% ir 2,8%.
[infogram id="623e9a72-1d5c-48c3-9351-7bd5a8f03ddd" prefix="0qY" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2021 09 15"]
Pasak Ž. Maurico, COVID-19 pandemijos sukelta pasaulio ekonomikos krizė buvo beprecedentė daugeliu aspektų: nuosmukio, ekonomikos skatinimo priemonių masto, trikdžiais įvairiuose ekonomikos sektoriuose.
Ekonomikos nuosmukis buvo gilus, tačiau tik nedaugelis jį pajuto, nes namų ūkius ir įmones apsaugojo valstybių pritaikytos ekonomikos skatinimo priemonės.
Tačiau pandemijos baimė, anot ekonomisto, atėjo ir praėjo, o ekonomikos skatinimas – liko, nes vyriausybės ir centriniai bankai nesiryžta „atimti punšo taurę vakarėliui vos prasidėjus.
„Tokia politika lemia tai, kad pasaulio ekonomika beprecedenčiu greičiu juda nuo nuosmukio iki perkaitimo, dėl ko didėja makroekonominių ir finansinių netolygumų rizika“, — pranešime cituojamas Ž. Mauricas.
Trečiadienį ekonomistas žurnalistams taip pat sakė, kad kitąmet už Atlanto „gali ateitį pagirios“ ir nuotaikos gali būti ne tokios geros, kadangi pinigų ekonomikos skatimui JAV bus mažiau, kris gyventojų pajamos.
Nors ES ekonomika skatinama mažesnėmis apimtimis, gera žinia ta, kad valstybės pagalba verslui ir gyventojams Bendrijoje „bus lėčiau atitraukinėjama“.
„Augimas ES išliks pakankamai spartus ir tik po dviejų metų sulėtės iki 2%“, — sakė Ž. Mauricas.
Trikdžiai tiekimo grandinėse tęsiasi
„Luminor“ apžvalgoje skelbiama, kad karantino suvaržymai bei kitos pandemijos kontrolės priemonės sutrikdė gamybos ir logistikos grandines visame pasaulyje, o dosnios ekonomikos skatinimo priemonės padidino vartojimo prekių paklausą. Didėjantis atotrūkis tarp mažėjančių gamybos apimčių ir augančio vartojimo sąlygojo tam tikrų medžiagų ir įrangos (pvz., puslaidininkių) trūkumą ir padidino infliacinį spaudimą.
„Šiais metais Kalėdinėmis dovanomis geriau pasirūpinti iš anksto, nes pasaulinės tiekimo grandinės gali būti užstrigusios net iki kitų metų“, — perspėja ekonomistas.
Visgi, Lietuvos pramonės įmonėms, kurios įprastai turi trumpesnes tiekimo grandines, tai yra ne tik grėsmė, bet ir galimybė.
„Europos Komisijos apklausos duomenimis, net 70% Vokietijos gamybos įmonių skelbia turinčios riboti gamybos pajėgumus dėl įrangos ir medžiagų stokos, o tokių įmonių dalis Lietuvoje siekia vos 26%“, - teigia Ž. Mauricas.
Darbuotojų stygius stabdo plėtrą
„Luminor“ analitikai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomikos augimą pristabdyti gali vis aktualesne problema tampantis darbuotojų trūkumas.
Darbo rinkoje susidarė paradoksali situacija, kuomet tuo pat metu fiksuojamas rekordiškai aukštas laisvų darbo vietų skaičius ir sąlyginai aukštas nedarbo lygis. Darbo rinkos nesubalansuotumus lemia staigūs ekonomikos struktūros pokyčiai (pvz., išaugęs elektroninės prekybos populiarumas ir turizmo sektoriaus susitraukimas), karantino ar darbuotojų migracijos suvaržymai bei ekonomikos skatinimo priemonės, paskatinusios dalį darbuotojų negrįžti į darbo rinką.
Tad Lietuvos laukia nelengvas iššūkis, didinant darbo rinkos lankstumą bei formuojant išmanią imigracijos politiką, nes mažai tikėtina, jog spartų ekonomikos augimą pavyks palaikyti traukiantis vietinės darbo jėgos pasiūlai.
NT kainos ir infliacija
Pasak Ž. Maurico, grėsmę taip pat kelia spartus būsto kainų augimas, kurį skatina lūkesčiai, kad būsto kainos ateityje tik augs dėl į ekonomiką įlietų jai skatinti skirtų lėšų.
VERSLO TRIBŪNA
100 milijonų eurų – tiek pinigų investuotojai jau sutelkė per „Letsinvest“ platformą. Jos valdybos pirmininkas Vytenis Kinduris sako, kad ši suma atspindi ne tik pelnytą investuotojų bendruomenės pasitikėjimą, bet ir sukurtą realią ekonominę naudą visiems – nuo naujų darbo vietų iki pastatytų būstų.
Lietuvos kreditavimo rinka yra gerokai labiau išsivysčiusi nei kaimyninių šalių, konstatuoja Linas Armalys, smulkiojo ir vidutinio verslo finansuotojo „Noviti Finance“, veikiančio Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos rinkose, vadovas. Mūsų šalies verslininkai turi didelį pasirinkimą, iš ko pasiskolinti: bankų, kredito unijų, nebankinių kredituotojų, sutelktinio finansavimo platformų ir net greitųjų kreditų.
Didelio masto, technologiniu požiūriu sudėtingi projektai tampa vis dažnesne Lietuvos įmonių realybe. Tačiau jų finansavimas neretai tampa iššūkiu dėl didelės kapitalo apimties, ilgo atsiperkamumo laikotarpio ir su tuo susijusių rizikų. Šią spragą rinkoje siekiama užpildyti pasitelkiant ILTE paskolas iš finansinės priemonės „Milijardas verslui“, suteikiančias galimybę įmonėms pasiskolinti iki 150 mln. eurų tiesioginių ar subordinuotų paskolų atvejais ir iki 250 mln. eurų sindikuotų paskolų atvejais. Apie tai, kokiems verslams šiuo metu toks finansavimas aktualiausias, pasakoja nacionalinio plėtros banko valdybos narė ir Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė.
Pastaraisiais metais bankininkystė patyrė didesnį šuolį nei per kelis ankstesnius dešimtmečius. Bankų klientai tikisi realaus laiko sprendimų, aiškaus dizaino ir paslaugų, veikiančių be papildomų pastangų. „Citadele“ banko vadovės Rūtos Ežerskienės teigimu, šiuolaikinė bankininkystė orientuojasi į kliento patirtį , o ne vien procesus. Pasak jos, lūkesčius šiandien diktuoja klientai, o tempą – technologijos, ir būtent jų sankirtoje formuojasi naujas konkurencinis pranašumas.
Tai į rinką pritraukia spekuliantų, kurie sukelia perteklinę būsto paklausą – tuo pačiu ir kainas. Lietuvoje būsto kainų metinis augimas jau viršija 15%., o būsto skelbimų portaluose nurodytų kainų augimas yra dar spartesnis: Vilniuje jis siekia 19%, o Palangoje – net 40%.
Spartus būsto kainų bei darbo užmokesčio augimas gali užkurti ir infliacijos augimo laužą. Tai būtų pavojingas kelias Lietuvai, nes teiginiai, kad pinigų įliejimas į ekonomiką gali sukelti didelę infliaciją, Ž. Maurico teigimu, tikėtina, nepasitvirtins.
Ekonomistas aiškina, kad per pastarąjį dešimtmetį vartotojų kainos euro zonoje išaugo tik 15% nepaisant to, kad pinigų kiekis daugiau nei padvigubėjo. Prognozuojama, kad Vokietijoje 2022-2024 m. vidutinė metinė infliacija tesieks 1,5%, pasaulio fabriku vadinamoje Kinijoje artimiausiu metu, tikėtina, ji taip pat neviršys 2%. Tuo tarpu nusilpęs Lenkijos zlotas padidino vartojimo prekių kainų lygio skirtumą tarp Lietuvos ir Lenkijos iki rekordinių 17%.
„Lietuva turėtų vertinti šias tendencijas kaip įspėjimą ir stengtis neįsisukti į augančios infliacijos spiralę. Kitu atveju didelė infliacija gali sukelti grėsmę Lietuvos tarptautiniam konkurencingumui vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu“, — sakė Ž. Mauricas.
Rekomendacijos
Dauguma ekonomikos skatinimo priemonių yra nukreiptos į esamos situacijos išsaugojimą, tačiau „Luminor“ ekonomisto teigimu, Lietuvai, kaip sparčiai augančiai ekonomikai, nepakanka išlaikyti „status quo“. Galiausiai, Lietuva turėtų, esant galimybei, atverti savo ekonomiką, atsisakydama perteklinių karantino ribojimų bei ekonomikos skatinimo priemonių, kurios iškraipo konkurencinę aplinką, paskatų sistemą, išbalansuoja darbo rinką bei didina ekonominį neapibrėžtumą.
„Šalies ekonominė raida artimiausiu metu bus kupina neapibrėžtumo, tačiau jei sugebėsime neišpūsti būsto kainų ir infliacijos burbulų, atsisakysime karantino ribojimų bei sumaniai panaudosime ES paramos lėšas, tikėtina, kad Lietuvos ekonomikos augimas išliks spartus ir 2021 m. bei 2022 m.“, — pridūrė Ž. Mauricas.
[infogram id="3e17122b-64b1-4ee3-9a4c-2e67ba54c89b" prefix="f1r" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: Luminor 2021 09 15"]
