Ž. Mauricas: Lietuvos ekonomika per pandemiją nustebino jau du kartus 

Publikuota: 2021-09-15
Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.  Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos ekonomika rodo išskirtinį atsparumą COVID-19 krizei. Tačiau dėl didėjančio nekilnojamojo turto kainų burbulo, sparčiai augančios infliacijos bei darbo rinkos nesubalansuotumo rizikos gali išstumti Lietuvą iš tvaraus ekonomikos augimo kelio, naujausioje ekonomikos apžvalgoje perspėja „Luminor“ banko analitikai.

Tekstas papildytas NT, darbo rinkos ir kitais komentarais bei prognozėmis

Dr. Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas, teigia, kad tai, kaip vystosi Lietuvos ekonomika pandemijos metu stebina teigiamai.

Atsipirkusi trumpu ir negiliu kritimu pirmojo karantino metu, šalies ekonomika visiškai išvengė nuosmukio antrąjį 2020 m. pusmetį.

„Jei pirmo karantino metu ekonomika 2020 m. II ketvirtį traukėsi kone mažiausiai ES (po Airijos), tai antro karantino metu nekritome visai“, — žurnalistams trečiadienį sakė Ž. Mauricas.

Jis sako, kad jau 2021 m. pradžioje šalies ekonomika pasiekė prieškrizinį 2019 m. lygį.

„Palyginti su prieškriziniu lygiu Lietuva ES yra trečioje vietoje.  O pagal mažmeninės prekybos ir apdirbamosios gamybos augimą esame pirmoje vietoje  tarp ES šalių“, — pridūrė Ž. Mauricas.

„Luminor“ prognozuoja, kad Lietuvos BVP po 0,9% kritimo 2020 m., šiemet augs 4,5% ir kitąmet 4,0%. Infliacija, pernai augusi 1,1%, 2021 ir 2022 m. atitinkamai didės 3,5% ir 2,8%.

[infogram id="623e9a72-1d5c-48c3-9351-7bd5a8f03ddd" prefix="0qY" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2021 09 15"]

Pasak Ž. Maurico, COVID-19 pandemijos sukelta pasaulio ekonomikos krizė buvo beprecedentė daugeliu aspektų: nuosmukio, ekonomikos skatinimo priemonių masto, trikdžiais įvairiuose ekonomikos sektoriuose.

Ekonomikos nuosmukis buvo gilus, tačiau tik nedaugelis jį pajuto, nes namų ūkius ir įmones apsaugojo valstybių pritaikytos ekonomikos skatinimo priemonės.

Tačiau pandemijos baimė, anot ekonomisto, atėjo ir praėjo, o ekonomikos skatinimas – liko, nes vyriausybės ir centriniai bankai nesiryžta „atimti punšo taurę vakarėliui vos prasidėjus.

„Tokia politika lemia tai, kad pasaulio ekonomika beprecedenčiu greičiu juda nuo nuosmukio iki perkaitimo, dėl ko didėja makroekonominių ir finansinių netolygumų rizika“, — pranešime cituojamas Ž. Mauricas.

Trečiadienį ekonomistas žurnalistams taip pat sakė, kad kitąmet už Atlanto „gali ateitį pagirios“ ir nuotaikos gali būti ne tokios geros, kadangi pinigų ekonomikos skatimui JAV bus mažiau, kris gyventojų pajamos.

Nors ES ekonomika skatinama mažesnėmis apimtimis, gera žinia ta, kad valstybės pagalba verslui ir gyventojams Bendrijoje „bus lėčiau atitraukinėjama“. 

„Augimas ES išliks pakankamai spartus ir tik po dviejų metų sulėtės iki 2%“, — sakė Ž. Mauricas.

Trikdžiai tiekimo grandinėse tęsiasi

„Luminor“ apžvalgoje skelbiama, kad karantino suvaržymai bei kitos pandemijos kontrolės priemonės sutrikdė gamybos ir logistikos grandines visame pasaulyje, o dosnios ekonomikos skatinimo priemonės padidino vartojimo prekių paklausą. Didėjantis atotrūkis tarp mažėjančių gamybos apimčių ir augančio vartojimo sąlygojo tam tikrų medžiagų ir įrangos (pvz., puslaidininkių) trūkumą ir padidino infliacinį spaudimą.

„Šiais metais Kalėdinėmis dovanomis geriau pasirūpinti iš anksto, nes pasaulinės tiekimo grandinės gali būti užstrigusios net iki kitų metų“, — perspėja ekonomistas.

Visgi, Lietuvos pramonės įmonėms, kurios įprastai turi trumpesnes tiekimo grandines, tai yra ne tik grėsmė, bet ir galimybė.

„Europos Komisijos apklausos duomenimis, net 70% Vokietijos gamybos įmonių skelbia turinčios riboti gamybos pajėgumus dėl įrangos ir medžiagų stokos, o tokių įmonių dalis Lietuvoje siekia vos 26%“, - teigia Ž. Mauricas.

Darbuotojų stygius stabdo plėtrą

„Luminor“ analitikai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomikos augimą pristabdyti gali vis aktualesne problema tampantis darbuotojų trūkumas.

Darbo rinkoje susidarė paradoksali situacija, kuomet tuo pat metu fiksuojamas rekordiškai aukštas laisvų darbo vietų skaičius ir sąlyginai aukštas nedarbo lygis. Darbo rinkos nesubalansuotumus lemia staigūs ekonomikos struktūros pokyčiai (pvz., išaugęs elektroninės prekybos populiarumas ir turizmo sektoriaus susitraukimas), karantino ar darbuotojų migracijos suvaržymai bei ekonomikos skatinimo priemonės, paskatinusios dalį darbuotojų negrįžti į darbo rinką.

Tad Lietuvos laukia nelengvas iššūkis, didinant darbo rinkos lankstumą bei formuojant išmanią imigracijos politiką, nes mažai tikėtina, jog spartų ekonomikos augimą pavyks palaikyti traukiantis vietinės darbo jėgos pasiūlai.

NT kainos ir infliacija

Pasak Ž. Maurico, grėsmę taip pat kelia spartus būsto kainų augimas, kurį skatina lūkesčiai, kad būsto kainos ateityje tik augs dėl į ekonomiką įlietų jai skatinti skirtų lėšų.

Tai į rinką pritraukia spekuliantų, kurie sukelia perteklinę būsto paklausą – tuo pačiu ir kainas. Lietuvoje būsto kainų metinis augimas jau viršija 15%., o būsto skelbimų portaluose nurodytų kainų augimas yra dar spartesnis: Vilniuje jis siekia 19%, o Palangoje – net 40%.

Spartus būsto kainų bei darbo užmokesčio augimas gali užkurti ir infliacijos augimo laužą. Tai būtų pavojingas kelias Lietuvai, nes teiginiai, kad pinigų įliejimas į ekonomiką gali sukelti didelę infliaciją, Ž. Maurico teigimu, tikėtina, nepasitvirtins.

Ekonomistas aiškina, kad per pastarąjį dešimtmetį vartotojų kainos euro zonoje išaugo tik 15% nepaisant to, kad pinigų kiekis daugiau nei padvigubėjo. Prognozuojama, kad Vokietijoje 2022-2024 m. vidutinė metinė infliacija tesieks 1,5%, pasaulio fabriku vadinamoje Kinijoje artimiausiu metu, tikėtina, ji taip pat neviršys 2%. Tuo tarpu nusilpęs Lenkijos zlotas padidino vartojimo prekių kainų lygio skirtumą tarp Lietuvos ir Lenkijos iki rekordinių 17%.

„Lietuva turėtų vertinti šias tendencijas kaip įspėjimą ir stengtis neįsisukti į augančios infliacijos spiralę. Kitu atveju didelė infliacija gali sukelti grėsmę Lietuvos tarptautiniam konkurencingumui vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu“, — sakė Ž. Mauricas.

Rekomendacijos

Dauguma ekonomikos skatinimo priemonių yra nukreiptos į esamos situacijos išsaugojimą, tačiau „Luminor“ ekonomisto teigimu, Lietuvai, kaip sparčiai augančiai ekonomikai, nepakanka išlaikyti „status quo“. Galiausiai, Lietuva turėtų, esant galimybei, atverti savo ekonomiką, atsisakydama perteklinių karantino ribojimų bei ekonomikos skatinimo priemonių, kurios iškraipo konkurencinę aplinką, paskatų sistemą, išbalansuoja darbo rinką bei didina ekonominį neapibrėžtumą.

„Šalies ekonominė raida artimiausiu metu bus kupina neapibrėžtumo, tačiau jei sugebėsime neišpūsti būsto kainų ir infliacijos burbulų, atsisakysime karantino ribojimų bei sumaniai panaudosime ES paramos lėšas, tikėtina, kad Lietuvos ekonomikos augimas išliks spartus ir 2021 m. bei 2022 m.“, — pridūrė Ž. Mauricas.

[infogram id="3e17122b-64b1-4ee3-9a4c-2e67ba54c89b" prefix="f1r" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: Luminor 2021 09 15"]

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Tema „Finansai“

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Neskuba atsisakyti privilegijos nuo pirmo euro rinkti PVM iš susijusių, bet skirtingą veiklą vykdančių įmonių Premium

Finansų ministerija (FM) tik 2022 m. numato parengti PVM įstatymo pataisas, kurios susijusių verslų...

Finansai
05:45
„Enerstenai“ iškelta bankroto byla  6

Kauno apygardos teisme iškelta bankroto byla biomasės katilinių gamybos UAB „Enerstena“, kuriai valstybė, per...

Pramonė
2021.09.17
„Ecoservice“ grupės klientų skolas administruos „Legal Balance“

Atliekų, aplinkos tvarkymo ir kelių priežiūros grupės „Ecoservice“ klientų skolas išieškos bendrovė „Legal...

Finansai
2021.09.16
Bankų rinkoje pagal turtą, paskolas ir indėlius pirmauja „Swedbank“

Lietuvos bankų rinkoje pagal sukauptą turtą, konsoliduotais duomenimis, birželio mėnesio pabaigoje pirmavo...

Finansai
2021.09.16
Dėl sušokusių dujų kainų Europoje užsidarė dvi trąšų gamyklos JK 

Europoje pabrangusios energetinių išteklių kainos privertė vieną didžiųjų trąšų gamintojų uždaryti du...

Finansai
2021.09.16
ERPB veiklos Lietuvoje prioritetai – ekonomikos žalinimas ir žinių ekonomikos skatinimas

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) artimiausius penkerius metus Lietuvoje pagrindinį dėmesį...

Finansai
2021.09.16
Mokestinių skolų nurašymai iš įmonių sąskaitų graso nauja likvidumo krize  Premium 5

Per pandemiją atidėti mokesčiai tapo kone efektyviausia priemone, leidusia vykdyti įmonėms tarpusavio...

Finansai
2021.09.16
„Forbis“ vadovė Ija Šležė: „IT įmonės yra sėkmingos tiek, kiek sėkmingi vadovų ir darbuotojų santykiai“ Verslo tribūna

Finansines technologijas (FinTech) kuriančios įmonės „Forbis“ direktorė Ija Šležė mano, jog informacinių...

Finansai
2021.09.16
Sužinojo, kad mokesčius grąžinti turės per metus: mirk, nemirk, bet grąžink Premium 3

Valstybės pagalbos dėl COVID-19 gavęs verslas atidėjo mokesčius ir finansų srautus planavo ir taip, kad...

Gazelė
2021.09.16
G-20 BVP antrąjį ketvirtį viršijo prieš krizę buvusį lygį 0,7%, nors augimas sulėtėjo 1

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu...

Verslo aplinka
2021.09.15
Finansų viceministas: MMA didinimas infliaciją išaugins 0,3 proc. punkto 3

Vyriausybės ketinimai nuo kitų metų pradžios minimalią mėnesio algą (MMA) padidinti iki 730 Eur turės įtakos...

Finansai
2021.09.15
„Swedbank“ komunikaciją Baltijos šalyse koordinuos K. Vanagas 1

„Swedbank“ Lietuvoje Komunikacijos ir tvarumo tarnybos vadovas Kęstutis Vanagas pradeda eiti „Swedbank“...

Rinkodara
2021.09.15
Ž. Mauricas: Lietuvos ekonomika per pandemiją nustebino jau du kartus  4

Lietuvos ekonomika rodo išskirtinį atsparumą COVID-19 krizei. Tačiau dėl didėjančio nekilnojamojo turto kainų...

Finansai
2021.09.15
„SME Bank“ vadovu paskirtas M. Štareika

„SME Bank“ vadovu paskirtas Mantvydas Štareika. Skaitmeninis bankas verslui, veiklą pradėjęs Lietuvoje,...

Vadyba
2021.09.15
39.200 verslų mokestines skolas be palūkanų galės sumokėti iki 2023 m.

39.200 mokesčių mokėtojų, kurie buvo įtraukti į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus ir turi mokestinę...

Finansai
2021.09.15
„Grab“ padidino ketvirčio nuostolius, apkarpė prognozes

Centrinę būstinę Singapūre turinti tarptautinė pavežėjimo, maisto pristatymo ir skaitmeninių mokėjimų...

Finansai
2021.09.14
EK viceprezidentas: Kroatija gali būti pasiruošusi 2023-aisiais įsivesti eurą

Kroatija gali 2023 metais būti pasirengusi narystei euro zonoje, pareiškė šios Balkanų valstybės sostinėje...

Verslo aplinka
2021.09.14
Seime – nauja programų ir fondų finansavimo iš biudžeto tvarka

Seimas svarstys, kaip ateityje iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bus finansuojamos kai kurios programos...

Verslo aplinka
2021.09.14
Vakarų bankai uždaro Baltarusijos valstybinių bankų korespondentines sąskaitas 8

Pagrindinis Baltarusijos valstybinių bankų korespondentinis bankas „Deutsche Bank“ praėjusią savaitę dėl...

Verslo aplinka
2021.09.14
Seimui siūloma didinti mažos vertės viešųjų pirkimų „lubas“

Svarstant, kaip viešuosius pirkimus padaryti efektyvesnius, pagrindinis Seimo Ekonomikos komitetas siūlo nuo...

Verslo aplinka
2021.09.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku