Dėl laiku nepateiktų finansinių ataskaitų penktadaliui Lietuvos įmonių kerta per kredito reitingą
Pasibaigus juridinio asmens finansiniams metams finansinės atskaitomybės dokumentai turi būti pateikti per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento, tad dauguma Lietuvos juridinių asmenų ataskaitas už 2020 m. turėjo pateikti iki gegužės 31 dienos.
„Šiemet paskelbti finansiniai rezultatai tiksliau atspindės, kaip verslui pavyko atremti pandemijos iššūkius. Todėl kiekvienai bendrovei, kuriai gali tekti skolintis ar derėtis dėl atidėtų mokėjimų, svarbu laiku deklaruoti finansinę atskaitomybę“, – pranešime spaudai cituojamas Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ vadovas.
Priskiria nulinį reitingą
Juridinių asmenų pateiktos ataskaitos didina verslo ir organizacijų skaidrumą, prisideda prie visuomenės pasitikėjimo verslo aplinka. Jos ne tik atskleidžia pagrindinę informaciją apie juridinį asmenį ir jo veiklą per pastaruosius metus, tačiau jose pateikti duomenys verslo partneriams ir kitoms suinteresuotoms šalims leidžia geriau įsivertinti potencialius partnerius ir priimti pagrįstus verslo sprendimus.
Penktadalis – apie 18.800 – šalies įmonių, laiku nepristačiusių finansinių ataskaitų, „Creditinfo“ sistemose gaus specialią žymą, kuri verslo partneriams rodys padidintą bendradarbiavimo su bendrove riziką, nurodo bendrovė.
Finansinių ataskaitų pagrindu kredito biuras apskaičiuoja kiekvienos bendrovės kreditingumo reitingą – tikimybę, kad įmonė nevėluos įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų ilgiau kaip 90 dienų per artimiausius 12 mėnesių.
A. Kačinsko teigimu, nepateikti finansinės atskaitomybės yra blogesnis sprendimas nei deklaruoti suprastėjusius rodiklius. Jei įmonė vėluoja pateikti finansinę atskaitomybę už praėjusius kalendorinius metus, „Creditinfo“ jai priskiria nulinį reitingą. Jį matydami partneriai gauna signalą, kad ši bendrovė vengia pateikti informaciją apie finansinę situaciją ir galimai yra nepatikima.
„Tokiais atvejais rekomenduojame tiesiogiai kreiptis į verslo partnerius ir paprašyti pateikti ne tik praėjusių metų, bet ir šių metų pirmojo ketvirčio finansines ataskaitas. Taip galėsite tinkamai įvertinti bendradarbiavimo riziką ir priimti tikslesnius sprendimus“, – pataria A. Kačinskas.
Kaip higienos standartas
„Creditinfo Lietuvos“ duomenimis, iki birželio 11 d. finansinę ataskaitą buvo pateikusi 74.461 įmonė, o prieš metus tokių buvo 63.693.
„Pandemijos metu nemažai įmonių kreipėsi dėl įvairių pagalbos priemonių, kurios teikiamos tik finansinę atskaitomybę deklaravusioms įmonėms. Todėl daugelyje veiklos grupių pastebime aktyviau teikiamas ataskaitas, kurių labiausiai daugėjo paslaugų ir statybų sektoriuose“, – aiškina A. Kačinskas.
Rūtos Skyrienės, asociacijos „Investors Forum“ vykdančiosios direktorės, skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ tarybos pirmininkės, įsitikinimu, finansinės ataskaitos turėtų būti kiekvienos įmonės higienos standartu.
„Įsipareigojimas teikti finansines ataskaitas ir šio įsipareigojimo vykdymas – manau, tėra mažiausias įmonės higienos standartas. Tikiu, kad jis yra įveikiamas kiekvienai sveikai ir skaidriai veikiančiai organizacijai“, – sako ji.
Numatytos baudos
Evaldas Dūdonis, advokatų kontoros „Sorainen“ ekspertas, advokatas, sako, kad finansinių ataskaitų viešinimas Registrų centre laikomas vienu iš skaidrumą versle užtikrinančių veiksnių.
„Metinių finansinių ataskaitų nepateikimas laiku net gali sutrukdyti bendrovei tinkamai įgyvendinti jau suplanuotus korporatyvinius pokyčius, pavyzdžiui, įgyvendinant reorganizavimą arba atskyrimą notarai paprastai tikrina ir reikalauja, kad bendrovės, dalyvaujančios reorganizavime arba atskyrime, būtų išviešinusios paskutinių trejų metų metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Galiausiai, metinių finansinių ataskaitų nepateikimas laiku gali turėti neigiamos įtakos bendrovės reputacijai ir rinkos požiūriui į ją“, – aiškina jis.
Advokato teigimu, vėlavimas pateikti finansines ataskaitas neretai yra lydimas prielaidos, jog tai tėra formalus veiksmas, kuris neturėtų sukelti jokių neigiamų pasekmių bendrovei, vadovui, akcininkams ar bendrovės vykdomam verslui. Anot jo, šios prielaidos nėra pagrįstos.
„Už eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą (arba nesušaukimą laiku) arba akcininkų jau patvirtintų metinių finansinių ataskaitų nepateikimą Juridinių asmenų registrui laiku bendrovės vadovui gali būti taikoma administracinė atsakomybė: pirmuoju atveju – nuo 400 iki 6.000 Eur, o antruoju — nuo 200 iki 3.000 Eur. Nors praktikoje tokia atsakomybė taikoma sąlyginai retai, tačiau vargu ar kuris nors vadovas norėtų tapti tuo, kuriam tokia atsakomybė bus pritaikyta“, – kalba teisininkas.
Svarbi ir ataskaitų kokybė
Audrius Linartas, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) vadovas, pabrėžia, kad itin svarbi ir finansinėse ataskaitose pateikiamos informacijos kokybė.
„Be teisingų finansinės atskaitomybės duomenų negali būti teisingo mokesčių apskaičiavimo. Jei nėra teisingo mokesčių apskaičiavimo, valstybė negali būti tikra, ar suvaldo šešėlį, ar tinkamai skaičiuojami mokesčiai. Kokybiška finansinių ataskaitų informacija remiasi bankai, išduodami paskolas, antraip jiems gali kilti abejonių ir jie gali prašyti papildomo audito“, – aiškina A. Linartas.
VERSLO TRIBŪNA
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Lietuva yra Baltijos šalių lyderė sutelktinio finansavimo rinkose, taip pat investuojant ir į nekilnojamąjį turtą (NT). NT rinkos aktyvumas, specialistų vertinimu, jau pasiekė 2021 m. Kokios NT perspektyvos, grėsmės, galimybės ir kaip tai atsiliepia investuotojų elgsenai?
„Lords LB Asset Management“ Latvijos įmonės „PN Project“ obligacijos įtrauktos į Nasdaq Baltic skolos vertybinių popierių rinką. Prekyba vyksta per „Nasdaq Riga“ biržą.
Anot jo, teisinga finansinė ataskaita ir patiems verslininkams parodo, kiek įmonė yra gyvybinga, ir leidžia priimti svarbius sprendimus, tarkime, dėl papildomų investicijų. Arba dėl savalaikio nemokumo bylos iškėlimo, nelaukiant, kad užaugs nepakeliama skolų kupra.
VŽ rašė, kad Lietuvos įmonės iki šiol savo finansinėse ataskaitose nebuvo linkusios tinkamai atskleisti duomenų apie finansinį turtą, atsargas, detalizuoti pajamų ir sąnaudų, pateikti informaciją apie susijusius asmenis.
AVNT peržiūrėjus 100 atsitiktine tvarka atrinktų įmonių Registrų centrui pernai pateiktas finansines ataskaitas už 2019 m. ir įvertinus jų kokybę, paaiškėjo, kad čia jose tinkamai atskleista tik 58% reikalaujamos informacijos.
