Pensijų reforma: 5 gyventojų grupės ir kas jų laukia

Publikuota: 2018-09-04

Kitais metais valstybės biudžeto mokama paskata kiekvienam kaupiančiam po 3% nuo atlyginimo antroje pensijų pakopoje sieks po 16,40 Eur kas mėnesį, prognozuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Nuo kitų metų startuoja pensijų kaupimo pertvarka, kurios esmę nusako du pagrindiniai pakeitimai. Pirma, nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus, todėl kaupimas nebereikš „Sodros“ senatvės pensijos mažėjimo, kaip kad buvo iki šiol.

Antra, dirbantys žmonės galės kaupti 3% nuo savo darbo užmokesčio arba turės galimybę pradėti kaupti nuo 1,8% ir 3% kaupimą nuo darbo užmokesčio pasiekti per penkerius metus, pažymi SADM.

Kaupimą antroje pensijų pakopoje valstybė rems keletu būdų. Į kiekvieno 3% kaupiančio asmens „sąskaitą“ antroje pensijų pakopoje perves po 1,5% dydžio įmoką nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Skaičiuojama, kad kitais metais valstybės biudžeto mokama paskata kiekvienam kaupiančiam po 3% nuo atlyginimo sieks po 16,40 Eur kas mėnesį.

Be to, kitais metais sumažės mokesčiai („Sodros“ įmokos), kurie kompensuos dalį asmens mokamos įmokos. Jei asmuo kaups 3% nuo atlyginimo, sumažėję mokesčiai kompensuos apie pusę įmokos, o jei pradės kaupti nuo 1,8%, tuomet mokesčių sumažėjimas padengs didžiąją įmokos dalį.

Priimant spendimą – kaupti ar ne – svarbiausia identifikuoti, kuriai grupei priklauso dirbantysis. Asmuo turėtų žinoti, ar jis šiuo metu kaupia antroje pensijų pakopoje ir jeigu kaupia – tuomet savo pensijų kaupimo bendrovėje reiktų pasidomėti, ar kaupiama tik „Sodros“ lėšomis, ar prisidedama nuo savo atlyginimo. SADM išskiria penkias gyventojų grupes:

1 grupė: jauni dirbantieji iki 40 metų, kurie nekaupia

Dirbantys gyventojai iki 40 metų, kurie iki šiol nekaupė, nuo kitų metų bus įtraukiami į antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą, tačiau galės atsisakyti kaupti apie tai pranešę „Sodrai“.

Iki 2019 m. sausio 31 d. „Sodra“ apie įtraukimą į kaupimo sistemą informuos asmeniškai: per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą ir registruotu laišku. Jeigu asmuo nori kaupti – jam nieko daryti nereikia.

Nuo 2019 m. liepos mėn. bus pradėtas įmokų mokėjimas. Įmoka sudarys 1,8% nuo darbo užmokesčio. Įmoka per penkerius metus pasieks 3% (kaupiantieji bet kada gali pasirinkti kaupti po 3% nelaukdami penkerių metų). Kaupiant po 1,8% sumažėję mokesčiai kompensuos didžiąją įmokos dalį, kaupiant po 3% – apie pusę.

Valstybės paskata sieks 1,5% nuo vidutinio atlyginimo kaupiantiems po 3% ir 0,3% – kaupiantiems po 1,8%. Valstybės paskata didės kartu su asmens įmokos augimu. Jeigu asmuo nenori kaupti – apie savo nenorą jis turi pranešti „Sodrai“ iki 2019 m. birželio 30 d.

Įtraukimas į kaupimo sistemą bus kartojamas kas 3 metus iki asmuo sulauks 40 metų. Sutartis dėl kaupimo bet kada galima sudaryti savanoriškai nelaukiant įtraukimo į kaupimo sistemą.

2 grupė: dabartiniai kaupiantieji, kurie patys prisideda nuo atlyginimo po 2%

Dalis dirbančių žmonių šiuo metu kaupia pagal formulę 2+2+2. Ji reiškia, kad 2% nuo atlyginimo į pensijų kaupimo sąskaitą perveda pats žmogus, 2% iš sumokėtų žmogaus įmokų perveda „Sodra“ ir dar 2% nuo vidutinio šalies atlyginimo skiriama iš valstybės biudžeto.

Nuo 2019 m. sausio mėn. asmens įmoka sudarys 3% nuo darbo užmokesčio, „Sodros“ pervedimai į pensijų fondus bus stabdomi.

Sumažėję mokesčiai visiškai kompensuos „Sodros“ pervedimų atsisakymą ir įmokos pasikeitimą. Valstybės paskata sudarys 1,5% nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Jei asmuo nori kaupti – jam nieko daryti nereikia.

Jeigu žmogus nenori toliau kaupti – apie savo nenorą gali pranešti savo pensijų kaupimo bendrovei iki 2019 m. birželio 30 d.

Kaupti nenorintis asmuo gali rinktis 2 kelius: pirma, grįžti į „Sodrą“ su visa pinigų suma ir atkurti dėl dalyvavimo kaupime sumažintos pensijos dydį bei įsigyti daugiau taškų, pagal kuriuos skaičiuojama senatvės pensija, antra, stabdyti kaupimą ir naudotis pinigais, kai sukaks senatvės pensijos amžius.

3 grupė: dabartiniai kaupiantieji, kurie patys nuo atlyginimo neprisideda

Dalis dirbančiųjų šiuo metu kaupia pagal formulę 2+0+0. Ji reiškia, kad įmokas į pensijų fondą perveda tik „Sodra“, o pats žmogus visiškai neprisideda prie kaupimo, tad iš valstybės biudžeto nėra skiriama paskata.

Nuo 2019 m. sausio mėn. asmens įmoka sudarys 1,8% nuo darbo užmokesčio, „Sodros“ pervedimai į pensijų fondus bus stabdomi. Per penkerius metus įmoka pasieks 3% (kaupiantieji bet kada gali pasirinkti kaupti po 3% nelaukdami penkerių metų).

Kaupiant po 1,8% sumažėję mokesčiai kompensuos didžiąją įmokos dalį, kaupiant po 3% – apie pusę.

Valstybės paskata sieks 1,5% nuo vidutinio atlyginimo kaupiantiems po 3% ir 0,3% – kaupiantiems po 1,8%. Valstybės paskata didės kartu su asmens įmokos augimu. Jei asmuo nori kaupti – jam nieko daryti nereikia.

Jeigu žmogus nenori toliau kaupti – apie savo nenorą gali pranešti savo pensijų kaupimo bendrovei iki 2019 m. birželio 30 d.

Kaupti nenorintis asmuo gali rinktis 2 kelius: pirma, grįžti į „Sodrą“ su visa pinigų suma ir atkurti „Sodros“ senatvės pensijos dydį, antra, stabdyti kaupimą ir naudotis pinigais, kai sukaks senatvės pensijos amžius.

4 grupė: dirbantieji virš 40 metų, kurie nekaupia

Dirbantieji, kurie šiuo metu nekaupia ir jau yra sulaukę 40 metų nebus įtraukiami į atnaujintą kaupimo sistemą, tačiau bet kuriuo metu gali sudaryti kaupimo sutartį savanoriškai tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti gyventojai. Jeigu tokio amžiaus nekaupiantis žmogus kaupti nenori, jam nieko daryti nereikia. Priimant sprendimą, kaupti savanoriškai ar ne, svarbu įvertinti, kad kaupimas antroje pensijų pakopoje laikomas prasmingu tuomet, kai trunka ne trumpiau nei 25-30 m.

5 grupė: sustabdžiusieji kaupimą 2013 m.

Antroji pensijų kaupimo pakopa Lietuvoje buvo įtvirtinta 2004 m., tačiau tuomet įmokos buvo pervedamos tik iš „Sodros“. 2013 m. sistema keitėsi, šalia „Sodros“ pervedimų atsirado galimybė prie kaupimo prisidėti pačiam dirbančiajam, kurį valstybė skatindavo tokio paties procentinio dydžio paskata iš valstybės biudžeto.
Keičiant taisykles 2013 m. buvo sudarytos galimybės dar kartą apsispręsti dėl kaupimo antrosios pakopos sistemoje, todėl dalis gyventojų tuomet nutarė stabdyti kaupimą, o lėšas paliko pensijų fonduose.

Ką svarbu žinoti šiai dirbančių gyventojų grupei? Jeigu įmokų mokėjimą sustabdęs asmuo nėra sulaukęs 40 m., jis bus įtrauktas į atnaujintą kaupimo sistemą kaip ir kiti jauni dirbantieji, kurie šiuo metu nekaupia (žiūrėti 1 grupę). Jeigu įmokų mokėjimą sustabdęs asmuo jau yra sulaukęs 40 metų, jis nebus įtrauktas į kaupimą, bet gali sudaryti kaupimo sutartį savanoriškai (žiūrėti 4 grupę).

Trys pakopos

SADM primena, kad Lietuvos pensijų sistema yra sudaryta iš 3 pakopų.

Pirmąją pakopą sudaro valstybinis socialinis draudimas, kai dirbantys Lietuvos gyventojai nuo savo darbo užmokesčio moka įmokas „Sodrai“. Teisę į senatvės pensiją asmuo įgyja, kai sukaupia reikiamą stažą. Minimalusis stažas senatvės pensijai gauti Lietuvoje yra 15 metų, būtinasis – 30,5 metų, bet 2027-aisiais pasieks 35-erius metus. Norint sukaupti stažo metus reikia mokėti įmokas bent nuo dvylikos minimalių mėnesinių algų per metus.

Antrąja pakopa vadinamas pusiau privatus kaupimas pensijų fonduose, kai dalis ar visa įmoka pervedama iš „Sodros“ ir / ar valstybės biudžeto, bet prie kaupimo gali prisidėti ir pats dirbantysis. Nuo kitų metų antroji pensijų pakopa Lietuvoje reformuojama taip, kad 3% nuo darbo užmokesčio prisidėtų dirbantysis, o valstybės paskata sudarys 1,5% nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Trečioji pensijų kaupimo pakopa – tai visiškai privatus kaupimas, kai įmokas moka pats dirbantis asmuo, sudaręs sutartį su pensijų kaupimo bendrove.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Liko dvi dienos, o žemės mokestį sumokėjo tik kas antras

Likus dviem dienoms iki žemės mokėjimo termino pabaigos už žemę dar neatsiskaitė apie pusė gyventojų ir...

Finansai
10:17
Didieji – arčiau „žarijų duobės“ 1

Nuo naujųjų metų įsigaliosiančiuose Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimuose numatyta naujovė – patikimo...

Finansai
06:30
VMI ruošia gėdos stulpą: rizika reputacijai ir pajamoms Premium 22

Privatiems poreikiams naudojami automobiliai, abejonių sukėlusios sąskaitos už valdymo paslaugas, netinkamai...

Finansai
06:00
Vietoj valstybinio banko formuoja kontroliuojamų skolintojų tinklą Premium 1

Valdančiųjų valstiečių po Seimo rinkimų puoselėta valstybinio banko idėja nemirė, tik ji, regis, įgauna kitas...

Finansai
06:00
„Valstiečių“ lyderiai siūlo mažinti PVM laikraščiams ir žurnalams 5

Daugumą Seime turinčių „valstiečių“ lyderiai Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis siūlo nuo...

Finansai
2018.11.13
A. Veryga užsimojo didinti akcizus alkoholiui 2

Nuo 2019 metų pavasario turėtų didėti degtinės ir kitų stipriųjų gėrimų kainos, nes valdžia užsimojo 10%...

Finansai
2018.11.13
Metų finansų vadovė: dienos darbą tekdavo atlikti per valandą Premium 13

Apie pasikeitusį požiūrį į laiko sąvoką, greitai pateikiamas finansines ataskaitas ir tolesnius plėtros...

Vadyba
2018.11.13
Šių metų eksportas banguoja – kas laukia toliau?

Eksportas ir toliau yra reikšmingas šalies ekonomikos variklis, tačiau prognozuojama, kad 2019 m. jis augs...

Finansai
2018.11.13
Seimas neatlaisvino suvaržymų daliai smulkių degalų prekybininkų

Seimas neatšaukė prieš metus nustatytų griežtų reikalavimų daliai smulkių degalų prekybininkų.    

Transportas
2018.11.13
VMI planuoja paskelbti patikimų PVM mokėtojų kriterijus

Šiemet Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atnaujino kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar įmonei PVM...

Finansai
2018.11.13
SEB: pasaulio ekonomikos recesijos tikimybė – 20–25% 22

SEB grupės ekonomistai euro zonos augimo prognozę 2019 m. nuo 2,1% sumažino iki 1,9%. Tokį sprendimą lėmė...

Finansai
2018.11.13
Kada tiekėjas iš viešojo pirkimo gali būti pašalinamas dėl įtariamo draudžiamo susitarimo su kitais pirkimo dalyviais Rėmėjo turinys

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT)[1] išaiškino, kokie duomenys atitinka „įtikinamų duomenų“ kriterijų...

Finansai
2018.11.12
2018 m. gyventojų skirta parama organizacijoms ir partijoms – kaip ant delno 4

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradėjo pervedinėti paramą įvairiems paramos gavėjams, meno kūrėjams ir...

Finansai
2018.11.12
VMI kvitų žaidimą pratęsė dar metams

Praėjus beveik metams nuo Kvitų žaidimo pradžios, gyventojų užregistruotų kvitų skaičius artėja prie 2 mln.,...

Finansai
2018.11.12
Kaip taupyti, kad 40-ies galėtum išeiti į pensiją Premium 17

Jaunimo nebevilioja perspektyva geriausius gyvenimo metus skirti darbui, todėl jie stengiasi užsitikrinti...

Vadyba
2018.11.12
Skubotos civilinio turto konfiskavimo pataisos gali būti diskredituotos – teisininkas 1

Vidaus reikalų ministerija (VRM) pataisas dėl civilinio turto konfiskavimo teikia skubotai, todėl jos gali...

Finansai
2018.11.12
Kaip keisis 2019 m. viešųjų finansų pajamos ir išlaidos

Vyriausybės 2019 m. numatytos priemonės valdžios sektoriaus išlaidas didina daugiau nei pajamos.

Finansai
2018.11.12
Merai reikalauja daugiau pinigų, valdantieji atrėžia – galimybės ribotos  3

Penktadienį susirinkę šalies savivaldybių merai oficialiai pareikalavo numatyti daugiau pinigų iš centrinės...

Finansai
2018.11.12
ESTT išteisino pasyvias pagrindines bendroves Premium

Aplinkybė, kad pagrindinė bendrovė (holdingas) vykdo pasyvią veiklą, nereiškia, kad toks darinys yra...

Finansai
2018.11.12
Nacionaliniai ginčų su finansų įstaigomis įpročiai

Lietuvos gyventojai iš finansinių įstaigų labiausiai mėgsta pasiginčyti su draudikais ir bankais.

Rinkos
2018.11.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau