Pensijų reforma: 5 gyventojų grupės ir kas jų laukia

Publikuota: 2018-09-04

Kitais metais valstybės biudžeto mokama paskata kiekvienam kaupiančiam po 3% nuo atlyginimo antroje pensijų pakopoje sieks po 16,40 Eur kas mėnesį, prognozuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Nuo kitų metų startuoja pensijų kaupimo pertvarka, kurios esmę nusako du pagrindiniai pakeitimai. Pirma, nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus, todėl kaupimas nebereikš „Sodros“ senatvės pensijos mažėjimo, kaip kad buvo iki šiol.

Antra, dirbantys žmonės galės kaupti 3% nuo savo darbo užmokesčio arba turės galimybę pradėti kaupti nuo 1,8% ir 3% kaupimą nuo darbo užmokesčio pasiekti per penkerius metus, pažymi SADM.

Kaupimą antroje pensijų pakopoje valstybė rems keletu būdų. Į kiekvieno 3% kaupiančio asmens „sąskaitą“ antroje pensijų pakopoje perves po 1,5% dydžio įmoką nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Skaičiuojama, kad kitais metais valstybės biudžeto mokama paskata kiekvienam kaupiančiam po 3% nuo atlyginimo sieks po 16,40 Eur kas mėnesį.

Be to, kitais metais sumažės mokesčiai („Sodros“ įmokos), kurie kompensuos dalį asmens mokamos įmokos. Jei asmuo kaups 3% nuo atlyginimo, sumažėję mokesčiai kompensuos apie pusę įmokos, o jei pradės kaupti nuo 1,8%, tuomet mokesčių sumažėjimas padengs didžiąją įmokos dalį.

Priimant spendimą – kaupti ar ne – svarbiausia identifikuoti, kuriai grupei priklauso dirbantysis. Asmuo turėtų žinoti, ar jis šiuo metu kaupia antroje pensijų pakopoje ir jeigu kaupia – tuomet savo pensijų kaupimo bendrovėje reiktų pasidomėti, ar kaupiama tik „Sodros“ lėšomis, ar prisidedama nuo savo atlyginimo. SADM išskiria penkias gyventojų grupes:

1 grupė: jauni dirbantieji iki 40 metų, kurie nekaupia

Dirbantys gyventojai iki 40 metų, kurie iki šiol nekaupė, nuo kitų metų bus įtraukiami į antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą, tačiau galės atsisakyti kaupti apie tai pranešę „Sodrai“.

Iki 2019 m. sausio 31 d. „Sodra“ apie įtraukimą į kaupimo sistemą informuos asmeniškai: per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą ir registruotu laišku. Jeigu asmuo nori kaupti – jam nieko daryti nereikia.

Nuo 2019 m. liepos mėn. bus pradėtas įmokų mokėjimas. Įmoka sudarys 1,8% nuo darbo užmokesčio. Įmoka per penkerius metus pasieks 3% (kaupiantieji bet kada gali pasirinkti kaupti po 3% nelaukdami penkerių metų). Kaupiant po 1,8% sumažėję mokesčiai kompensuos didžiąją įmokos dalį, kaupiant po 3% – apie pusę.

Valstybės paskata sieks 1,5% nuo vidutinio atlyginimo kaupiantiems po 3% ir 0,3% – kaupiantiems po 1,8%. Valstybės paskata didės kartu su asmens įmokos augimu. Jeigu asmuo nenori kaupti – apie savo nenorą jis turi pranešti „Sodrai“ iki 2019 m. birželio 30 d.

Įtraukimas į kaupimo sistemą bus kartojamas kas 3 metus iki asmuo sulauks 40 metų. Sutartis dėl kaupimo bet kada galima sudaryti savanoriškai nelaukiant įtraukimo į kaupimo sistemą.

2 grupė: dabartiniai kaupiantieji, kurie patys prisideda nuo atlyginimo po 2%

Dalis dirbančių žmonių šiuo metu kaupia pagal formulę 2+2+2. Ji reiškia, kad 2% nuo atlyginimo į pensijų kaupimo sąskaitą perveda pats žmogus, 2% iš sumokėtų žmogaus įmokų perveda „Sodra“ ir dar 2% nuo vidutinio šalies atlyginimo skiriama iš valstybės biudžeto.

Nuo 2019 m. sausio mėn. asmens įmoka sudarys 3% nuo darbo užmokesčio, „Sodros“ pervedimai į pensijų fondus bus stabdomi.

Sumažėję mokesčiai visiškai kompensuos „Sodros“ pervedimų atsisakymą ir įmokos pasikeitimą. Valstybės paskata sudarys 1,5% nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Jei asmuo nori kaupti – jam nieko daryti nereikia.

Jeigu žmogus nenori toliau kaupti – apie savo nenorą gali pranešti savo pensijų kaupimo bendrovei iki 2019 m. birželio 30 d.

Kaupti nenorintis asmuo gali rinktis 2 kelius: pirma, grįžti į „Sodrą“ su visa pinigų suma ir atkurti dėl dalyvavimo kaupime sumažintos pensijos dydį bei įsigyti daugiau taškų, pagal kuriuos skaičiuojama senatvės pensija, antra, stabdyti kaupimą ir naudotis pinigais, kai sukaks senatvės pensijos amžius.

3 grupė: dabartiniai kaupiantieji, kurie patys nuo atlyginimo neprisideda

Dalis dirbančiųjų šiuo metu kaupia pagal formulę 2+0+0. Ji reiškia, kad įmokas į pensijų fondą perveda tik „Sodra“, o pats žmogus visiškai neprisideda prie kaupimo, tad iš valstybės biudžeto nėra skiriama paskata.

Nuo 2019 m. sausio mėn. asmens įmoka sudarys 1,8% nuo darbo užmokesčio, „Sodros“ pervedimai į pensijų fondus bus stabdomi. Per penkerius metus įmoka pasieks 3% (kaupiantieji bet kada gali pasirinkti kaupti po 3% nelaukdami penkerių metų).

Kaupiant po 1,8% sumažėję mokesčiai kompensuos didžiąją įmokos dalį, kaupiant po 3% – apie pusę.

Valstybės paskata sieks 1,5% nuo vidutinio atlyginimo kaupiantiems po 3% ir 0,3% – kaupiantiems po 1,8%. Valstybės paskata didės kartu su asmens įmokos augimu. Jei asmuo nori kaupti – jam nieko daryti nereikia.

Jeigu žmogus nenori toliau kaupti – apie savo nenorą gali pranešti savo pensijų kaupimo bendrovei iki 2019 m. birželio 30 d.

Kaupti nenorintis asmuo gali rinktis 2 kelius: pirma, grįžti į „Sodrą“ su visa pinigų suma ir atkurti „Sodros“ senatvės pensijos dydį, antra, stabdyti kaupimą ir naudotis pinigais, kai sukaks senatvės pensijos amžius.

4 grupė: dirbantieji virš 40 metų, kurie nekaupia

Dirbantieji, kurie šiuo metu nekaupia ir jau yra sulaukę 40 metų nebus įtraukiami į atnaujintą kaupimo sistemą, tačiau bet kuriuo metu gali sudaryti kaupimo sutartį savanoriškai tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti gyventojai. Jeigu tokio amžiaus nekaupiantis žmogus kaupti nenori, jam nieko daryti nereikia. Priimant sprendimą, kaupti savanoriškai ar ne, svarbu įvertinti, kad kaupimas antroje pensijų pakopoje laikomas prasmingu tuomet, kai trunka ne trumpiau nei 25-30 m.

5 grupė: sustabdžiusieji kaupimą 2013 m.

Antroji pensijų kaupimo pakopa Lietuvoje buvo įtvirtinta 2004 m., tačiau tuomet įmokos buvo pervedamos tik iš „Sodros“. 2013 m. sistema keitėsi, šalia „Sodros“ pervedimų atsirado galimybė prie kaupimo prisidėti pačiam dirbančiajam, kurį valstybė skatindavo tokio paties procentinio dydžio paskata iš valstybės biudžeto.
Keičiant taisykles 2013 m. buvo sudarytos galimybės dar kartą apsispręsti dėl kaupimo antrosios pakopos sistemoje, todėl dalis gyventojų tuomet nutarė stabdyti kaupimą, o lėšas paliko pensijų fonduose.

Ką svarbu žinoti šiai dirbančių gyventojų grupei? Jeigu įmokų mokėjimą sustabdęs asmuo nėra sulaukęs 40 m., jis bus įtrauktas į atnaujintą kaupimo sistemą kaip ir kiti jauni dirbantieji, kurie šiuo metu nekaupia (žiūrėti 1 grupę). Jeigu įmokų mokėjimą sustabdęs asmuo jau yra sulaukęs 40 metų, jis nebus įtrauktas į kaupimą, bet gali sudaryti kaupimo sutartį savanoriškai (žiūrėti 4 grupę).

Trys pakopos

SADM primena, kad Lietuvos pensijų sistema yra sudaryta iš 3 pakopų.

Pirmąją pakopą sudaro valstybinis socialinis draudimas, kai dirbantys Lietuvos gyventojai nuo savo darbo užmokesčio moka įmokas „Sodrai“. Teisę į senatvės pensiją asmuo įgyja, kai sukaupia reikiamą stažą. Minimalusis stažas senatvės pensijai gauti Lietuvoje yra 15 metų, būtinasis – 30,5 metų, bet 2027-aisiais pasieks 35-erius metus. Norint sukaupti stažo metus reikia mokėti įmokas bent nuo dvylikos minimalių mėnesinių algų per metus.

Antrąja pakopa vadinamas pusiau privatus kaupimas pensijų fonduose, kai dalis ar visa įmoka pervedama iš „Sodros“ ir / ar valstybės biudžeto, bet prie kaupimo gali prisidėti ir pats dirbantysis. Nuo kitų metų antroji pensijų pakopa Lietuvoje reformuojama taip, kad 3% nuo darbo užmokesčio prisidėtų dirbantysis, o valstybės paskata sudarys 1,5% nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Trečioji pensijų kaupimo pakopa – tai visiškai privatus kaupimas, kai įmokas moka pats dirbantis asmuo, sudaręs sutartį su pensijų kaupimo bendrove.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Virš B. Bonnesen – vis tamsesni debesys

Švedijos „Swedbank“ dabartinė vadovė Birgitte Bonnesen dar 2013 m., kai vadovavo Baltijos šalių padaliniams,...

Rinkos
11:05
Tantjemų apmokestinimas mažėja – proga peržiūrėti atlygį Premium 1

Šiemet mažėja tantjemų apmokestinimas, o mokesčių našta nuo darbdavio gula ant valdymo nario pečių, todėl...

Finansai
08:59
Europos kompanijoms – sprangus įsigijimų JAV kąsnis Premium

„Bayer“ problemos su pernai įsigyta JAV kompanija „Monsanto“, kuriai iškelta per 11.000 ieškinių dėl...

Verslo aplinka
2019.03.25
Gera žinia iš Vokietijos: verslo pasitikėjimas atsigavo pirmąkart po pusmečio 2

Vokietijos verslo pasitikėjimas kovą atsigavo pirmąkart po 6 mėnesių. Tai signalizuoja, kad didžiausia euro...

Verslo aplinka
2019.03.25
Vokietijoje rekordiškai paaugo atlyginimai 

Praėjusiais metais Vokietijoje nominalus darbo užmokestis, nevertinant infliacijos, išaugo labiausiai nuo...

Pramonė
2019.03.25
Trys iš keturių investuotojų Lietuvoje II ketvirtį numato didinti algas 

Nepaisant to, kad investuotojų pasitikėjimas šalies perspektyvomis silpsta nuo 2017 m., 77% apklaustų šalies...

Verslo aplinka
2019.03.25
„Baltic Petroleum“ priklausančiai įmonei teks sumokėti 668.000 Eur PVM nepriemoką Premium 1

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pagrįstai nurodė sumokėti apie 668.000 Eur PVM su UAB „Baltic Petroleum“...

Finansai
2019.03.25
Nepatikimo mokesčio mokėtojo etiketė keliauja paskui vadovą Premium

Jeigu vadovas, buhalteris ar kitas už apskaitos tvarkymą atsakingas asmuo padaro nusižengimą ir įmonė netenka...

Finansai
2019.03.25
LB: lietuviškojo „Swedbank“ klientai pinigų plovimo schemoje nedalyvavo  1

Nepriklausomų auditorių atlikto tyrimo pirminės išvados rodo, kad nė viena iš 50 įmonių, kurias Švedijos...

Finansai
2019.03.22
Susirūpino, kad gerus VVĮ vadovus pervilioja privačios įmonės 13

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) vadovų ir privačių bendrovių vadovų atlygis rinkoje šiuo metu skiriasi nuo...

Vadyba
2019.03.22
Privatų verslą skiepija nuo korupcijos Premium

Verslo savininkai neturėtų puoselėti iliuzijų, kad visi jų darbuotojai sąžiningai triūsia tik bendrovės labui...

Verslo aplinka
2019.03.22
Korupciniai žaidimai, kurie vyksta už akcininkų nugaros Premium 8

Apie korupciją privačiame versle viešai retai kalbama, bet jos mastas gali būti ne mažesnis nei viešajame...

Verslo aplinka
2019.03.22
FM prognozuoja mažesnę infliacija ir 5% pigesnius degalus Premium 2

Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje bus dar maženės nei pernai – 2,2%.

Finansai
2019.03.22
S. Skvernelis apie bankus: lenkiški – gerai, skandinaviški mažai konkuruoja, valstybiniam – ne Premium 28

Premjeras Saulius Skvernelis, kandidatuojantis į Lietuvos prezidentus, neslepia savo antipatijų valstybinio...

Rinkos
2019.03.21
FM atnaujino prognozes: vidutinė alga augs iki 1.500 Eur 11

Finansų ministerija (FM) atnaujintame raidos scenarijuje prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas...

Finansai
2019.03.21
Pensijų anuitetas „Sodroje“ kainuos iki 1.500 Eur Premium 13

„Sodra“ pirmus 500 anuitetų šviežiai iškeptiems pensininkams iš pensijų fondų pervestų milijonų parduos jau...

Finansai
2019.03.21
Turėsime daugiau galimybių pirkti internetu Verslo tribūna 4

Europos Parlamento sprendimas uždrausti geografinį blokavimą internete įsigaliojo 2018-ųjų gruodį. Jau kurį...

Finansai
2019.03.21
„Vilnius factoring company“ gali tapti banku 8

Lietuvos faktoringo paslaugų įmonė „Vilnius factoring company“ (VFC) svarsto galimybę Lietuvoje gauti banko...

Rinkos
2019.03.20
Debesis virš Lietuvos ekonomikos keičia pragiedruliai Premium 4

Niūros pernai metų rudens nuotaikos po truputį sklaidosi. Lietuvos gyventojai nemažina vartojimo, o mūsų...

Finansai
2019.03.20
„Paysera“ per STO nori pritraukti 2,5 mln. Eur ir tapti banku 22

Seniausia Lietuvos finansinių technologijų („fintech“) įstaiga „Paysera“ per savo vykdomą tokenizuotų...

Rinkos
2019.03.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau