Pensijų reforma: 5 gyventojų grupės ir kas jų laukia

Publikuota: 2018-09-04

Kitais metais valstybės biudžeto mokama paskata kiekvienam kaupiančiam po 3% nuo atlyginimo antroje pensijų pakopoje sieks po 16,40 Eur kas mėnesį, prognozuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Nuo kitų metų startuoja pensijų kaupimo pertvarka, kurios esmę nusako du pagrindiniai pakeitimai. Pirma, nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus, todėl kaupimas nebereikš „Sodros“ senatvės pensijos mažėjimo, kaip kad buvo iki šiol.

Antra, dirbantys žmonės galės kaupti 3% nuo savo darbo užmokesčio arba turės galimybę pradėti kaupti nuo 1,8% ir 3% kaupimą nuo darbo užmokesčio pasiekti per penkerius metus, pažymi SADM.

Kaupimą antroje pensijų pakopoje valstybė rems keletu būdų. Į kiekvieno 3% kaupiančio asmens „sąskaitą“ antroje pensijų pakopoje perves po 1,5% dydžio įmoką nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Skaičiuojama, kad kitais metais valstybės biudžeto mokama paskata kiekvienam kaupiančiam po 3% nuo atlyginimo sieks po 16,40 Eur kas mėnesį.

Be to, kitais metais sumažės mokesčiai („Sodros“ įmokos), kurie kompensuos dalį asmens mokamos įmokos. Jei asmuo kaups 3% nuo atlyginimo, sumažėję mokesčiai kompensuos apie pusę įmokos, o jei pradės kaupti nuo 1,8%, tuomet mokesčių sumažėjimas padengs didžiąją įmokos dalį.

Priimant spendimą – kaupti ar ne – svarbiausia identifikuoti, kuriai grupei priklauso dirbantysis. Asmuo turėtų žinoti, ar jis šiuo metu kaupia antroje pensijų pakopoje ir jeigu kaupia – tuomet savo pensijų kaupimo bendrovėje reiktų pasidomėti, ar kaupiama tik „Sodros“ lėšomis, ar prisidedama nuo savo atlyginimo. SADM išskiria penkias gyventojų grupes:

1 grupė: jauni dirbantieji iki 40 metų, kurie nekaupia

Dirbantys gyventojai iki 40 metų, kurie iki šiol nekaupė, nuo kitų metų bus įtraukiami į antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą, tačiau galės atsisakyti kaupti apie tai pranešę „Sodrai“.

Iki 2019 m. sausio 31 d. „Sodra“ apie įtraukimą į kaupimo sistemą informuos asmeniškai: per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą ir registruotu laišku. Jeigu asmuo nori kaupti – jam nieko daryti nereikia.

Nuo 2019 m. liepos mėn. bus pradėtas įmokų mokėjimas. Įmoka sudarys 1,8% nuo darbo užmokesčio. Įmoka per penkerius metus pasieks 3% (kaupiantieji bet kada gali pasirinkti kaupti po 3% nelaukdami penkerių metų). Kaupiant po 1,8% sumažėję mokesčiai kompensuos didžiąją įmokos dalį, kaupiant po 3% – apie pusę.

Valstybės paskata sieks 1,5% nuo vidutinio atlyginimo kaupiantiems po 3% ir 0,3% – kaupiantiems po 1,8%. Valstybės paskata didės kartu su asmens įmokos augimu. Jeigu asmuo nenori kaupti – apie savo nenorą jis turi pranešti „Sodrai“ iki 2019 m. birželio 30 d.

Įtraukimas į kaupimo sistemą bus kartojamas kas 3 metus iki asmuo sulauks 40 metų. Sutartis dėl kaupimo bet kada galima sudaryti savanoriškai nelaukiant įtraukimo į kaupimo sistemą.

2 grupė: dabartiniai kaupiantieji, kurie patys prisideda nuo atlyginimo po 2%

Dalis dirbančių žmonių šiuo metu kaupia pagal formulę 2+2+2. Ji reiškia, kad 2% nuo atlyginimo į pensijų kaupimo sąskaitą perveda pats žmogus, 2% iš sumokėtų žmogaus įmokų perveda „Sodra“ ir dar 2% nuo vidutinio šalies atlyginimo skiriama iš valstybės biudžeto.

Nuo 2019 m. sausio mėn. asmens įmoka sudarys 3% nuo darbo užmokesčio, „Sodros“ pervedimai į pensijų fondus bus stabdomi.

Sumažėję mokesčiai visiškai kompensuos „Sodros“ pervedimų atsisakymą ir įmokos pasikeitimą. Valstybės paskata sudarys 1,5% nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Jei asmuo nori kaupti – jam nieko daryti nereikia.

Jeigu žmogus nenori toliau kaupti – apie savo nenorą gali pranešti savo pensijų kaupimo bendrovei iki 2019 m. birželio 30 d.

Kaupti nenorintis asmuo gali rinktis 2 kelius: pirma, grįžti į „Sodrą“ su visa pinigų suma ir atkurti dėl dalyvavimo kaupime sumažintos pensijos dydį bei įsigyti daugiau taškų, pagal kuriuos skaičiuojama senatvės pensija, antra, stabdyti kaupimą ir naudotis pinigais, kai sukaks senatvės pensijos amžius.

3 grupė: dabartiniai kaupiantieji, kurie patys nuo atlyginimo neprisideda

Dalis dirbančiųjų šiuo metu kaupia pagal formulę 2+0+0. Ji reiškia, kad įmokas į pensijų fondą perveda tik „Sodra“, o pats žmogus visiškai neprisideda prie kaupimo, tad iš valstybės biudžeto nėra skiriama paskata.

Nuo 2019 m. sausio mėn. asmens įmoka sudarys 1,8% nuo darbo užmokesčio, „Sodros“ pervedimai į pensijų fondus bus stabdomi. Per penkerius metus įmoka pasieks 3% (kaupiantieji bet kada gali pasirinkti kaupti po 3% nelaukdami penkerių metų).

Kaupiant po 1,8% sumažėję mokesčiai kompensuos didžiąją įmokos dalį, kaupiant po 3% – apie pusę.

Valstybės paskata sieks 1,5% nuo vidutinio atlyginimo kaupiantiems po 3% ir 0,3% – kaupiantiems po 1,8%. Valstybės paskata didės kartu su asmens įmokos augimu. Jei asmuo nori kaupti – jam nieko daryti nereikia.

Jeigu žmogus nenori toliau kaupti – apie savo nenorą gali pranešti savo pensijų kaupimo bendrovei iki 2019 m. birželio 30 d.

Kaupti nenorintis asmuo gali rinktis 2 kelius: pirma, grįžti į „Sodrą“ su visa pinigų suma ir atkurti „Sodros“ senatvės pensijos dydį, antra, stabdyti kaupimą ir naudotis pinigais, kai sukaks senatvės pensijos amžius.

4 grupė: dirbantieji virš 40 metų, kurie nekaupia

Dirbantieji, kurie šiuo metu nekaupia ir jau yra sulaukę 40 metų nebus įtraukiami į atnaujintą kaupimo sistemą, tačiau bet kuriuo metu gali sudaryti kaupimo sutartį savanoriškai tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti gyventojai. Jeigu tokio amžiaus nekaupiantis žmogus kaupti nenori, jam nieko daryti nereikia. Priimant sprendimą, kaupti savanoriškai ar ne, svarbu įvertinti, kad kaupimas antroje pensijų pakopoje laikomas prasmingu tuomet, kai trunka ne trumpiau nei 25-30 m.

5 grupė: sustabdžiusieji kaupimą 2013 m.

Antroji pensijų kaupimo pakopa Lietuvoje buvo įtvirtinta 2004 m., tačiau tuomet įmokos buvo pervedamos tik iš „Sodros“. 2013 m. sistema keitėsi, šalia „Sodros“ pervedimų atsirado galimybė prie kaupimo prisidėti pačiam dirbančiajam, kurį valstybė skatindavo tokio paties procentinio dydžio paskata iš valstybės biudžeto.
Keičiant taisykles 2013 m. buvo sudarytos galimybės dar kartą apsispręsti dėl kaupimo antrosios pakopos sistemoje, todėl dalis gyventojų tuomet nutarė stabdyti kaupimą, o lėšas paliko pensijų fonduose.

Ką svarbu žinoti šiai dirbančių gyventojų grupei? Jeigu įmokų mokėjimą sustabdęs asmuo nėra sulaukęs 40 m., jis bus įtrauktas į atnaujintą kaupimo sistemą kaip ir kiti jauni dirbantieji, kurie šiuo metu nekaupia (žiūrėti 1 grupę). Jeigu įmokų mokėjimą sustabdęs asmuo jau yra sulaukęs 40 metų, jis nebus įtrauktas į kaupimą, bet gali sudaryti kaupimo sutartį savanoriškai (žiūrėti 4 grupę).

Trys pakopos

SADM primena, kad Lietuvos pensijų sistema yra sudaryta iš 3 pakopų.

Pirmąją pakopą sudaro valstybinis socialinis draudimas, kai dirbantys Lietuvos gyventojai nuo savo darbo užmokesčio moka įmokas „Sodrai“. Teisę į senatvės pensiją asmuo įgyja, kai sukaupia reikiamą stažą. Minimalusis stažas senatvės pensijai gauti Lietuvoje yra 15 metų, būtinasis – 30,5 metų, bet 2027-aisiais pasieks 35-erius metus. Norint sukaupti stažo metus reikia mokėti įmokas bent nuo dvylikos minimalių mėnesinių algų per metus.

Antrąja pakopa vadinamas pusiau privatus kaupimas pensijų fonduose, kai dalis ar visa įmoka pervedama iš „Sodros“ ir / ar valstybės biudžeto, bet prie kaupimo gali prisidėti ir pats dirbantysis. Nuo kitų metų antroji pensijų pakopa Lietuvoje reformuojama taip, kad 3% nuo darbo užmokesčio prisidėtų dirbantysis, o valstybės paskata sudarys 1,5% nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Trečioji pensijų kaupimo pakopa – tai visiškai privatus kaupimas, kai įmokas moka pats dirbantis asmuo, sudaręs sutartį su pensijų kaupimo bendrove.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Odontologijos priemonėms siūlo įteisinti 9% PVM 5

Visomso dontologijos medžiagoms, priemonėms, instrumentams bei aparatams nuo 2019 m. kovo siūloma taikyti...

Finansai
2018.09.20
Verslas ragina dar kartą pratęsti GPAIS pereinamąjį laikotarpį 1

Spalio 1 d. baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS),...

Valstybės kontrolė rekomenduoja didinti rezervą sunkmečiui

Lietuvos ekonomikos kylanti temperatūra signalizuoja apie būtinybę sparčiau didinti finansinį rezervą, skirtą...

Finansai
2018.09.20
Finansų ministerijos atstovas: 2008-ųjų biudžetas neatitiko fiskalinės drausmės 5

2008 metų valstybės biudžeto projektas buvo parengtas prieštaraujant fiskalinei drausmei, ir tai iš dalies...

Verslo aplinka
2018.09.19
Rekordinis algų augimas Lietuvoje: kas po juo slypi Premium 7

Naujausiais duomenimis, Lietuvos metinis algų augimas perkopė 10% ir buvo sparčiausias nuo finansų krizės...

Vadyba
2018.09.19
Smulkų ir vidutinį verslą „SME Finance“ finansuoja greičiau   Rėmėjo turinys 7

Didžiausia Baltijos šalyse smulkaus ir vidutinio verslo nebankinio finansavimo įmonė „SME Finance“ savo...

Finansai
2018.09.19
Optimizuota įmonės veikla – jaukas investicijoms Rėmėjo turinys

Rugsėjo 20 d. startuosianti kasmetinė verslo konferencija „Gazelė“ sugrįžta atsinaujinusi – su daugiau...

Finansai
2018.09.18
Galima perspektyva: didinti pensinį amžių Premium 17

Norint didinti pensijas, reikia sudaryti žmonėms kuo patrauklesnes sąlygas senatvei kaupti papildomai,...

Finansai
2018.09.18
Pristatyti naujieji eurų banknotai

Pirmadienį pristatyti naujieji 100 ir 200 Eur banknotai, kurie apyvartoje pasirodys kitų metų gegužę.

Finansai
2018.09.17
Po VMI dėmesio mėsos sektoriui – augo atlyginimai bei sumokėti mokesčiai 2

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliu – VMI) praneša, kad...

Agroverslas
2018.09.17
Lietuvos bankas: svarbu užtikrinti paskatas papildomai kaupti pensijai 4

Reformuojant pensijų sistemą Lietuvoje itin svarbu sukurti sąlygas ir paskatas, kad dirbantys žmonės imtų...

Finansai
2018.09.17
„Inditex“ pasiekė rekordines aukštumas

Ispanijos mados milžinės „Inditex“ 2018 m. pirmojo pusmečio pardavimo pajamos viršijo 12 mlrd. Eur, pelnas...

Seime – siūlymas didinti fondų investicijas Lietuvoje 5

Valdžia ieško būdų, kaip pensijų bei investicijų fondus, draudimo įmones priversti investuoti Lietuvoje, o ne...

Rinkos
2018.09.16
Mokestinė paskata kinui pritraukė 24 mln. eurų užsienio investicijų 3

2014 m. įvesta mokestinė lengvata kinui paskatino šalies verslininkų investicijas į kino sritį – per...

Laisvalaikis
2018.09.13
Būsto kreditus galės teikti ne tik eurais 8

Būsto kredito davėjai Lietuvoje galės teikti kreditą nebūtinai tik eurais, bet ir valiuta, kuria gavėjas...

Verslo aplinka
2018.09.13
Atsispyrė rinkimų pagundai, kaupia rezervą Premium

Ekonomistai atnaujintą Fi­nansų ministerijos prog­nozę 2019-iesiems, kai vyks rinkimai, ir vėlesniems me­tams...

Verslo aplinka
2018.09.13
Pranckevičius: bendra ES mokesčių politika – tik idėja, bet ne konkretus pasiūlymas 1

Europos Komisija kol kas neketina teikti pasiūlymo panaikinti valstybių narių veto teisę mokesčių klausimais...

Finansai
2018.09.12
Neįgaliuosius slaugančiųjų socialinį draudimą padengs valstybė

Nuo 2020 m. valstybės lėšomis bus padengiamos socialinio draudimo įmokos vienam iš tėvų ar įtėvių,...

Verslo aplinka
2018.09.12
Šapoka: žvelgiant į ateitį, stiprybės turėsime semtis iš vidaus 4

Finansų ministerija prognozuoja, kad 2018 m. BVP augs 3,4% arba 0,2 proc. punkto sparčiau nei prognozuota šių...

Verslo aplinka
2018.09.12
VMI dėmesio sulaukusių statybininkų pajamos išaugo 34 mln. Eur 9

Per 2018 m. 7 mėnesius Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) statybos įmonėse atliko 248 kontrolės veiksmus,...

Statyba ir NT
2018.09.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau