Pensijų reforma: 5 gyventojų grupės ir kas jų laukia

Publikuota: 2018-09-04
svg svg

Kitais metais valstybės biudžeto mokama paskata kiekvienam kaupiančiam po 3% nuo atlyginimo antroje pensijų pakopoje sieks po 16,40 Eur kas mėnesį, prognozuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Nuo kitų metų startuoja pensijų kaupimo pertvarka, kurios esmę nusako du pagrindiniai pakeitimai. Pirma, nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus, todėl kaupimas nebereikš „Sodros“ senatvės pensijos mažėjimo, kaip kad buvo iki šiol.

Antra, dirbantys žmonės galės kaupti 3% nuo savo darbo užmokesčio arba turės galimybę pradėti kaupti nuo 1,8% ir 3% kaupimą nuo darbo užmokesčio pasiekti per penkerius metus, pažymi SADM.

Kaupimą antroje pensijų pakopoje valstybė rems keletu būdų. Į kiekvieno 3% kaupiančio asmens „sąskaitą“ antroje pensijų pakopoje perves po 1,5% dydžio įmoką nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Skaičiuojama, kad kitais metais valstybės biudžeto mokama paskata kiekvienam kaupiančiam po 3% nuo atlyginimo sieks po 16,40 Eur kas mėnesį.

Be to, kitais metais sumažės mokesčiai („Sodros“ įmokos), kurie kompensuos dalį asmens mokamos įmokos. Jei asmuo kaups 3% nuo atlyginimo, sumažėję mokesčiai kompensuos apie pusę įmokos, o jei pradės kaupti nuo 1,8%, tuomet mokesčių sumažėjimas padengs didžiąją įmokos dalį.

Priimant spendimą – kaupti ar ne – svarbiausia identifikuoti, kuriai grupei priklauso dirbantysis. Asmuo turėtų žinoti, ar jis šiuo metu kaupia antroje pensijų pakopoje ir jeigu kaupia – tuomet savo pensijų kaupimo bendrovėje reiktų pasidomėti, ar kaupiama tik „Sodros“ lėšomis, ar prisidedama nuo savo atlyginimo. SADM išskiria penkias gyventojų grupes:

1 grupė: jauni dirbantieji iki 40 metų, kurie nekaupia

Dirbantys gyventojai iki 40 metų, kurie iki šiol nekaupė, nuo kitų metų bus įtraukiami į antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą, tačiau galės atsisakyti kaupti apie tai pranešę „Sodrai“.

Iki 2019 m. sausio 31 d. „Sodra“ apie įtraukimą į kaupimo sistemą informuos asmeniškai: per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą ir registruotu laišku. Jeigu asmuo nori kaupti – jam nieko daryti nereikia.

Nuo 2019 m. liepos mėn. bus pradėtas įmokų mokėjimas. Įmoka sudarys 1,8% nuo darbo užmokesčio. Įmoka per penkerius metus pasieks 3% (kaupiantieji bet kada gali pasirinkti kaupti po 3% nelaukdami penkerių metų). Kaupiant po 1,8% sumažėję mokesčiai kompensuos didžiąją įmokos dalį, kaupiant po 3% – apie pusę.

Valstybės paskata sieks 1,5% nuo vidutinio atlyginimo kaupiantiems po 3% ir 0,3% – kaupiantiems po 1,8%. Valstybės paskata didės kartu su asmens įmokos augimu. Jeigu asmuo nenori kaupti – apie savo nenorą jis turi pranešti „Sodrai“ iki 2019 m. birželio 30 d.

Įtraukimas į kaupimo sistemą bus kartojamas kas 3 metus iki asmuo sulauks 40 metų. Sutartis dėl kaupimo bet kada galima sudaryti savanoriškai nelaukiant įtraukimo į kaupimo sistemą.

2 grupė: dabartiniai kaupiantieji, kurie patys prisideda nuo atlyginimo po 2%

Dalis dirbančių žmonių šiuo metu kaupia pagal formulę 2+2+2. Ji reiškia, kad 2% nuo atlyginimo į pensijų kaupimo sąskaitą perveda pats žmogus, 2% iš sumokėtų žmogaus įmokų perveda „Sodra“ ir dar 2% nuo vidutinio šalies atlyginimo skiriama iš valstybės biudžeto.

Nuo 2019 m. sausio mėn. asmens įmoka sudarys 3% nuo darbo užmokesčio, „Sodros“ pervedimai į pensijų fondus bus stabdomi.

Sumažėję mokesčiai visiškai kompensuos „Sodros“ pervedimų atsisakymą ir įmokos pasikeitimą. Valstybės paskata sudarys 1,5% nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Jei asmuo nori kaupti – jam nieko daryti nereikia.

Jeigu žmogus nenori toliau kaupti – apie savo nenorą gali pranešti savo pensijų kaupimo bendrovei iki 2019 m. birželio 30 d.

Kaupti nenorintis asmuo gali rinktis 2 kelius: pirma, grįžti į „Sodrą“ su visa pinigų suma ir atkurti dėl dalyvavimo kaupime sumažintos pensijos dydį bei įsigyti daugiau taškų, pagal kuriuos skaičiuojama senatvės pensija, antra, stabdyti kaupimą ir naudotis pinigais, kai sukaks senatvės pensijos amžius.

3 grupė: dabartiniai kaupiantieji, kurie patys nuo atlyginimo neprisideda

Dalis dirbančiųjų šiuo metu kaupia pagal formulę 2+0+0. Ji reiškia, kad įmokas į pensijų fondą perveda tik „Sodra“, o pats žmogus visiškai neprisideda prie kaupimo, tad iš valstybės biudžeto nėra skiriama paskata.

Nuo 2019 m. sausio mėn. asmens įmoka sudarys 1,8% nuo darbo užmokesčio, „Sodros“ pervedimai į pensijų fondus bus stabdomi. Per penkerius metus įmoka pasieks 3% (kaupiantieji bet kada gali pasirinkti kaupti po 3% nelaukdami penkerių metų).

Kaupiant po 1,8% sumažėję mokesčiai kompensuos didžiąją įmokos dalį, kaupiant po 3% – apie pusę.

Valstybės paskata sieks 1,5% nuo vidutinio atlyginimo kaupiantiems po 3% ir 0,3% – kaupiantiems po 1,8%. Valstybės paskata didės kartu su asmens įmokos augimu. Jei asmuo nori kaupti – jam nieko daryti nereikia.

Jeigu žmogus nenori toliau kaupti – apie savo nenorą gali pranešti savo pensijų kaupimo bendrovei iki 2019 m. birželio 30 d.

Kaupti nenorintis asmuo gali rinktis 2 kelius: pirma, grįžti į „Sodrą“ su visa pinigų suma ir atkurti „Sodros“ senatvės pensijos dydį, antra, stabdyti kaupimą ir naudotis pinigais, kai sukaks senatvės pensijos amžius.

4 grupė: dirbantieji virš 40 metų, kurie nekaupia

Dirbantieji, kurie šiuo metu nekaupia ir jau yra sulaukę 40 metų nebus įtraukiami į atnaujintą kaupimo sistemą, tačiau bet kuriuo metu gali sudaryti kaupimo sutartį savanoriškai tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti gyventojai. Jeigu tokio amžiaus nekaupiantis žmogus kaupti nenori, jam nieko daryti nereikia. Priimant sprendimą, kaupti savanoriškai ar ne, svarbu įvertinti, kad kaupimas antroje pensijų pakopoje laikomas prasmingu tuomet, kai trunka ne trumpiau nei 25-30 m.

5 grupė: sustabdžiusieji kaupimą 2013 m.

Antroji pensijų kaupimo pakopa Lietuvoje buvo įtvirtinta 2004 m., tačiau tuomet įmokos buvo pervedamos tik iš „Sodros“. 2013 m. sistema keitėsi, šalia „Sodros“ pervedimų atsirado galimybė prie kaupimo prisidėti pačiam dirbančiajam, kurį valstybė skatindavo tokio paties procentinio dydžio paskata iš valstybės biudžeto.
Keičiant taisykles 2013 m. buvo sudarytos galimybės dar kartą apsispręsti dėl kaupimo antrosios pakopos sistemoje, todėl dalis gyventojų tuomet nutarė stabdyti kaupimą, o lėšas paliko pensijų fonduose.

Ką svarbu žinoti šiai dirbančių gyventojų grupei? Jeigu įmokų mokėjimą sustabdęs asmuo nėra sulaukęs 40 m., jis bus įtrauktas į atnaujintą kaupimo sistemą kaip ir kiti jauni dirbantieji, kurie šiuo metu nekaupia (žiūrėti 1 grupę). Jeigu įmokų mokėjimą sustabdęs asmuo jau yra sulaukęs 40 metų, jis nebus įtrauktas į kaupimą, bet gali sudaryti kaupimo sutartį savanoriškai (žiūrėti 4 grupę).

Trys pakopos

SADM primena, kad Lietuvos pensijų sistema yra sudaryta iš 3 pakopų.

Pirmąją pakopą sudaro valstybinis socialinis draudimas, kai dirbantys Lietuvos gyventojai nuo savo darbo užmokesčio moka įmokas „Sodrai“. Teisę į senatvės pensiją asmuo įgyja, kai sukaupia reikiamą stažą. Minimalusis stažas senatvės pensijai gauti Lietuvoje yra 15 metų, būtinasis – 30,5 metų, bet 2027-aisiais pasieks 35-erius metus. Norint sukaupti stažo metus reikia mokėti įmokas bent nuo dvylikos minimalių mėnesinių algų per metus.

Antrąja pakopa vadinamas pusiau privatus kaupimas pensijų fonduose, kai dalis ar visa įmoka pervedama iš „Sodros“ ir / ar valstybės biudžeto, bet prie kaupimo gali prisidėti ir pats dirbantysis. Nuo kitų metų antroji pensijų pakopa Lietuvoje reformuojama taip, kad 3% nuo darbo užmokesčio prisidėtų dirbantysis, o valstybės paskata sudarys 1,5% nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Trečioji pensijų kaupimo pakopa – tai visiškai privatus kaupimas, kai įmokas moka pats dirbantis asmuo, sudaręs sutartį su pensijų kaupimo bendrove.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Latvijoje sprendžiama dėl ne didesnių nei 5.000 Eur skolų gyventojams nurašymo 2

Latvijos Seimo juridinę komisiją pasiekė įstatymo pataisos, kurios atvertų kelią galimybei nurašyti skolas...

Finansai
08:00
Kaip išvengti finansinių rizikų, užtikrinant stabilų apskaitos valdymą?

Dėl COVID-19 pandemijos verslo įmonės ir viešojo sektoriaus įstaigos pratinasi organizuoti darbus naujos...

Finansai
2020.10.24
JAV skyrė „Goldman Sachs“  2,9 mlrd. USD baudą korupcijos byloje

Pasaulinė finansų milžinė „Goldman Sachs“ sutiko sumokėti 2,9 mlrd. USD baudą dėl banko vaidmens skandale,...

Finansai
2020.10.23
Ministras V. Šapoka: Lietuva pasirengusi atlaikyti antrą koronaviruso bangą 2

Atsakinga pastarųjų ketverių metų valstybės fiskalinė politika leido Lietuvai tinkamai reaguoti į...

Finansai
2020.10.23
„Barclays“ pranoko lūkesčius, akcijos šoktelėjo 6%

Trečiąjį ketvirtį Jungtinės Karalystės banko rezultatus gerino šoktelėjusios pajamos iš prekybinės veiklos,...

Rinkos
2020.10.23
RC ruošiasi kitąmet atverti dalį Juridinių asmenų ir Gyventojų registrų 2

Registrų centras (RC) 2021 metais ruošiasi atverti dalį Juridinių asmenų bei Gyventojų registrų duomenų.

Verslo aplinka
2020.10.23
Paskui MMA keičiasi neapmokestinamosios pajamos, verslo liudijimų kainos Premium 5

Dėl beveik 6% didinamos minimalios mėnesio algos (MMA) kitąmet brangs verslo liudijimai, didės privalomojo...

Finansai
2020.10.23
Viena su Ūkio banko bankrotu susijusių civilinių bylų užbaigta taikos sutartimi Premium 2

Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio viduryje užvertė vieną civilinių bylų, susijusių su Ūkio banko...

Finansai
2020.10.23
„TF Bank“ paskolų portfelis Lietuvoje augo beveik du kartus 1

Vartojimo paskolų banko „TF Bank“ paskolų portfelis Lietuvoje per tris šių metų ketvirčius augo beveik du...

Rinkos
2020.10.22
Biudžeto deficitas per karantiną Lietuvoje pasiekė 7% BVP  2

Lietuvos viešųjų finansų deficitas per šių metų II ketvirtį pasiekė 7% BVP lygį, ketvirtadienį paskelbė...

Finansai
2020.10.22
Lietuvos skola per karantiną pašoko iki 41,4% 2

Lietuvos viešųjų finansų skola šių metų II ketvirtį, kuomet šalyje galiojo visuotinis karantinas, padidėjo...

Finansai
2020.10.22
Prie Plano A jungiasi „Factris“

Faktoringo bendrovė „Factris“ jungiasi prie iniciatyvos Planas A, teikiančios pagalbą smulkiam ir vidutiniam...

Gazelė
2020.10.22
VMI planuoja surinkti 39 mln. Eur žemės mokesčio, ragina nevėluoti 

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad žemės mokestį gyventojams ir įmonėms reikia sumokėti iki š.

Finansai
2020.10.22
SEB grupės pelnas Lietuvoje krito 21% 9

Per devynis šių metų mėnesius SEB banko grupės Lietuvoje pelnas siekė 69,3 mln. Eur ir buvo 21% mažesnis, nei...

Rinkos
2020.10.22
Valstybės biudžetas: kur kitąmet keliaus pasiskolinti milijardai  Premium

Daugiau nei 4 mlrd. Eur 2021 m. sieksiantis valstybės biudžeto deficitas reiškia, kad pajamas viršijanti...

Finansai
2020.10.22
Pinigų plovimo mastas NT sektoriuje neaiškus, tačiau kalčiausi lieka brokeriai Premium 8

Pinigų plovimo mastas nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje Lietuvoje nėra žinomas, tačiau, ekspertų vertinimu,...

Statyba ir NT
2020.10.22
„SME Finance“ steigia neobanką verslo klientams 2

Lietuviško kapitalo nebankinio finansavimo įmonė „SME Finance“ verslo klientams steigia neobanką, kuris veiks...

Finansai
2020.10.21
Kaip nuo pandemijos pradžios keitėsi pinigų kaina?

Baimė, trumpalaikė panika, susitaikymas ir atsargus sambūvis – tai etapai, kuriuos prasidėjus pandemijai...

Finansai
2020.10.21
„Swedbank“ leido klientams naudoti biometriką ir interneto banke 1

„Swedbank“ pasiūlė galimybę klientams jungiantis prie interneto banko savo tapatybę patvirtinti naudojant...

Technologijos
2020.10.21
Kai bankai netikėjo, rado kitą finansavimo šaltinį Verslo tribūna 7

Verslo paskola – neabejotinai reikšminga pagalba steigiant verslą, taip pat puikus būdas suteikti pagreitį...

Statyba ir NT
2020.10.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus